Ekonomistai apie šalies ekonominę situaciją kitąmet: „Reikėtų tikėtis ištęstos stagnacijos periodo“

Apie ekonominę padėtį šalyje naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Paskelbti „Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas antrą šių metų ketvirtį yra didžiausias euro zonoje. Taip pat prieš kelias dienas finansų ministerija atnaujino savo prognozes ir rodo, kad ekonomika šiemet smuks 0,4 proc., birželį manyta, jog smuks vienu procentu, tai prognozė pagerėjusi. Pone Mačiuli, ar jau galime šauti šampaną ir sakyti, kad gyvenimas ir mūsų ekonomika gerėja?

TAIP PAT SKAITYKITE:

Metų infliacija euro zonoje rugpjūtį lėtėjo

Metų infliacija Lenkijoje nusileido žemiausiai per 1,5 metų – iki 10,1 proc.

Metų infliacija Kroatijoje – didžiausia per pastaruosius tris mėnesius – 7,8 proc.

N. Mačiulis: Šauti šampaną visada galima. Sakyti, kad gyvenimas gerėja, taip pat galima beveik visais laikotarpiais, nes gyventojų pajamos didėja, šiuo metu vėl sparčiau didėja negu auga kainos. Tai perkamoji galia beveik visų visuomenės grupių padidėja.

Antrojo ketvirčio BVP šuolis turbūt nėra geriausia priežastis šauti vienokius ar kitokius gėrimus. Buvo nemažai techninių priežasčių, tokių vienkartinių, kodėl buvo tas šuolis. Visų pirma, tai iš dalies yra tokių planinių valstybės investicijų dėka, metėme milžiniškas investicijas į infrastruktūros vystymą, kelių tiesimą, tiltų statymą, naujų saulės parkų pajungimai prie elektros tinklo. Visa tai apie vieną procentinį punktą pridėjo prie viso BVP augimo.

Taip pat matėme, kad grynasis eksportas turėjo teigiamos įtakos, bet pagrinde dėl to, jog krito importas. O importo kritimas paprastai rodo įmonių atsargumą, atsargų mažinimą. Vėlgi, tai nėra kažkoks labai teigiamas signalas. Aš tikrai nenustebčiau žiūrėdamas į makro duomenis, kuriuos turime apie trečią ketvirtį, kad tada nebebus augimo arba bus net neigiamas pokytis, nes pramonės duomenys vėl prastesni.

Bet tuo pačiu matome, kad statybos klesti, tai yra vienas iš tų sektorių, kuris, atrodytų, jog pakilus palūkanų normoms, sumažėjus nekilnojamojo turto sandorių skaičiui į žemiausią lygį per pastaruosius penkerius metus, statybų sektorius turėtų nuslopti, bet dėka valstybės investicijų, na, matome, kad jis gana sparčiai auga ir kol kas prisideda prie ekonomikos augimo.

Apibendrinant sakant, nei viename sektoriuje nieko labai dramatiško nevyksta, bet žiūrint į eksporto rinkas, į kai kuriuos išankstinius indikatorius, tai tikrai nereikėtų galvoti, kad mes grįšime prie 2–3 proc. siekiančio BVP augimo ir visi iššūkiai praeityje.

Pone Povilauskai, jeigu žiūrėtume į bendrą metų prognozę, tai vis tiek rodo, kad ekonomika smuks, bet kalbame apie atlyginimų augimą. Tai kur čia yra logika?

T. Povilauskas: Tas didysis atlyginimų kėlimas šiais metais jau yra įvykęs, jis vis tiek dažniausiai yra metų pradžioje. Dabar mes labiau turime tokį stabilumą. Minimali mėnesio alga yra padidėjusi, valstybės sektoriuje algos augo daugiau nei 10 proc.

Vėlgi, yra privatūs sektoriai, kurie auga ir konkuruoja dėl darbuotojų. Matome, kad informacinių technologijų sektorius, profesinė mokslinė veikla, finansai, transporto sektorius, tai čia yra sektoriai, kuriuose darbuotojų skaičius didėja ir ten algų augimas yra sparčiausias. Pramonės ir prekybos sektoriuose matomas mažiausias atlyginimų augimas.

Dabar turbūt yra klausimas, kas bus kitais metais, nes šiais metais kaip ir viskas yra aišku. Tai kitais metais galvojame, kad algos augs mažiau, jau turime minimalios mėnesio algos iš esmės patvirtintą 10 proc. augimą, kas yra mažiau negu šiemet, kai buvo 15 proc. Laukiame pirmojo valstybės biudžeto varianto, tada bus jau aiškesnis vaizdas, kiek kitais metais algos augs valstybės sektoriuje, o ten dirba iki trečdalio visų darbuotojų.

O privačiame sektoriuje akivaizdu, kad tas augimas bus gerokai mažesnis, bet svarbu, jog augtų perkamoji galia ir kad tas perkamosios galios didėjimas lemtų realaus vartojimo augimą. Vėlgi, kas yra BVP? Tai yra vartojimas. Nebūtinai realiųjų pajamų augimas persimeta į realųjį vartojimą. Gal žmonės bus išsigandę ir labiau taupys. Be to, palūkanų normos yra padidėjusios, tai tam tikri 25–40 metų žmonės, kurie turi būsto paskolą, pinigų išleidžia nemažai. Bet darbo rinka yra pakankamai stabili.

Finansų ministerija kitais metais prognozuoja 1,7 proc. augimą, birželį į tai žiūrėjo šiek tiek optimistiškiau – 2,5 proc. Pone Povilauskai, kaip jūs įsivaizduojate, koks galėtų būti tas blogiausias scenarijus ir kaip galėtų atrodyti geriausias scenarijus kitais metais Lietuvos ekonomikai?

T. Povilauskas: Taip, tai mūsų prognozė yra labai panaši – 1,8 proc. Aišku, yra didesnė rizika ir kitą kartą teks turbūt mažinti. Rizikos, mano nuomone, yra susijusios su eksporto rinkomis. Taip, realiosios pajamos padidėja, bet tai nesiverčia į didesnį vartojimą, nes žmonės yra išsigandę, nerimauja ir panašiai.

Pone Mačiuli, kaip jūs matytumėte tą gražiausią dieną Lietuvos ekonomikoje ir tą labiausiai apsiniaukusį dangų?

N. Mačiulis: Mes dar nepamatėme viso šoko, kuris ateina per monetarinę politiką. <…> Žiūrėdami į tokius giluminius dalykus, kaip paskolų paklausa Vokietijoje, kitose rinkose, tai yra žemiausiame lygyje per 20 metų. Ir tai tik pamažu pradeda jaustis.

Kalbant apie blogiausius scenarijus, galėčiau nupaišyti labai tragiškų geopolitinių scenarijų, bet pasižiūrėkime į Estiją – antri metai vyksta recesija, traukiasi BVP, lūkesčiai žemumose, ten jie, aišku, turi specifinių priežasčių, dėl ko taip atsitiko. Tai žiūrint ir planuojant ateities finansus reikėtų turėti omenyje, kad tokių scenarijų negalima atmesti, bet gali būti ir teigiamų scenarijų.

Galbūt Europos Centrinis Bankas pamatys greitai didėjantį nedarbo lygį Vokietijoje, pradės mažinti palūkanų normas jau kitų metų pradžioje ir atgaivins nekilnojamojo turto rinką, atsigaus pramonė. Kol kas kažko labai dramatiško mes nematome, bet turbūt reikėtų tikėtis ištęstos stagnacijos periodo, kurį mes matysime ir eksporto rinkose.

Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.