miškas

Šiuo metu visi lietuviai jau skuba į miškus, o jų radiniai gamtoje džiugina. Praėjusiomis savaitėmis buvo galima išvysti stulbinančius kiekius pririnktų voveraičių, o jau šią savaitę vis daugiau aptinkama grybų karalių – baravykų. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su grybautojais, kurie savo radinių nuotraukomis dalijosi socialiniuose tinkluose. Jie sutiko pasidalinti radinių nuotraukomis.

Šiuo laikotarpiu dažniausiai lietuviai dalijasi nuotraukomis, kad iš miško parsineša grybų ir uogų. Vis tik prieš kelias dienas pasivaikščioti po Plungės rajono miškus išėjęs Vladas aptiko tokį radinį, kurio galėtų pavydėti ne vienas. Žemaitijos miškuose vaikštinėjęs Vladas rado ne tik grybų, bet ir du didžiulius ragus. Ant vieno iš jų buvo galima matyti penkias atšakas, ant kito – keturias.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi įdomiu ir kiek neįprastu įrašu apie vieną iš mūsų miškuose randamų grybų – poniabudę. Nors daugeliui pažįstami tradiciniai valgomi grybai, šis – išskirtinis tiek savo išvaizda, tiek kvapu. Įraše atskleidžiama, kaip greitai jis auga ir kokį vaidmenį jo nemalonus kvapas atlieka gamtoje. Taip pat pateikiama informacijos apie Lietuvoje aptinkamas poniabudžių rūšis ir jų paplitimo vietas.

Prasidėjo grybautojų paklydėlių sezonas: senjorai traukia į mišką grybų, o vėliau jų ieško policija su kinologais, tenka naudoti dronus, kelti sraigtasparnius. Šiauliuose grybauti išėjusi senjorė pasakoja, kad parkrito, nebegalėjo atsikelti, sulijo ir sušalo. O kitai senjorei, grybų ieškojusiai Varėnos apylinkėse, miško glūdumoje teko praleisti visą naktį.  Plačiau apie tai – TV3 Žinios.  83-ejų metų senolę Romą policijos pareigūnai lydi iš miško.

Miško pažeidimai Šalčininkų rajono savivaldybėje pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį, todėl šioje savivaldybėje pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, šios savivaldybės teritorijoje dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris pasiekė 25 tūkst. kubinių metrų.

Išėjus į Lietuvos miškus ir pažvelgus sau po kojomis, galima išvysti netikėčiausius gamtos kūrinius. Vieni tokių – gleivūnai, kurių negalima pavadinti nei augalu, nei grybu.

Nors vieni lietuviai skundžiasi permainingais orais, vis tik grybautojai ploja rankomis, nes tokie orai tinkami grybų dygimui ir augimui. Lietuviai dalijasi grybų pilnų kibirų ir pintinių nuotraukomis ir atskleidžia, kur jų randa – štai Ramunė jų prisirinko net 42 kilogramus. Įvairiose grybautojus vienijančiose „Facebook“ grupėse galima pamatyti daugybę nuotraukų su pilnais krepšiais voveraičių. Kol vieni rodo šias nuotraukas – kiti žavisi grybautojų lobiais.

Grybai – viena geidžiamiausių miško gėrybių. Nors grybų sezonas dar tik prasidėjo, broliai Lavrinovičiai džiaugiasi savo rastomis voveraitėmis. Trečiadienio vakare broliai paskelbė nuotrauką savo socialiniuose tinkluose, su pilnais dviem kibirais voveraičių. „Labas vakaras, voveruškos!“, – sveikinosi broliai su savo sekėjais.

Apie šią vasarą atsiliepiama kaip apie permainingą – kone kasdien karštą orą bet kurią akimirką gali pakeisti stiprios liūtys. Vis tik šis oras puikiai tinkamas miškuose augantiems grybams, o lietuviai jau dalijasi pilnais krepšiais pririnktų gėrybių. Su naujienų portalu tv3.lt keli grybautojai pasidalijo savo pririnktų gėrybių nuotraukomis. Jie parodė, kad šiuo metu daugiausiai surandama voveraičių.

Šiltuoju metų laiku Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai, todėl Aplinkos apsaugos departamentas parengė atmintinę, skirtą motorinių transporto priemonių vairuotojams.

Pušynus pažeidžiančių kinivarpų kirpikų populiacija stebimose šalies teritorijose mažėja antrus metus iš eilės, pranešė Aplinkos ministerija. Pasak jos, tokius duomenis atskleidė Valstybinių miškų urėdijos 4 regioniniuose padaliniuose šiemet tęsiamas kasmetinis miško medžių liemenų pavojingų kenkėjų, didžiųjų ir mažųjų kirpikų populiacijos monitoringas.

Lietuvoje prasidėjo įspūdingas grybų augimas – miškuose jau gausu įvairiausių grybų. Daugelis lietuvių su krepšiais rankose traukia į miškus rinkti šių gėrybių, džiaugdamiesi jų gausa, o socialiniuose tinkluose galima išvysti vis daugiau nuotraukų bei pasakojimų apie sėkmingus grybavimo nuotykius. Žmonės savo rastų grybų radinių nuotraukomis sutiko pasidalinti ir su tv3.lt naujienų portalo skaitytojais.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo neįprastu radiniu iš Anykščių šilelio. Darbuotojai čia užfiksavo įdomų gamtos reiškinį – ryškiai rausvą organizmą, kuris iš pirmo žvilgsnio primena grybą, bet juo tikrai nėra. Pasak specialistų, šis keistuolis – raudonasis gleivūnas – priklauso unikaliam gyvybės tipui, kuris sužadina smalsumą net ir daug mačiusiems gamtos mylėtojams.

Kai kuriems gali atrodyti, kad smagiai leisti laiką gamtoje stovyklaujant, plaukiojant, važinėjant keturračiais, ragaujant uogas, grybaujant ar šildantis prie laužo nėra joks nusikaltimas. Tačiau tam tikrais atvejais gali tekti mokėti nemenkas baudas. Tad gyventojams svarbu žinoti, ko, kur ir kada daryti negalima.

Ne vienas lietuvis, kuris šį savaitgalį turėjo laisvo laiko, skubėjo į mišką pasidžiaugti ne tik grynu oru, tačiau taip pat paieškoti gėrybių. Viena iš jų – grybautoja Sandra, kuri prisirinko pavydėtiną kiekį grybų. Sandra savo radiniais pasidalijo socialiniuose tinkluose ir nustebino ne vieną savo sekėją. Pilnas stalas grybų Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su grybautoja Sandra, ši sutiko pasidalinti savo radinių nuotraukomis. Jie visi surinkti birželio 28 dieną Tauragėje.

Šeštadienį Gražutės regioniniame parke apsilankiusi Austėja pastebėjo tai, kas daugelį be galo išgąsdintų – ant takelio buvo matyti dar šviežios meškos pėdos. Apie užfiksuotą netikėtą atradimą socialiniame tinkle „Facebook“ savaitgalį pranešė Gražutės regioninis parkas. Miške – netikėtas radinys  Specialistai juokavo, galbūt meška keliavo į Salako miestelio šventę, mat pėdos ir užfiksuotos netoli minėto miestelio. Vis tik primenama – gamtoje išlikite budrūs ir atsargūs.

Apie lietuvius dažnai sakoma, kad jie – asitringi grybautojai, o tai patvirtina šiemet socialiniuose tinkluose pasipylusios nuotraukos su tautiečių pririnktomis gėrybėmis. Į mišką Varėnos rajone per Jonines taip pat nuvyko grybautoja Ramunė, kuri parodė, kiek visko jai pavyko prisirinkti. Pamačius Ramunės radinius ne vienas grybautojas buvo susižavėjęs. Prisirinko voveraičių ir žemuogių Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Ramune, ši leido pasidalinti savo radinių nuotraukomis.

Prasidėjus vasarai daugelis prisimena ne tik karštus orus, ledus ir smagų laiką prie vandens telkinių, tačiau taip pat ir erzinančius vabzdžius – uodus, kurie gali neprastai sugadinti nuotaiką išvykoje. Vienas iš tokių vaizdų su spiečiumi uodų buvo užfiksuotas Utenoje. Parodė visiems Anksčiau socialiniame tinkle „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapyje buvo pasidalinta birželio viduryje darytu įrašu, kuriame užfiksuotas spiečius uodų.

Šiuo metu vis daugiau lietuvių jau traukia į miškus ir ieško gamtos gėrybių – grybų. Kai kuriems iš jų šios paieškos tampa sėkmingos ir jie dalijasi savo radiniais. Tad kokių grybų šiuo metu pavyksta rasti Lietuvos miškuose ir kur tautiečiai jų ieško? Socialiniuose tinkluose grybautojus vienijančiose grupėse jau gausu įrašų, kuriuose lietuviai dalijasi įspūdingais laimikiais.

Vasara – tai aktyvus laukinių gyvūnų laikotarpis, kurio metu aplinkosaugininkai ragina gyventojus būti atsakingais ir su laukiniais gyvūnais elgtis pagarbiai bei atsargiai. Ypatingą dėmesį šiuo metu reikėtų skirti ne tik dažniau sutinkamiems laukinių gyvūnų jaunikliams, bet ir didesniems gyvūnams, tarp jų – ir rudiesiems lokiams, kurių pasirodymas viešose ar gyvenamosiose teritorijose pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio.

Nuo pavasario dažniausiai pušynuose pastebimi gausiai geltonai žydintys krūmai. Tai šluotinis sausakrūmis (lot. Sarothamnus scoparius). Dzūkai juos dažnai vadina zuikiakrūmiais. Vietiniai žmonės Iš jų riša net šluotas. Raginame skinti šiuos augalus, nes tai yra invazinis augalas. Į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą įrašytas 2012 m., rašoma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pranešime.

Šiuo metu į rankas pasiėmę krepšius ar kibirus visi lietuviai plūsta į miškus, o jų radiniai stebina savo gausa. Skirtinguose Lietuvos rajonuose jau randama baravykų, raudonviršių, lepšiukų ir šilbaravykių. Socialiniame tinkle „Facebook“ įvairiose grybautojus vienijančiose grupėse jau pasipylė įrašai, kuriuose lietuviai dalijosi savo radiniais.

Įsibėgėjant aktyviam laisvalaikio gamtoje sezonui, Valstybinių miškų urėdija ragina elgtis atsakingai – keturračiais ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis miške leidžiama važiuoti tik keliais. Griežtai draudžiama važiuoti kvartalinėmis linijomis, proskynomis, elektros linijų trasomis, raistais, priešgaisrinėmis juostomis, miško paklote ar pažintiniais takais. Miško keliai skirti visiems lankytojams, todėl svarbu gerbti aplinką ir kitus poilsiautojus.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri išlieka pirmoje šalies eksporto prekių sąrašo eilutėje, per pirmus keturis šių metų mėnesius eksportavo finansine išraiška 0,7 proc. daugiau nei prieš metus – už 1,176 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Šių prekių importas į Latviją augo 9,6 proc. iki 350,3 mln. eurų. Mediena ir jos gaminiai sudarė 89,1 proc. viso eksporto ir 58,5 proc. importo. Eksportas padidėjo 1,1 proc., importas – 21,5 procento. 34 proc.

Jei paklaustume dažno lietuvio, kaip šis įsivaizduoja mišką – greičiausiai, retas kuris atsakytų, kad tai gamtos užuovėja pilna šiukšlių. Deja, bet tokią realybę dažnai miške mato VMU miškininkai. Miškininkai dalijasi pribloškiančiais skaičiais – vien praėjusiais metais Valstybinių miškų urėdija atliekų tvarkytojams perdavė 1 069 tonas atliekų.

Padidėjus pranešimų skaičiui apie laukinius gyvūnus, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pataria gyventojams, kaip reikėtų elgtis gamtoje radus, atrodo, be tėvų likusį paukštelio ir žvėrelio jauniklį? Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad geriausiai gyvūnais ar paukšteliais pasirūpinsite jų neliesdami, neimdami. Laukinius gyvūnus imti iš gamtos galima tik tada, kai jie sužeisti ir jiems tikrai reikia pagalbos.

Pirmadienį žuvo patyręs graikų keliautojas Christos Stavrianidis, rašo „CBS News“. Anot liudininkų, keliautojas susidūrė su meška ir nukrito į tarpeklį. Anot tarnybų, vyras buvo nugabentas į Kavalos ligoninę, ten konstatuota jo mirtis. Vyras rastas beveik 800 metrų gylio tarpeklyje. Vienam vyrui pavyko apsiginti Ch. Stavrianidis žygiavo miške su kitu patyrusiu keliautoju Dimitriu Kioroglou. Staiga juos užpuolė meška. „Staiga pamačiau lokį, jis mane užpuolė“, – pasakojo vyras.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ir Valstybinių miškų urėdija (VMU) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo pastarajai pasitikėjimo teise įsipareigota perduoti 15 tūkst. hektarų valstybinių miškų. Anot tarnybos, valstybinę žemę urėdijai ketinama perleisti dar šiemet. „Su Valstybinių miškų urėdija sutarėme dėl konkrečių veiksmų ir terminų, kuriais urėdijai  bus perduoti patikėjimo teise valdyti valstybinės žemės sklypai.

Šie metai lietuvius kaip niekad stebina dideliu pavasarinių grybų derliumi. Vieni iš jų – gausiai renkamos, mylimos ir ragaujamos pavasarinės balteklės, kitaip žinomos kaip avižėlės. Jų pilnus krepšius pavyko parsinešti ir Akmenėje gyvenančiai Jurgitai. Jurgita naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad grybavimas – tikra jos aistra ir atviravo, kad kai tik turi laiko, eina į mišką.

Trečiadienį staigus ledyno tirpimas Šveicarijos Alpėse galėjo sukelti didelę nuošliaužą, kuri užtvindė apačioje esantį kaimelį. Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius komentavo, ar dėl klimato kaitos tokios stichijos gali kartotis vis dažniau, ir kas lemia šiuos gamtos incidentus.

Besitęsiant aktyviam paukščių perėjimo sezonui bei paukščiams rūpinantis jaunikliais, atsiranda ne vienas žmogus, norintis „išgelbėti“ paukščiuką. Kuriais atvejais reikėtų padėti paukščio jaunikliams, o kuriais geriau ne – atsako Lietuvos ornitologų draugijos specialistai, rašoma pranešime spauda. Svarbiausia taisyklė – jei paukštis atrodo sveikas, palikite jį ten, kur radote Laisvėje gimęs paukštis turi gyventi laisvėje. Todėl radus paukščio jauniklį svarbu objektyviai įvertinti situaciją.

Šiemet Lietuvos gamta nepaliauja stebinti savo gėrybėmis. Nors daugelis mano, kad tai pokštas, tačiau miškuose jau yra fiksuojami pirmieji pasirodę baravykai. Šie metaiu gamtoje stebina vis labiau ir labiau, o grybai, kaip netruko pastebėti daugelis, pasirodė neįtikėtinai anksti. Parodė surastą baravyką Socialiniame tinkle „Facebook“ Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato gamtininkai parodė, kokį įspūdingą radinį jiems pavyko surasti vos prieš kelias dienas.

Lietuvos miškuose fiksuojant vis dažnesnius rudųjų meškų pasirodymus, gamtininkai ragina vengti panikos: kaimyninėje Estijoje šių žvėrių šimtai, tačiau realios grėsmės žmonėms nekyla. Kartu primenama atsisakyti pasakų sukurtų stereotipų – vilkas nėra blogio įsikūnijimas, o višta geba spręsti sudėtingas užduotis, tad metas iš naujo įvertinti mūsų santykį su laukine gamta.

Švenčionių rajone buvo užfiksuotas vis dažniau Lietuvoje pastebimas miško svečias – rudasis lokys. Pranešama, kad meška atėjo iki viliojimo vietos ir „vaišinosi“ pašaru. Apie meškos pasirodymą Švenčionių rajone buvo pranešta gegužės 14-ąją. Miške užfiksuota meška Lietuvos miškuose vis dažniau fiksuojami meškų pasirodymai, o šįkart jos pasirodymas įamžintas netoli Vidutinės kaimo, Švenčionių rajone.

Į mišką ir žemę Vidurio ir Rytų Europos šalyse investuojantis investicijų valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ subfondas ieško investuotojų, kurie galėtų investuoti bent po 125 tūkst. eurų. „INVL Sustainable Timberland and Farmland Fund II – Capital Fund“ vienetus Baltijos šalyse pirmadienį pradėjo platinti finansų maklerio įmonė „INVL Financial Advisors“, Lietuvoje veikianti kaip INVL Šeimos biuras, pranešė bendrovė.

Aplinkos apsaugos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ primena – prasidėjęs paukščių perėjimo laikotarpis reikalauja ypatingo visuomenės dėmesio ir atsakomybės. Kasmet nuo pavasario vidurio iki vasaros pradžios gausybė paukščių suka lizdus, peri ir augina jauniklius tiek miškuose, tiek miestų aplinkoje – nuo medžių lajų iki pastatų palangių ar balkonų.

Seimas ketvirtadienį pritarė plynų kritimų draudimui miškų teritorijose pasienyje su Rusija ir Baltarusija bei šalia valstybinės reikšmės kelių ir miestų, kur dėl nacionalinio saugumo ribojama ūkinė veikla. Už tai numatančias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 16 parlamentarų.

Miškų savininkams dabar negalint parduoti mažesnių negu 5 hektarų (ha) ploto sklypų juos atidalinus, Seimo socialdemokratai siūlo šio draudimo atsisakyti – tikimasi, kad daugiau žmonių galės lengviau įsigyti ar pertvarkyti miško sklypus.   Dabar privačios miško valdos arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės į dalis skaidyti neleidžiama, jeigu žemės plotas yra arba tampa mažesnis nei 5 ha.

Šiuo metu Lietuvos gyventojai plūsta į miškus ieškodami vienos miško gėrybės, kurios per visą žiemą jau yra išsiilgę. Tai – bobausiai, kurių nuotraukomis socialiniuose tinkluose šiemet drąsiai dalijosi grybautojai. Vienas iš grybautojų, kuris pasidalijo juo pradžiuginusiu radiniu – šiaulietis Saulius. Jis pasakojo, kad tokių radinių Šiaulių mieste surasti visiškai nesitikėjo. „Netgi Šiaulių miesto teritorijoje“, – nusistebėjo Saulius.

Žievėgraužio tipografo sukeltiems miško pažeidimams Vilniaus rajone pasiekus stichinės nelaimės lygį, pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir padarinių šalinimo priemonės, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. Jos pateiktais Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Vilniaus rajono teritorijoje dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris pasiekė 25 tūkst. kubinių metrų.

Aukštaitijos miškuose galveles jau kelia pirmieji pavasariniai grybai – avižėlės, dar vadinami gegužiukais. Kaip tvirtina patyręs grybautojas, įprastai gegužę renkamų avižėlių šiemet pavyko paskanauti gerokai anksčiau, balandį. Tiesa kol kas šių pavasarinių grybų dar nėra daug, mat miškuose labai trūksta drėgmės. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Pirmųjų avižėlių panevėžietis Vytautas savo žinomose ir kruopščiai slepiamose vietose rado prieš kelias dienas.

Nors naktimis dar paspaudžia šaltukas, vis tik dienos metu galima matyti jau atbudusią gamtą. Ją išduoda ne tik sprogstantys medžių pumpurai ir pievose pasirodžiusios gėlės, tačiau taip pat ir atbudusi gyvūnija. Miškuose jau atbudę gyvūnai šiuo metu pasirodo visu savo grožiu, o miškuose įtaisytos kameros leidžia pamatyti, kaip dienomis ir naktimis ten verda gyvenimas bei stebėti laukinius gyvūnus jų natūralioje aplinkoje.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus socialiniame tinkle „Facebook“ kviečia susipažinti su naujausiais naminių pelėdų monitoringo rezultatais. Muziejaus ornitologai ir jų talkininkai, jau dešimtmečius atliekantys šiuos tyrimus, pristato įspūdingus duomenis apie pelėdų gyvenimą ir veisimosi sėkmę. Šiemet pelėdų inkilai pasipildė gausiais jaunikliais, o jų maisto atsargos rodo, kokie svarbūs yra peliniai graužikai jų kasdienėje mityboje.

Šventosios aukštupio pažintinėje trasoje ne tik atrasite, bet ir pažinsite Antalieptės marių hidrografinį draustinį bei jo gamtines ir kultūrines vertybes. Keliaujant pažintine trasa Jus lydės rodyklės – mitologiniai laiveliai. Ėjimą ar važiavimą dviračiu trasoje paįvairins 7 informaciniai stendai su senovę menančiomis fotografijomis.

Alytaus turgeliai išlenkė prekystalių nugarą, nukrautą žalumynais, daržovėmis, dažytais kiaušiniais, atvežtiniais vaisiais ir braškėmis. Prekiautojai, kentę žiemą ir šaltą pavasarį, pasak šviesios atminties Vytautės Žilinskaitės, pagaliau plačiai šypsojosi, nuo ausies iki ausies! Velykų išvakarėse dzūkai  plačiai atvėrė pinigines! Močiutės pyragai, švieži agurkai iš Kaniūkų kaimo Alytaus turgeliuose jau penktadienį iki vienos buvo išpirktos silpno sūdymo Atlanto silkės su galva, gražio...

Lietuvos egles sparčiai naikina žievėgraužis tipografas. Aplinkosaugininkai rengia reidus – eglynus stebi ir patys, ragina tai daryti ir miškų savininkus.  Kenkėjų pažeistus medžius reikia kuo skubiau nupjauti ir  išvežti iš miško, kad kenkėjai nepersikraustytų į kitus spygliuočius.  Žievėgraužio tipografo eglėje paliktas landas rodė Aplinkos apsaugos departamento specialistai, atvykę apžiūrėti Kauno rajone Kačerginėje plytinčio miško.

Šiuo metu atšilus orui ir termometro stulpeliams žaibiškai šoktelėjus aukštyn galima matyti vis dažniau savo valdose vaikšiojančius miško gyventojus. Vienas iš jų – pilkoji gervė, kurią pamatyti pasiseka ne kiekvienam. Socialiniame tinkle „Facebook“ Veisiejų regioninis parkas dalijosi vaizdo įrašu, kuriame buvo įamžinta vaikščiojanti pilkoji gervė. Regioninio parko darbuotojai taip pat pridėjo, kad šiuo metu pradeda ristis pirmieji gerviukai.

Festivalio organizatoriai teigia, kad norint rasti naudingų sveikatai grybų, nereikia laukti visiems įprasto grybavimo meto – rudens. Grybai mus supa ištisus metus ir dažnai yra plika akimi nematomi. Tuo įsitikinsite pirmajame Lietuvoje Grybų festivalyje „Pjaunu grybą“, kuris vyks gegužės 16 – 18 d. Trakų rajone, „Gervių lizde“, rašoma pranešime spaudai. „Dažnas lietuvis gerai pažįsta tik tris grybus: baravyką, voverušką ir raudonąją musmirę, kurią rinkti Lietuvoje yra uždrausta.

Šiuo metu jau atbunda visa gamta, o prieš kelias dienas miške buvo užfiksuotas gamtininkų akis patraukęs vaizdas. Filmuotoje medžiagoje pasirodė skirtingi laukiniai gyvūnai, karaliaujantys savo valdose. Gamtininkai parodė, kokį reginį jiems pavyko užfiksuoti. Pasirodė laukiniai gyvūnai Socialiniame tinkle „Facebook“ Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato gamtininkai užfiksavo miške pasirodžiusį vaizdą.