Šalčininkų rajono gyventojai pyksta, kad yra laikomi trečiarūšiais piliečiais, o atvykėliais valdžia neva rūpinasi labiau, nei Lietuvos piliečiais. Sakė norintys kompensacijų, bent po pusę milijono. Proteste skambėjo ir siūlymai nelegalus apgyvendinti pas šalies vadovus, ar atsisakyti tarptautinių įsipareigojimų.
Pamaldūs ir tikintys pietryčių Lietuvos gyventojai protestą pradeda bendra malda su kunigu. O tada iš karto kalbos. Taip pat lenkiškos. Bet plakatai lietuviški, nukreipti prieš migrantus, jų atsiradimą Šalčininkų rajone bei pašiepiantys pareigūnus, kurie buvo priversti panaudoti jėgą Rūdninkuose.
„Mes prieš šitus pabėgėlius. Ir mūsų valdžia gali padaryti, kad į mūsų namus neprieitų šitie musulmonai. Viskas“, – sako protestuotojai.
„Reikia turėti omenyje, ten ir taip gyvena tautinė mažuma, ir čia jau užprogramuojamas iš anksto konfliktas“, – teigia protesto dalyviai.
„Jie visą gyvenimą per 30 metų šitus rajonus ne tai, kad naikina, bet visą laiką buvom trečiarūšiai. O dabar tai ypač, dar ir šitus va. Dar ir pabėgėlius“, – tvirtina protestuotojas.
Protestuotojų veiduose atsispindi nerimas. Žmonės apie atvykėlius prisiklausę baisiausių gandų, tad jų bijo: „Tai yra žmonės bėgantys iš kitos šalies, tai žmonės nedraugiški, jie neina prašytis kažko, jie kerta nelegaliai sieną, mes iš tokių žmonių nežinom ko tikėtis.“
„Jeigu mes iš tikrųjų norime, kad čia vidury dienos prievartautų mūsų dukras, mūsų seseris, jeigu mes norime, kad vyktų plėšimai, turto prievartavimai, plistų narkomanija“, – teigia protestuotojas.
Nors vakar Vidaus reikalų ministrė pranešė atsitraukianti nuo plano perkelti nelegalus į Dieveniškes, vietos seniūnė sako, kad nerimas liko.
Dieveniškių seniūnė Česlava Marcinkevič teigia: „Labai malonu, labai gerai, kad atsisako, bet paliko tą žodį, kad vieta ta bus rezervuota. Kam rezervuota? Gal mes čia būsime Vilniuje, o ten bus įkeldinti tie gyventojai? Todėl jaunimas liko budėti ir gyventojai.“
„Va tuščios mokyklos pas Landsbergienę. Tegul vežasi į Vilnių. Kodėl kaimo žmonėms, kur 500 žmonių gyvena, veža baisenybes tokias? Prezidentą prie Neries upės ten į Pučkorius tegul veža ir jam bus labai gerai. Ir bus prižiūrėti tie visi migrantai“, – teigė protestuotojai.
Žmonės reikalauja ir daugiau pareigūnų ir fizinės tvoros pasienyje: „Jeigu Estija padovanojo 100 kilometrų, o mes nesugebam nupirkti tvirtinimo elementų. Nu pagalvok pats, pagalvokim patys, kodėl taip yra. Taigi greitai važiuokit, nupirkti ir statom tą sieną.“
O jei nelegalai vis tik šalia apsigyvens – vietiniai norėtų kompensacijų: „Aš priimu, kaip baimę, kaip kažkokią… ir man už tai turi sumokėti kompensaciją. Aš jau milijono neprašau. 500 tūkstančių ir jau tada aš žinau, kad už tuos pinigus aš iš ten iškeliauju į kitą valstybę. Šitoj valstybėj aš jau nesaugiai jaučiuosi.“
Tiesa, viena vilnietė nusistebėjo protestuotojais. Atsukti nugarą kitam žmogui – nekrikščioniška: „Jie myli Lietuvą, myli žmogų, o šitą vargšą žmogų, kurį kažkas išmeta už borto, jau to negali priimti? Tai va šitokio aš lietuvių nesuprantu. Dar jie meldžiasi, ir dar prašo kažkokios apsaugos kažkokios. Ne ne ne.“
Tuo tarpu italais, turistais, gyvenančiais Prancūzijoje, prisistatę vyrai sužinoję dėl ko minia pyksta, iš karto pareiškė palaikymą. Jie ragina lietuvius ginti savo šalį bei kultūrą nuo svetimšalių: „Tegul jie lieka savo šalyse. Jie turi smegenis, kūnus, tegul eina dirbti, kaip mes. Kaip baltieji daro. Kai matai Prancūziją, Ameriką, Nyderlandus, Vokietiją, ten chaosas. Per daug musulmonų, per daug migrantų, per daug vaikų, kurių tėvai skirtingų rasių. O kaip dėl baltųjų vyrų?“
Proteste nuo pakylos smabėjo ir siūlymai valdžiai nelegalus apgyvendinti Lukiškių kalėjime, arba kariuomenės poligone Rukloje.
