atlyginimų augimas

Karas Ukrainoje, rekordiškai išaugusios elektros ir dujų kainos, milžiniškas maisto ir kitų prekių bei paslaugų pabrangimas, 20 proc. viršijanti infliacija šiais metais neretai privertė pagalvoti, kokie gi bus ateinantys 2023-ieji. Specialistų teigimu, pokyčių bus daug – vieniems kiti metai bus geresni, kitiems – panašūs, o kai kuriems galbūt ir prastesni. Tikėtina, kad infliacija ateinančiais metais nesieks 10 proc., o kainos nemažės – jos ir toliau kils, tik lėčiau.

Kartais mėgstama skųstis, kad mokesčiai Lietuvoje yra dideli, tačiau iš tiesų yra priešingai. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, mūsų šalyje surenkamų mokesčių ir sukuriamo bendrojo vidaus produkto santykis yra vienas iš prasčiausių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mokytojų ar gydytojų atlyginimai yra nedideli, kodėl tokios mažos pensijos.

Infliacija kyla, o valstybė ieško būdų, kaip kompensuoti elektros ir šildymo kainas. Tuo metu ekonomistai žada, kad infliacija nustos augti, tačiau kainos nesumažės. Jos ir liks pakilusios, todėl būtina didinti atlyginimus, ne tik paprastiems gyventojams, bet ir politikams. Ekonomistas Marius Dubnikovas siūlo politikams algas kelti dvigubai. Apie tokio sprendimo naudą, infliacijos prognozes ir kompensacijas už elektrą interviu su ekonomistu.

Ko gero, pastaruoju metu nėra prekių ar paslaugų, kurios nebrangtų. Daugiau tenka mokėti, tiek už maisto produktus, tiek už elektrą ar šildymą. Prezidentas siūlo priemones didinti gyventojų pajamas, o viena jų – neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimas. Darbdaviai tam pritaria, o ekonomistai įspėja, kad NPD kainų nesumažins, priešingai – vėliau lems didesnius mokesčius.

Šiemet vidutinis atlyginimas Lietuvoje augo apie 10 proc. Ekonomistai nesutaria, kokių algų galime tikėtis kitais metais. Vieni prognozuoja, kad ir kitais metais darbo užmokestis sparčiai augs. Kiti įspėja, kad algos kitais metais didės dvigubai ar trigubai mažiau nei šiemet. Ekonomistas Marius Dubnikovas tikino, kad atlyginimų augimas mūsų šalyje nesustos ir kitais metais. „Jau minimalioji mėnesinė alga kitais metais auga 14 proc., tad kils visų atlyginimų vidurkiai.

Šiemet, pavasarį buvo prognozuojama, kad atlyginimai šalyje mažės. Tačiau prabėgus 3 mėnesiams situaciją matome visiškai kitokią. Tautiečių pajamos auga greičiau negu buvo tikėtasi. Ekonomistai tikina, kad esant palankiai situacijai, metų pabaigoje galime tikėtis dar didesnių algų. „Sodros“ duomenimis birželį vidutinių darbo pajamų augimas vėl grįžo į vasario lygį – palyginti su pernai birželiu, jos didėjo 11,4 procentų. Be to, liepą 14 tūkst.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, pašalinus nuo 2019 metų darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, per metus pakilo daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 9,2 proc., Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 8,2 procento.

Lietuvoje ne tik kainos auga ganėtinai sparčiai palyginus su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, bet ir darbo jėga. Ekonomistė tikina, kad ir toliau algų kilimas Lietuvoje lenks daugelį ES šalių. Eurostato duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį valandiniai darbo kaštai per metus euro zonoje vidutiniškai didėjo 2 proc., o ES – 3,1 proc. Augimą labiausiai lėmė paslaugų, statybos ir pramonės sektoriai. Labiausiai valandiniai darbo kaštai padidėjo Rumunijoje (12,7 proc.), Latvijoje (11,2 proc.

Atrodo, kad bent jau kol kas įsigalioja optimistinės ekonomikos nuotaikos. Prieš tai prognozuotus mažesnius rodiklius tenka pakeisti didesniais skaičiukais ir visa tai lemia teigiami lūkesčiai. Deja, tai itin trapus pagrindas. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakojo, kad kol kas politinės rizikos išlieka tik rizikomis, o daugelis rodiklių signalizuoja apie spartėjantį pasaulio ir Lietuvos ekonomikos augimą.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai apsilankę Lietuvoje negailėjo perspėjimų – ekonomika auga lėčiau nei galėtų, nedarbas yra didžiulis, o spartus atlyginimų augimas pakenktų. Visgi Lietuvos ekonomistai problemas įžvelgia kitur. Viena pagrindinių problemų, kurią nurodė TVF – realaus ir potencialaus BVP skirtumas (1,5–3 proc.). Tai reiškia, kad mūsų ekonomika galėtų augti daug sparčiau, o pasak TVF tam įtaką turi ir didžiulis nedarbas Lietuvoje.

Lietuvoje didėja atlyginimai, tačiau bent jau kol kas gausiau pinigai į kišenes byra ne visiems darbuotojams. Kokių profesijų atstovai gali pasidžiaugti tūkstantiniais atlyginimais, o kokiems darbuotojams tenka katino ašaros? Ekonomistai vardija, kad labiausiai padidėjusiais atlygiais džiaugsis informacinių technologijų specialistai ir statybininkai, o viešojo sektoriaus darbuotojams teks kantriai laukti. Mūsų sutikti žmonės optimizmu nespinduliuoja.

 Du iš trijų dirbančių Lietuvos įmonėse mano, kad šiais metais atlyginimai kils. Tačiau tik 8 proc. įsitikinę, jog šis padidinimas palies daugumą, jo „nesuvalgys“ infliacija. Tokias įžvalgas, apklausęs Lietuvos darbuotojus, skelbia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Įsivedus eurą viešojoje erdvėje kaip niekad pagausėjo kalbančių, kad atlyginimai šiemet augs. Tai pranašauja ne tik įvairūs ekonomistai, bet žada ir politikai, – sako portalo cvmarket.

 „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė Lietuva turi žemiausią investicijų santykį su BVP, mažiausiai investuoja į efektyvumą, pritraukia mažiausiai tiesioginių investicijų. Lietuva kiek daugiau už Latviją skiria išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, tačiau pateikia mažiausią patentų skaičių tarp Baltijos šalių. Kas slopina investicijas Lietuvoje ir kaip būtų galima jas paskatinti? Lietuvoje investicijos pernai sudarė 18,3 proc.

Artėjant euro įvedimui Lietuvoje, vis didesnei daliai gyventojų nerimą kelia įvairūs klausimai. Dažniausiai žmonės baiminasi kainų augimo ir atlyginimų stagnacijos. Sėkmingi Estijos bei Latvijos pavyzdžiai rodo, kad bendrosios europinės valiutos – euro – atėjimas nesukėlė katastrofiško kainų augimo, o Lietuvoje planuojama, kad euro įvedimo poveikis kainoms nebus didesnis nei 0,2–0,3 procento.

Anglijos banko valdytojas Markas Carney, kreipdamasis į Britanijos profesines sąjungas pareiškė, kad atlyginimai šalyje realiai turėtų pradėti augti apie ateinančių metų vidurį, o po to – imti augti dar greičiau. Kasmetinėje profesinių sąjungų konferencijoje sakydamas kalbą M. Carney išsakė nuomonę, kad darbininkai „nusipelnė“ daugiau pinigų ir pridūrė, kad nedarbo lygis turėtų sumažėti iki 5,5 procento. Jis taip pat išsakė prognozę, kad palūkanų normos turėtų pradėti augti ateinantį pavasarį.

Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu, nuo rugp­jū­čio 1 die­nos mi­ni­ma­li mė­ne­sio al­ga nuo 800 li­tų pa­di­dės iki 850 li­tų. Ar pa­pil­do­mi 50 li­tų pa­ge­rins gy­ve­ni­mo ko­ky­bę? Ine­sa, par­da­vė­ja: – Oi, čia yra vi­siš­ka ne­są­mo­nė. Į ran­kas ga­vus 670 li­tų, ne­la­bai ką ir pa­ju­si. Žie­mos me­tu vien už šil­dy­mą ir ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas tu­riu su­mo­kė­ti 800 li­tų. Rei­kia gal­vo­ti, iš kur gau­ti pa­pil­do­mus 200 li­tų, o čia kal­ba­ma tik apie 50 li­tų.

Dviejų milijonų Vokietijos viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai per 24 mėnesių laikotarpį bus padidinti 6,3 proc., pranešė vyriausybės atstovai. Vokietijos vidaus reikalų ministras Hansas-Peteris Friedrichas vyriausybės vardu vedė derybas su profesine sąjunga „Verdi“, vienijančia 2 mln. darbuotojų. Derybos prasidėjo penktadienį ir truko visą naktį, o pranešimas apie jų rezultatus buvo paskelbtas tik šeštadienį prieš 7 val. ryto. „Verdi“ siekė, kad atlyginimai būtų padidinti 6,5 proc.

Beveik visiems sostinės savivaldybės vadovams pakilo atlyginimai. Kai kuriems jų per metus algos pariebėjo puse tūkstančio litų. Tačiau mažiausiai uždirbantiems teks tenkintis dar kuklesniu atlyginimu. Sostinės savivaldybės administracija savo interneto puslapyje paskelbė miesto valdininkų ir politikų atlyginimus. Iš jų aiškiai matyti, kad daugumos miesto savivaldybės darbuotojų atlyginimai kilo ne tik palyginti su praėjusiais metais, bet ir su praeitu finansiniu ketvirčiu.

Nuo 2010 m. gegužės iki 2011 mėn. gegužės mėnesio bazinius atlyginimus daliai darbuotojų didino 58 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių. Šiais metais didinti atlyginimus ketina net 63 proc. įmonių. Tokius duomenis antradienį surengtoje konferencijoje pateikė tarptautinės vadybos konsultacijų bendrovės „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims dr. Neda Songinaitė.

Kol išsivysčiusios šalys giliai įklimpusios į finansines skolas, investuotojams vis aktualesnis tampa klausimas, kur kreipti savo investicijas: ar bėgant nuo Vakarų problemų galima išsigelbėti Rytuose? Prieš kelias savaites pasaulį sudrebinęs staigus kritimas akcijų biržose, privertė vieną didžiausių pasaulio bankų „HSBC“ atleisti 30 tūkst. savo darbuotojų Vakarų rinkose ir pasistamdyti 15 tūkst. naujų besivystančiose šalyse.