Finansų ministerijos parengtame plane argumentuojama, kad neskaitmenizavus lietuvių kalbos, ji paprasčiausiai išnyks.
„Aišku, kaip populizmas, aišku, kaip norima pasinaudoti žmonių jausmais, paskatinti emocijas ir po to vėl ir vėl veikti kažką neaišku ką. Ten yra toks argumentas, kad neva lietuviai dėl emigracijos nevartoja, vis mažiau vartoja kalbos ir jeigu nepasakyta tiesiai šviesiai „neduosite mums pinigų, tai bus dar blogiau“, Bet jis su realybe mažai ką bendro turi“, – sako kalbininkė Loreta Vaicekauskienė.
„Na, kiekvieną iš plano komponentų rengė atskira ministerija, turbūt dėl turinio detaliai reikėtų klausti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kuri yra atsakinga už skaitmenizacijos failą. Finansų ministerijos funkcija yra koordinuoti plano rengimą, kad būtų jisai parengtas laiku, kad būtų suderinamas su kitais finansavimo šaltiniais“, – pasakoja finansų ministrė Gintarė Skaistė.
O kalbininkė Loreta Vaicekauskienė sako, kad panašių projektų buvo ir anksčiau. Bet kokie rezultatai – nežinia. O dabar kompiuterių prakalbinimui lietuviškai valdžia ketinama išleisti 35 milijonus eurų.
„Privalom pirmiausia pasižiūrėti, kas iki šiol jau yra įgyvendinta, nes projektų buvo be galo daug, gerą dešimtmetį projektų buvo tokių, kurie ir dešimtis milijonų kainavo, ir kurie kartojosi, ir šiandien aš vėl matau tą patį pakartojimą, tai kur tie produktai? Kad dalis pinigų iššvaistyta, tai tikrai“, – teigia L. Vaicekauskienė..
„Skamba šita idėja ganėtinai keistai, nesu įsigilinęs į visas detales, galbūt yra kažkokios logikos, bet šiuo metu sunku ją įžvelgti. Vėlgi, grįžtant prie tezės, kad mes operuojame ribotu biudžetu, resursais, klausimas ar panaudojimas čia yra pats efektyviausias“, – kalbėjo „Vienaragiai LT“ valdybos pirmininkas Mantas Mikuckas.
Sėkmingiausi Lietuvos startuoliai, kurie ir be valstybės paramos savo darbuotojams jau moka beveik 3 tūkstančius siekiančius atlyginimus dabar susibūrė į asociaciją „Vienaragiai LT“ ir sako ketinantys pasidalinti savo žiniomis su politikais. Ir jau dabar pastebi, kad Briuselio pinigus Lietuva galėtų leisti naudingiau. Pavyzdžiui, noras už 36 milijonus eurų daugiau nei 400 tūkstančių namų visoje Lietuvoje įvesti greitą internetą. Idėja gal ir nebloga, bet klausimas kaip ja bus pasinaudota.
„Jeigu jau yra pakankamas ryšys, tai sekantis klausimas, o ar yra šalia mokytojas, kompiuteris, ar kita infrastruktūra? Kad ne tik laidas būtų, bet ir visos galimybės tą informaciją tada jau gauti ir mokytis iš jos ir kad kažkas padėtų tą daryti, tai čia reikia kompleksiškai pasižiūrėti“, – sako M. Mikuckas.
Moksleiviams – mokinių pažymėjimai su mokėjimo kortelėmis
Nors ir ketina finansuoti Tūkstantmečio mokyklų, kur mokytųsi geriausieji, steigimus, Vyriausybė pasiryžusi pusseptinto milijono eurų atiduoti verslininkams, kurie sukurtų moksleivių pažymėjimus su mokėjimo kortelėmis. Kodėl tėvai vaikams negali parūpinti kortelių nežinia.
Valdžia mano, kad toks išradimas padės mažinti šešėlį – esą vaikai augdami be grynųjų pinigų, ateityje nenorės jais naudotis ir taip neva nebeslėps mokesčių. Pati ministrė pripažįsta dėl šio projekto turėjusi labai daug abejonių, bet po to nusprendė, kad jo tikroji nauda bus visai kita.
„Bet man asmeniškai nulėmė tai, kad projektas liko bendrame plane, nes, mano nuomone, tai mažintų socialinę atskirtį. Nes vaikas atsiskaitytų mokykloje turėdamas moksleivio pažymėjimą. Tiek tie vaikai, kurie gauna nemokamą maitinimą atsiskaitytų su moksleivio pažymėjimu, tiek ir tie vaikai, kurių tėvai į moksleivio pažymėjimą įdeda pinigų“, – pasakoja G. Skaistė.
„Tai nebūtų pirmas kartas, kai mes ištaškom pinigus beprasmiams projektams. Kai seimas kritikavo vyriausybę, kad yra nepateikiamas projektų sąrašas, kad yra neparodomi keliami tikslai vienai ar kitai priemonei, apie kurią šneka prezentacijose vyriausybė, tai aš labai palaikau tą kritiką, ir ji skambėjo ne tik iš opozicijos, bet ir iš pozicijos“, – teigia Socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Klausimų kelia ir noras 14 milijonų eurų, iš kurių beveik 4 – ne Briuselio, o šalies nacionalinio biudžeto, skirti Baltijos jūros tyrimams. Ketinama už visų pinigus aiškintis ar verta jūroje statyti vėjo jėgainių parkus, nors vykdyti tokius projektus jau yra pasiryžę verslininkai. Jūroje vėjo jėgainių statyba kainuoja žymiai brangiau, nei sausumoje.
„Tik vienas yra nedidelis skirtumas, kad ne valstybė statys tas vėjo jėgaines jūroje, o privatus verslas. Tai galbūt privačiam verslui leiskime patiems pasirinkti, kur jie tas jėgaines nori statyti, ir kur daryti. Ir nereikės tam net valstybės pinigų“, – kalbėjo valstietis, šešėlinis finansų ministras Valius Ąžuolas.
„Vyriausybė mėgina įgyvendinti be abejo savo programą ir savo projektus mėgina finansuoti visų mūsų, t.y. europiečių, lėšomis. Nežinau, ar tai yra skaidru ir sąžininga“, – sako G. Paluckas.
Dalis politikų sako įtariantys, jog valdantieji galėjo keistesnius projektus įtraukti dėl verslininkų, o ne valstybės interesų.
„Ar išvis nereikėtų kreiptis į tarnybas, kad atliktų antikorupcinį vertinimą. O gal yra specialiai kažkokie projektai įdėti, ir kažkokie suinteresuoti asmenys ten labai nori, kad jie būtų. Tai tą dalyką iš tikrųjų reikėtų patikrinti, nes tie įtarimai kylą“, – pasakoja V. Ąžuolas.
„Man atrodo, kad labai netolimoje ateityje, kai pradės judėti pinigai, mes labai aiškiai pamatysime, kas slypėjo už vienos ar kitos eilutės ir kokie interesai ten buvo. Kyla, mūsų visai frakcijai kyla, yra labai daug įtarimų, kai matome, kad liūto dalis eina IT visokiems projektams ir panašiai, mes prisimenam kur vieni ar kiti buvę Seimo nariai dirba kokiose srityse, iš konservatorių tų pačių, jų buvęs štabo vadovas ponas Langaitis ir panašiai“, – teigia darbietis Andrius Mazuronis.
Visas planas buvo paviešintas likus vos kelioms savaitėms iki galutinio jo tvirtinimo, opozicija svarsto, kad galbūt taip buvo daroma, nes nenorėta iš anksto paviešinti visų projektų ir kad nebūtų spėta juos išanalizuoti.
