Biržų rajono miške greta Vabalninko į Meilūnų medžiotojų būrelio akiratį pakliuvo itin retas Lietuvos miškų gyventojas. Rudąją mešką kameros užfiksavo žvėrių jaukinimo vietoje per pačias Velykas. Kaip matyti iš medžiotojų būrelio pasidalintų nuotraukų lepečkoję suviliojo šernams skirti kukurūzai.
„Atviliojo kukurūzas, nes dažniausiai elniniai žvėrys mėgsta kukurūzus ir šernai jau patys ateina kukurūzų. Dabar, kai patys šernai jų kiaulės atveda jauniklius, tai mes stengiamės parūpinti maisto šėryklose“, – sako būrelio medžiotojas Jokūbas Astravas.
Tačiau pakelėje pasitaikiusi šėrykla meškai taip patiko, kad ši leidosi fotografuojama geras 2 valandas. Medžiotojus linksminusi rudakailė saldžius kukurūzus šlamštė ir atsigulusi, ir atsisėdusi.
„Kelios nuotraukos atėjo kai ji atsigulusi ir tiesiog apsikabinus lovį smaližiauja jau tuos kukurūzus. Po to užsibuvo, pavaikščiojo, kaip matysite nuotraukose, pasėdėjo ji ir dingo“, – pasakoja J. Astravas.
Po Velykų į mišką nuvykę medžiotojai rado ir meškos pėdsakų. Jų gausu ne tik šėrykloje, bet ir ant lauko netoli pamiškės.
Kur rudoji traukia – nežinia. Gali būti, kad ji dar sukiojasi Biržų krašte. Pasitarus su gamtosaugininkais spėjama, kad meška bus jauna, 2-3 metų. Maždaug tokio amžiaus meškutės pačių motinų yra išvaromos iš buvusių plotų, kad susirastų sau vietą. Medžiotojo teigimu, rudosios meškos arba lokiai dažniausiai keliauja po vieną. Paprastai kelionei renkasi nuošalias vietas, dažniau juda naktį. Per parą toks žvėris gali nueiti iki 30 kilometrų.
„Pėdas matėme, ėjo link čia pamiške, link didesnių miškų masyvų, tai gali būti, kad ir į tą pačią Žaliąją užklys. Gali būti, kad tiesiog pasisuks ir eis atgal į Latviją ar kur nors dar. Manau, ji čia buvo praeivė ir keliauja ieškoti gal didesnių masyvų, nes čia ji nemanau, kad užsibus. Šiek tiek kitokių miškų jai reikia, kur uogų daugiau“, – teigia J. Astravas.
Pagal paliktų pėdų dydį medžiotojas spėja, kad meška pakankamai stambi, galinti sverti apie 100 kg. Nors laimikis retas, Vabalninko miestelio gyventojų tokia viešnia visai nesužavėjo:
„O tai jau nebeisim į kiemą, nebeisim. Teks saugotis dabar, pasakysiu ir kitiems, ir draugei, kad čia atkeliavus meška.“
„Nejauku, miškas yra miškas, nežinau kas gali būti. Gali ir vilkai, ir lūšys užpulti.“
„Anoj pusėj mes Vabalninko gyvenam, tai gal nebuvo dar atėjus, nors medžiai yra išversti, nežinau ar ten meškos.“
Medžiotojai įsitikinę, kad rudoji čia ilgiau neapsistos ir negyvens. Turėtų migruoti ten, kur didesni miškų masyvai. Tačiau gyventojus šiuo metu ragina būti budriems ir neatsipalaiduoti miške, kaip parke. Suklusti turėtų tie, kas per karantiną pamėgo pasivaikščiojimus gamtoje.
„Visą laiką miške reikia saugotis, nes dabar jau šernės veda jauniklius, kiaulės jau agresyvios, prie guolių nereiktų eiti. Reikėtų pasisaugoti visų žvėrių jau. Nereikia pamačius jauniklius žvėrių lįsti ar filmuoti. Jokiu būdu neiti prie jų glostyti jei ir paliktas vienas jauniklis“, – kalbėjo J. Astravas.
Lietuvoje lokiai ir meškos laikomi išnykusiais, tačiau jie kartais migruodami užklysta iš kaimyninių šalių – Latvijos ar Baltarusijos. Neretai jas medžiotojų kameros užfiksuoja Biržų, Kupiškio net Panevėžio krašte.
