Roterdamo uostamiestyje Nyderlanduose ir kituose šalies miestuose jau trečią naktį verda riaušės. Kaukėtos gaujos padeginėja parduotuves, plėšikauja ir degina koronaviruso testavimo punktus. Taip jie lieja apmaudą dėl šalyje įvestos komendanto valandos ir kitų suvaržymų. Namuose visi turi būti nuo 21:00 iki 4:30 ryto. Šalyje kornavirusu užsikrėtė jau per milijoną žmonių. Daugiau nei 13 000 mirė.
Be to, griežtus suvaržymus nuspręsta įvesti baiminantis, kad šalyje plinta naujos labiau užkrečiamos viruso atmainos iš Jungtinės karalystės ir Pietų Afrikos Respublikos, tačiau demonstrantams tai nė motais. Neramumai jau vadinami didžiausiais per 4 dešimtmečius.
„Karantinas, komendanto valanda, viskas kas šiuo metu vyksta, o ypač Nyderlanduose vykstančios riaušės atrodo tiesiog neįtikėtina. Tarsi blogas filmas“, – sako 33 metų Nyderlandų gyventojas Wouter Fransen.
Skelbiama, kad vakar visoje šalyje sulaikyta 180 riaušininkų. Raminant aistras policijai teko panaudoti ašarines dujas, net paleisti perspėjamuosius šūvius. Tačiau veiksmas vyksta ne tik Olandijos gatvėse, bet ir Briuselyje. Penktadienį euroblokas masiniam naudojimui turėtų patvirtinti jau trečią vakciną. Šįkart Britų kompanijos „AstraZeneca“. Tačiau dar nespėjus pradėti jos tiekti, farmacijos gigantė netikėtai pareiškė, kad visų jau suderėtų vakcinų pagaminti taip greit kaip planavo negalės.
Ne juokais supykęs Briuselis AstraZeneca vadovybę vakar iškvietė paaiškinti, kur dingo žadėti skiepai. Prieš dvi savaites apie vėluosiančias vakcinas pranešė ir „Pfizer“.
„Europa investavo milijardus, kad padėtų sukurti pirmąsias pasaulyje COVID19 vakcinas, kad sukurtų bendrą pasaulinį gėrį. Dabar įmonės turi duoti rezultatą. Jos turi vykdyti savo įsipareigojimus. Štai kodėl sukursime vakcinų eksporto skaidrumo mechanizmą. Europa pasiryžusi prisidėti prie šio pasaulinio bendrojo gėrio. Bet taip pat tai reiškia ir verslą“, – teigia EK Pirmininkė Ursula von der Leyen.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjunga pokalbius dėl vakcinų tiekimo su „AstraZeneca“ tęsia ir šiandien. Briuselis svarsto pradėti tikrinti, kur kompanija veža vakcinas, o jeigu susitarimas dėl suderėtų 300 mln vakcinos dozių sulaužytas – gali blokuoti ir eksportą. Italija grasina paduoti farmacijos milžinę į teismą, o štai Vokietija laikosi ramiai.
„Geros naujienos, kad jau vasarį gausime kelis milijonus „AstraZeneca“ vakcinos dozių. Mažiau nei planuota, tačiau vis tiek. Reikia turėti omenyje, kitus gamintojus. Tikimės, kad „CureVac“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinos taip pat bus patvirtintos“, – kalba Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Hanno Kautz.
Ankščiau skelbta, kad dėl vėlavimų Lietuva gaus penktadaliu mažiau žadėtos „AstraZeneca“ vakcinos. Tačiau vakar supykdžiusi Europos Komisiją, kompanija dabar žada vakcinų kiekius Lietuvai didinti. Tiesa, kol kas neatskleidžiama, kiek.
