klastotės

Neseniai Gariūnų turgavietės prekybininkai sulaukė netikėtų svečių – Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai atliko Gariūnų verslo parko lauko paviljono patikrinimą, rašoma policijos pranešime. Priemonės metu vienoje iš veiklos vykdymo ir prekybos vietų policijos pareigūnai rado daugiau nei 200 prekių, pažymėtų svetimais – „Nike“, „Tommy Hilfiger“, „Hugo Boss“, „Calvin Clein“, „Louis Vuitton“ ir kt. prekių ženklais.

Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai antradienį pranešė apie sulaikytą iš Kinijos laivu atplukdytą stalo žaidimų siuntą, ji bus sunaikinta. Anot muitinės, sulaikyta 720 stalo žaidimų „Monopolis“, kurie turėjo nukeliauti į Baltarusiją. Atliekant prekių muitinį tikrinimą Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnams kilo įtarimų, kad jos galimai yra klastotės, tai yra, pagamintos pažeidžiant prekių ženklo savininko intelektinės nuosavybės teises.

Lietuvoje klesti prekyba populiariausių prekės ženklų klastotėmis. Pardavimų portaluose apstu skelbimų su rankinėmis, drabužiais, aksesuarais, dažniausiai pagamintais Kinijoje, kopijuojant žymių mados namų originalus. Vos už keliasdešimt eurų žmonės perka „Louis Vuitton“ ar „Gucci“ rankines,  kurių originalai iš tiesų kainuoja tūkstančius eurų. Apie tai, kad tautiečiai masiškai siunčiasi klastotes, tiek sau, tiek pardavimui, sako ir Vilniaus teritorinės muitinės atstovai.

Muitininkai sulaikė jūros keliu iš Kinijos atkeliavusią žaislų klastočių siuntą. Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto pareigūnai atliko siuntos muitinį tikrinimą ir jiems kilo įtarimas, kad gabenamos prekės galimai pažeidžia intelektinės nuosavybės teises. Kaip penktadienį pranešė Klaipėdos teritorinė muitinė, jūriniame konteineryje gabentos dėžės su 72 vnt. žaislų-seifų su užrašu „Avengers“ ir 288 vnt. stalo žaidimų su užrašu „Monopolija“ yra sulaikytos.

Lietuvoje vis dar klesti prekyba populiarių ir garsių prekinių ženklų klastotėmis. Skelbimų portaluose galima įsigyti ir brangiausių, keliasdešimt tūkstančių kainuojančių „Louis Vuitton“ ar „Hermès“ rankinių padirbinių vos už kelias dešimtis eurų. Muitinės departamentas kasmet sulaiko apie tūkstantį vienetų įvairiausių suklastotų drabužių, akinių, batų, rankinių, tačiau ir tai tik ledkalnio viršūnė, mat visų siuntų patikrinti fiziškai neįmanoma.

Lietuvoje dalis pardavinėjimų garsių lietuvių dailininkų parašais padabintų paveikslų gali būti klastotės ir falsifikatai. Įtartinų, tūkstančius eurų kainuojančių darbų galima aptikti ne tik aukcionuose, bet ir tiesiog populiariuose skelbimų portaluose. Kopijuojamų autorių sąraše ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus dažnai sulaukia įvairiausių pasiūlymų patvirtinti ar įsigyti žymaus menininko kūrinių, tačiau dalis jų būna netikri.

Artėjant šventėms gyventojai skuba artimiesiems nupirkti dovanas. Kai kurie dar bando ir sutaupyti, tad dovanų ieško ne tik parduotuvėse, bet ir socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose. Tačiau internete vardinius kvepalus įsigijusiai vilnietei Rimai teko nusivilti. Moteris įsigijo klastotę. Specialistai įspėja, kad pardavėjams prekiaujantiems klastotėmis gresia baudos iki 600 eurų.

Pareigūnai šiauliečio namuose rado krūvas blankų netikriems dokumentams gaminti ir įvairių institucijų antspaudų, skirtų tiems pagamintiems dokumentams patvirtinti. Klastotės nebuvo itin kokybiškos, tad ir klastotojas už juos prašydavo iki 100 eurų, tiesa, keliaujant per tarpininkus ta suma galėjo išaugti  ir dešimteriopai. Apverstame bute 62 šiaulietis klastojo dokumentus. Pareigūnai atlieka kratą ir iš visų pakampių traukia dokumentų blankus.

Sugalvojote turguje iš močiučių nusipirkti kiaušinių? Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai įspėja būti atsargiems. Mat rudeniop pasipila skundai, esą žmonėms vietoj kaimiškų prekeiviai įbruka senų, jau netinkamų vartoti kiaušinių. Pusė tokių skundų pasitvirtina. O štai patys pirkėjai neslepia, būta atvejų, kai nesąžiningi pardavėjai kartu su naminiais kiaušiniais įbruka ir gautų iš paukštynų ar pirktų iš parduotuvių pigiau.

Lietuvoje daugėja įvežtinių brangių prekių ženklų klastočių. Jei neįtikėtinai pigiai pirkote daiktą internetu, o jo kokybė jums kelia abejonių – galimai nusipirkote būtent ją. Ir pareigūnai sulaiko tik mažą dalelę į Lietuvą atkeliaujančių padirbinių. „Dior", „Louis Vuitton", „Dolce Gabbana" – visa tai galima turėti ir už kelis eurus. Arba užsisakius iš Kinijos taip ir nesulaukti. Turbūt dažnas esate ką nors pirkę internetu, ir ne tik lietuviškose, bet ir Kinijos parduotuvėse.

Nieko keisto, kad šiais laikais taip intensyviai klestint virtualioms prekybos vietoms, kvepalai taip pat dažniausiai perkami per šias platformas. Kadangi moteriški kvepalai internetu tiesiog sprogsta nuo pasiūlos, tad daugeliui pirkėjų kyla klausimas, kurie yra geriausi. Juolab, kaip atskirti padirbinius, kurie dažnai atrodo kaip originalai.

Teismas 1 tūkst. eurų bauda nubaudė klastotėmis prekiavusį Moldovos pilietį. Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai praėjusią savaitę sulaikė du Moldovos piliečius. Neturėdami nei leidimo, nei prekių įsigijimo dokumentų, jie gabeno ir bandė realizuoti įvairias vardinių prekių ženklų klastotes. Praeitą ketvirtadienį, apie 12.10 val., Kėdainiuose, Smilgos gatvėje, patikrinimui sustabdyto automobilio „Audi A4“ viduje pareigūnai rado įvairių vardinių prekės ženklų daiktų klastočių.

Šiuo metu daugelis planuoja vasaros atostogas, o viena pagrindinių lietuvių poilsio krypčių – Turkija, kuri tautiečius vilioja ne tik puikiais orais, bet dažnai ir mažesnėmis kainomis. Svarstantys atostogų metu įsigyti žinomų ženklų prekių sau ar lauktuvėms turėtų atkreipti dėmesį į opią problemą – klastotes, kurios supakuotos į lagaminus skrendant namo gali lemti nemalonų susitikimą su muitinės pareigūnais.

Remiantis tarptautinės prekių ženklų asociacijos duomenimis, praėjusiais metais žmonės suklastotų produktų įsigijo net už 370 mlrd. Eur. 18 proc. šių klastočių sudarė avalynės gaminiai, 15 proc. – elektronikos prietaisai ir 13 proc. akiniai. Klastočių pirkimas gali būti sąmoningas – jos kainuoja daug pigiau nei originalas, netrūksta „tobulų“, beveik identiškai kaip originalas atrodančių daiktų. Tačiau pasitaiko ir taip, kad mokėdamas originalui artimą kainą nusiperki nebūtinai jį.

Muitinės pareigūnai teigia, kad dažniausiai Lietuvoje sulaikomos vaistų klastotės – erekcijos sutrikimams gydyti. Per pusmetį šiemet Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė 43374 vienetus neteisėtai gabentų vaistinių preparatų, pernai per visus metus tokių buvo sulaikyta 20659 vienetų. Šiemet muitinės pareigūnai dažniausiai sulaiko, įtariama, klastotus erekcijos sutrikimams gydyti skirtus indiškos kilmės medikamentus, siunčiamus pašto siuntose, skelbia Muitinės departamentas.

Maskvai mėginant skleisti propagandą apie pokario partizanus trijose Baltijos šalyse ir tūkstančiams lietuvių į tai sureagavus socialiniame tinkle „Facebook“, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Rusijos mėginimai interpretuoti istoriją vyksta nuolat, o piliečių iniciatyvos, kurios stebimos socialiniuose tinkluose, yra labai svarbios. „Istorijos interpretacijos - irgi vienas iš Rusijos propagandos būdų, tas vyksta nuolat, ir tas paūmėjimas jaučiamas iš Rusijos pusės.

Kiekvienas ženklas, simbolis ar prekės ženklas turi savo šeimininkus. Ypač plintant garsių prekės ženklų klastotėms, pastebima, kad ši tendencija vis dažniau pasitaiko ir sporte. Padirbinėjami sportiniai bateliai, marškinėliai ir net treniruokliai. Sukčiai neteisėtai įsigudrina net panaudoti olimpinius žiedus.

Pasirodo, kad nusipirkę jautienos gabaliuką nebūtinai valgysime jautieną. Vietoj jos nė neįtardami galime valgyti beždžionieną. Taip ir bus, kaip sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai, jeigu nebus uždėtas apynasris kasdien įžūlėjantiems maisto produktų klastotojams. Siūloma prekeivius apgavikus bausti jau ne tik piniginėmis baudomis, bet ir sodinti juos į kalėjimą.

Policijos pareigūnai rado parduotuvę, kurioje „Dolce&Gabbana“, „Versace“, „Gucci“ drabužiai tekainuoja vos keliasdešimt eurų. Tiesa, tai tik pigios Kinijoje pagamintos klastotės. Tokius nusikaltimus tiriantys pareigūnai sako, kad dabar klastojama viskas, net vaistai ar lėktuvų detalės. O žmonės, pasirodo, to nesmerkia: kam mokėti tūkstančius, jei už keliolika eurų gali turėti beveik tą patį.

Muitinės kriminalistai, policininkai ir prokurorai Šiaulių rajone, Bubių kaime aptiko nelegalų buitinės chemijos gamybos fabriką. Jame masiškai falsifikuota žinomų pasaulio kompanijų produkcija: „Ariel“, „Lenor“, „Vanish“, „Fairy“ ir kt. Fabrike ir sandėliuose rasta beveik 150 tonų žaliavos ar iš jos pagamintų produktų, kurių bendra vertė – apie 300 tūkst.

Antradienį Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Baudžiamojo kodekso pataisą, kuria numatyta baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonės ridos klastojimą. Tarp numatytų bausmių – ir laisvės atėmimas iki dviejų metų. Kaip numatyta Baudžiamojo kodekso pataisose, tas, kuris suklastojo transporto priemonės ridą, bus baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už šią nusikalstamą veiką atsakys ir juridinis asmuo.

Nusipirkti techniškai tvarkingą transporto priemonę neretai tampa nelengvu išbandymu kiekvienam vairuotojui, mat sukčių išmonė, siekiant nuslėpti defektus, verčia iš kojų. Nepaisant to, kad Seime jau antrą kartą šiemet keičiami įstatymai, siekiant kuo tiksliau numatyti, kokią informaciją transporto priemonių pardavėjai apie parduodamą prekę turi pateikti pirkėjams, tiek politikai, tiek automobilių rinkos ekspertai pripažįsta, jog kovai prieš nesąžiningus pardavėjus ginklų neturime.

 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, gavę informacijos apie prekybą galbūt svetimais prekių ženklais pažymėtais rūbais, gegužės 7 d. 4 val. atliko netikėtą patikrinimą Gariūnų verslo parke, Vilniuje, Gariūnų g. 70.   Patikrinimo metu J. P., gim. 1963 m., veiklos vykdymo ir prekybos vietoje buvo rasta ir paimta 951 vnt.

 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras nustatė, kad daugiausia iš apyvartos išimtų 50 ir 20 eurų klastočių pagamintos skirtingose spaustuvėse ir skirtingu būdu, rašo „Kauno diena“. „Tai nustatyta, lyginant iš apyvartos išimtas kupiūras su Europos centrinio banko duomenų bazėmis, saugančiomis po Europą paplitusių eurų klastočių indikatyvus“, - sakė centro Dokumentų tyrimo skyriaus viršininkas Žilvinas Ragauskas.

Inga Minelgaitė-Snaebjornsson, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pagrindinės prekės, kurias turistai perka Islandijoje, – maisto produktai bei drabužiai. Todėl praėjusią savaitę iškilusi istorija spėjo sukelti net ir jų nepasitenkinimą. Pranešama, kad vienai islandų drabužių gamintojai teismas skyrė baudą už tai, kad ji ne Islandijoje ir ne iš islandiškų žaliavų pagamintus drabužius reklamavo ir pardavinėjo kaip islandiško dizaino ir Islandijoje pagamintus.

Žinomi prekės ženklai ir garsių mados namų vardai gatvėse tiesiog bado akis. Atrodo, kad pusė mūsų visuomenės gyvena prabangoje ir tūkstančius kainuojančios Holivudo žvaigždžių stiliaus detalės tapo prieinamos kone kiekvienam. Deja, tai tik iliuzija. Troleibusais važinėjančios paauglės „Louis Vuitton“ rankinė ar bendrabutyje gyvenančio studento „Versace“ džinsai – tik talentingai pagamintos klastotės. Taip pat skaitykite: kaip atpažinti rūbų ir aksesuarų bei kvepalų ir kosmetikos klastotes.

Į Lietuvą per metus įvežama daugiau nei 230 tonų kvepalų – didžioji dalis iš Lenkijos ir kitų šalių ir tik 0,3 tonos iš kvepalų tėvyne laikomos Prancūzijos. Pastebima, kad iš Lenkijos importuoti kvepalai dažnai neatitinka originalių kvepalų savybių. Padirbtų kvepalų galima įsigyti turgavietėse, iš nesąžiningų prekeivių, kurie savo prekes siūlo įsigyti interneto forumuose ar atvykus į jų namus. Deja, pasitaiko, kad nekokybiškų kvepalų žmonės nusiperka ir parduotuvėse.

Tobulėjant technologijoms, su prabangių ir brangių rūbų bei aksesuarų klastotėmis kovoti tampa vis sunkiau. Klastočių apstu turguose, internete, o užsienyje jos pardavinėjamos tiesiog viduryje gatvės. Muitinės specialistai pastebi, kad tarp klastočių populiariausi yra prekių ženklai „Chanel“, „Hugo Boss“, „Dior“, „Versace“, „Paco Rabanne“, „Dolce & Gabbana bei „Carolina Herrera“. Kas išduoda klastą? Pateikiame pagrindinius klastotes ir originalus skiriančius bruožus.

Balandžio 1 dieną Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Saulėtekio policijos nuovados pareigūnai, bendradarbiaudami su Kauno teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnais, kartu tikrino AB „Urmas“ sandėliuose veikiančius ūkio subjektus, kurie užsiima drabužių prekyba.

Rusijos propagandinis naujienų tinklalapis ria.ru švaistosi kaltinimais buvusiai Ukrainos premjerei Julijai Tymošenko. Esą rusų tyrėjai nustatė, kad 26 kitų valstybių bankuose buvo atidarytos net 278 sąskaitos J. Tymošenkos šeimos narių arba giminių. Dauguma bankų sąskaitų buvo atidarytos Didžiojoje Britanijoje. Tuo tarpu pati politikė teigia, kad atėjus į valdžia – nuo 1997 metų – neatidarė jokių sąskaitų kitų valstybių bankuose. „Tai – akivaizdus melas.

„Bugatti Veyron“ – velnioniškai brangus ir retas automobilis. Jų nėra daug, jais važinėja tik šio pasaulio išrinktieji. Visiems mirtingiesiems „Bugatti Veyron“ tėra svajonių automobilis, kurio jie niekuomet nesugebės įpirkti.

Kinai moka padirbti ne tik telefonus, laikrodžius ar vardinius drabužius – Amerikoje, Kalifornijos valstijoje, vietos pareigūnai ir vėl aptiko padirbtų saugos oro pagalvių siuntą.

Jungtinių tautų teigimu, organizuotų tarptautinių nusikaltėlių metinės pajamos siekia 2,1 trln. JAV dolerių. Ši suma 2009 metais sudarė 3,5 proc. viso pasaulio BVP, rašo CNBC. Beveik pusę šios sumos sudaro pajamos gautos iš narkotikųgamybos, gabenimo ir prekybos. Vis dėlto ir kiti neteisėti verslai garantuoja milžiniškas pajamas Narkotikai Vien tik narkotikų gabentojai per metus susišluoja 320 mlrd. JAV dolerių. Didžiausias pajamas garantuoja kokaino ir heroino gabenimas.

 „Akistata“ perspėja nesusigundyti vairuotojų pažymėjimais prekiaujančiais apgavikais ir atskleidžia gudrų jų aferos mechanizmą. Jau įpratome prie neįprasčiausių paslaugų: skelbimuose siūloma organizuoti asmeninę šventę ar jūsų automobiliu pereiti techninę apžiūrą, tačiau iki šiol dar nebuvo viešų pasiūlymų už kitą žmogų išlaikyti vairavimo egzaminus ir įteikti legalų vairuotojo pažymėjimą. Žinoma, ne už ačiū.

Kauno rajono Karmėlavos miestelyje pasieniečiai išaiškino čia veikusį klastočių fabrikėlį. Prieš tai Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai pasienyje su Lenkija sulaikė kaunietį, įtariamą gaminus klastotus dokumentus. VSAT Lazdijų rinktinės Specialiosios paskirties užkardos pareigūnai Kalvarijos savivaldybėje, kelyje Marijampolė - Suvalkai, dokumentų patikrai sustabdė į Lenkiją beišvažiuojantį automobilį „Mazda 323“ lietuviškais numeriais.

Kinijos policija sulaikė 73 asmenis, susijusius su prabangių prekių ženklų rankinių klastočių gamyba ir pardavimu užsienyje, remdamasi vietos žiniasklaida skelbia „RIA Novosti“. Kinijos ir JAV pareigūnai bendradarbiavo operacijoje, kuri buvo vykdoma Kinijos Gvangdongo, Fudziano ir Anhujaus provincijose. Iš viso per operaciją buvo išaiškinti 37 juodosios rinkos gamybos centrai, konfiskuota daugiau nei 20 tūkst. padirbtų rankinių.

Slaptas specialių medžiagų deriniu išgautas raštas, matomas tik specialioje poliarizuotoje šviesoje, iki šiol naudotas kai kurių valstybių banknotams žymėti ir apsaugoti nuo netikrų pinigų spausdinimo, imtas taikyti ir aprangos sferoje. Christianas Mülleris iš Chalmers technologijos universiteto Gioteberge Švedijoje sukūrė pusiau peršviečiamą siūlą iš polietileno ir polimero, naudojamo audinių dažyme.

Padirbtos moteriškos rankinės ar batai jau seniai nebėra naujiena, tačiau vis didesnį kontrolierių susirūpinimą kelia žmogaus sveikatai pavojingi suklastoti vaistai ir pesticidai. Prekių padirbimas jau kurį laiką yra vienas iš didžiausių autorių teisių stebėtojų ir kontrolierių galvos skausmų. Augantis klastočių skaičius ir pasaulinis jų išplitimas verčia sunerimti.

Čekijoje apsinuodiję padirbtu alkoholiu mirė mažiausiai penki asmenys. Be to, antradienio ryto duomenimis, per praėjusias penkias dienas dar 12 pilstuko aukų buvo atvežta į ligoninę, pranešė policija, kuria remiasi agentūra AFP. Čekijos žiniasklaida kalba apie 20 ligoninėse gydomų pilstuku apsinuodijusių žmonių. Kai kuriems jų nustatytas apakimas, keliems sukelta dirbtinė koma.

Lietuva patenka tarp tų Europos Sąjungos valstybių, į kurias dažniausiai bandoma įvežti prekes, pažeidžiančias intelektinę nuosavybę, rodo naujausia Europos Komisijos ataskaita. Palyginti su 2010-aisiais, pernai padirbtas prekes per Lietuvos pasienį buvo bandoma įvežti dvigubai dažniau, praneša Lietuvos radijas. Pernai prie Europos Sąjungos išorinių sienų sulaikyta 15 proc. daugiau suklastotų prekių nei 2010-aisiais. Nelegalaus įvežimo atvejų ypač padaugėjo Airijoje, Slovakijoje ir Lietuvoje.

2011 m. ES muitinės sulaikė beveik 115 mln. prekių (2010 m. – 103 mln.), kaip įtariama, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Palyginti su 2010 m., sulaikymo atvejų skaičius išaugo 15 %. Remiantis duomenimis, pateiktais Komisijos metinėje muitinių veiksmų saugant intelektinės nuosavybės teises ataskaitoje, perimtų prekių vertė siekė beveik 1,3 mlrd. EUR (2010 m. – 1,1 mlrd.

Daugiau nei 12 mln. suklastotų „Adidas“ produktų praėjusiais metais konfiskuota visame pasaulyje. Tokius mastus skaičiuoja pati kompanija, o anot jos atstovų, klastotės neša žalą ne tik prekių ženklų savininkams, bet ir vartotojams, rašo BBC. Anot „Adidas“ atstovės Katjos Schreiber, sumažėjo ne tik kompanijos pardavimai, grėsmė iškilo ir pačiam prekių ženklui.

Kinija gali užversti pasaulį padirbtais „iPhone“, piratiniais diskais, rankinių „Lous Vuitton“ klastotėmis, tačiau vienas kinas sugebėjo suklastoti tai, ko nė vienam tautiečiui dar nebuvo pavykę, – banką. Ryžių prekeivis, kurio 60 mln. JAV dolerių (apie 165,67 mln. litų) vertės „pirkinys“ – amerikietiškas bankas, Kinijoje buvo laikomas ekonominio pakilimo simboliu, tačiau šiandien tapo pavyzdžiu dėl kitos priežasties: jis yra tautos pažiba, kai kalbama apie suklastotas prekes.

Kinija užtvindyta ne tik netikrais „iPhone“ telefonais, piratiniais DVD ar „Louis Vuitton“ rankinių kopijomis. Ryžių prekeivis Lin Chunpingas klastojimą pakėlė į naują lygmenį. Jis išsigalvojo JAV banką ir tvirtino, kad jį nusipirko. Mažai žinomas verslininkas išgarsėjo sausį, kai šalies žiniasklaida pranešė, kad jis perėmė Delavere įsikūrusį „Atlantic Bank“. Precedento neturintis pirkinys atnešė jam šlovę.

Prabangių drabužių, aksesuarų, buitinės technikos klastotės šiandien nieko nebestebina. Klastojami netgi vaistai ir ši nesąžiningo verslo sritis labai greitai auga. Pasakojimas apie klastotojų gudrybes – šeštadienį BTV laidoje „Auksarankiai". Atšilus orui į miestų gatves tarsi ant podiumo išžygiuoja būrys ilgakojų gražuolių, norinčių pasipuikuoti atnaujintu garderobu. Garsių dizainerių vardai, žymūs prekės ženklai dažniausiai mena apie kokybę, žavi akį, tačiau yra ne kiekvienam prieinami.

Šių metų vasario 25 d. paskelbtas 21 Seimo nario kreipimasis į Europos Parlamentą dėl prieš dvidešimt metų įvykusios Chodžali (azer. k. Xocalı) miestelio gyventojų tragedijos, kai, pasak kreipimosi „užsienio valstybės ginkluotosios pajėgos įsiveržė į Karabacho Chodžali miestelį Azerbaidžane ir žiauriai išžudė 613 beginklių jo gyventojų, daugiausia moterų, senukų ir vaikų“. Vien šiame teiginyje esama akivaizdžių faktų iškraipymo ir atviros netiesos.

Publikuojame ištrauką iš knygos „Mafijos eksportas“, kuri atskleidžia, kad pasaulyje išsikerojęs mafijos tinklas yra gerokai arčiau mūsų nei kai kuriems atrodo. Knygos autorius Francesco Forgione yra buvęs Italijos parlamentinės kovos su mafija komisijos pirmininkas. Anot jo, mafija smarkai prisideda prie pasaulinio BVP kūrimo ir, galima sakyti, vykdo kriminalinę pasaulio kolonizaciją.

Remiantis ekspertų duomenimis, turguose bei parduotuvėse parduodama nuo 30 iki 50 procentų suklastotų prekių. Mums parduoda padirbtą buitinę techniką, Kinijoje pasiūtus „itališkus“ rūbus ir nelegaliuose cechuose pagamintą maistą. Trečiadienį „Gyvenamosios aplinkos“ žurnalistai aiškinsis, kokios prekės klastojamos dažniausiai, kur paprastai jos parduodamos ir kaip jas atskirti nuo originalo. Maisto prekių klastotės būna trijų rūšių: kopijos, versijos ir variacijos.

Kenos geležinkelio stotyje pasieniečiai iš tranzitinio traukinio išlaipino ir atgal į Baltarusiją išsiuntė du Egipto piliečius, kurie pateikė pavogtus ir suklastotus graikiškus dokumentus. Šeštadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės pasieniečiai Kenos geležinkelio stotyje tikrino iš Baltarusijos įvažiavusio traukinio Sankt Peterburgas-Kaliningradas keleivių dokumentus.