Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus dažnai sulaukia įvairiausių pasiūlymų patvirtinti ar įsigyti žymaus menininko kūrinių, tačiau dalis jų būna netikri.
Dvi paveikslo „Naktis“ versijos – sunkiai įkainojamas originalas ir bevertė kopija. Tikrų Čiurlionio paveikslų aukcionuose praktiškai nėra. Dėl to jų vertė eurais išmatuojama sunkiai.
„Į porą metų, kas metai gaunam tokį įdomesnį pasiūlymą, kartais tai yra labai aiškios klastotės, kurios labai labai toli nuo Čiurlionio. Kai kur yra, kur reikia atidžiai pagalvoti. Čiurlionis labai retai aukcionuose parduodamas, nes jo nėra paprasčiausiai“, – teigia M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė Daina Kamarauskienė.
Muziejininkai nustemba, kai netikri paveikslai atsiduria užsienio valstybių aukcionuose. Vienas paveikslas buvo pasiūlytas 2013-aisiais metais Paryžiuje, aukcione. Jo vertė buvo 8-10 tūkstančių eurų.
Vilniaus aukciono namų vadovė Simona Skaisgirytė-Makselienė rodo padirbto Čiurlionio paveikslo nuotrauką. Ir tai ne vienintelis pavyzdys.
„Šveicarijos aukciono namuose. Jo pradinė kaina turėjo būti 7800. Darbas nebuvo parduotas, nes vis dėlto rinka susiorientavo, kad tai yra falsifikatas“, – pasakoja S. Skaisgirytė-Makselienė.
Čiurlionio padirbinėtojai klysta toje pačioje vietoje. Žymus menininkas, ant savo paveikslų autografo nedėdavo.
„Dažniausia klaida, kad visi ima nuo albumo viršelio kokio ir parašą klastoja būtent tokiu būdu, bet Čiurlionis kitaip pasirašinėdavo, jis pasirašinėdavo Čiurlenis ir pasirašydavo kažkur tai. Tai labai išduoda, jeigu tai Čiurlionis“, – sako D. Kamarauskienė.
„Vienas iš indikatorių, kurie turėtų sukelti galimą pirkėjo budrumą ir yra kaina. Visada falsifikatai yra pardavinėjami ženkliai pigiau. Tuomet yra suviliojamas galimas pirkėjas, užmigdomas jo budrumas“, – kalba S. Skaisgirytė-Makselienė.
Žmonės pasipelnyti bando ne tik iš Čiurlionio vardo. Sostinės galerijoje „Kunstkamera“ šiuo metu eksponuojamos 7-ios dešimtys nuotraukų, kuriose rodomi ir kitų lietuvių menininkų darbų galimi falsifikatai, klastotės ir kiti panašūs paveikslai.
Dažniausiai klastojamas, falsifikuojamas, kopijuojamas lietuvių menininkas Vytautas Kasiulis. Tokie netikri jo kūriniai pardavinėjami už šimtus eurų, nors tikrų paveikslų vertė siekia tūkstančius. Sukčiai bando falsifikuoti ir Petro Kalpoko, Antano Žmuidzinavičiaus darbus.
„Ieškom kažkokių klaidų, neatitikimų, kodėl tas melas kažkur paslėptas. Galbūt iš pirmo žvilgsnio nesimato ir ieškom objektyvių duomenų, kad negali jis būti toks kaip pateikiamas“, – sako „Mano kūrinių tyrimai“ vadovas Rapolas Vedrickas.
Falsifikuotojų išradingumui ribų nėra. Padirbinėtojai ir tiesiog ant jau egzistuojančių senų paveikslų deda žymių autorių pavardes, ir pertapo pačius kūrinius.
„Žiūrim viską, vertiname tapybos atlikimo technologiją, medžiagas, kokios naudotos, ar jos egzistavo tuo laikotarpiu, ar galėjo tas dailininkas dirbti su tomis medžiagomis ir tokių daug kompleksinių tyrimų“, – aiškina R. Vedrickas.
„Čia kaip Jūs ir matote toks ir yra atvejis, darbas nupirktas turguje, akvarelė, Vokietija, 20 amžiaus pirma pusė ir prie jo pritaikytas parašas“, – kalba kultūros paveldo departamento atstovas Remigijus Grėbliūnas.
„Imamas niekam nereikalingas, nevertingas senas portretas. Sunykęs, nebežinoma nei kieno, nei vertė. Jis tarnauja kaip pagrindas kitam paveikslui, tada naujos statybos sluoksnis ant jo greičiau pasensta ir sutrūkinėja, kitoje pusėje apvertus matai, kad senas“, – sako R. Vedrickas.
Rimtų abejonių keliantys kūriniai dažnai tiesiog pardavinėjami populiariuose skelbimų portaluose. Štai šiame įraše skelbimo autorius už 3000 eurų pardavinėja Antano Samuolio darbą, tačiau tikrieji šio autoriaus kūriniai pardavinėjami už gerokai didesnes sumas. Pavyzdžiui, kito Samuolio paveikslo „Liga“ aukcione pradinė vertė 2019-aisiais siekė beveik 40 000 eurų.
Anot menotyrininkų, Lietuvoje galimų falsifikatų ir klastočių kiekis gali siekti iki 1 procentų visų parduodamų paveikslų.
