miškas

Turbūt ne vienas pasakytų, kad lietuvių širdyse jau nuo pat gimimo yra užkoduota meilė grybams ir jų rinkimui. Pastarosios dienos parodė, kad šiuo periodu, kai saulė vis palepina savo spinduliais, grybautojai nesėdi rankų sudėję ir pasiėmę pintines keliauja į miškus. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams keli grybautojai sutiko pasidalinti savo radiniais, aptiktais miškuose.

Neseniai gamtosaugininkus pasiekė informacija, kad Kėdainių rajone į namus paimtas paliegęs miške rastas stumbro jauniklis. Žmonės manė, kad stumbriuko tėvai nebūtų grįžę, tad iš geros valios pasiėmė jį namo ir tuomet pranešė gamtosaugininkams, nežinodami – ką toliau daryti. Gamtosaugos specialistai priėmė sprendimą stumbro jauniklį gabenti į Laukinių gyvūnų globos centrą, kur buvo įvertinta stumbriuko būklė.

Šiemet – pirmas grybavimo sezonas, kai miške draudžiama rinkti musmires. Priminsime, kad nuo sausio 1-os dienos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktas muscimolis ir iboteninė rūgštis. Tai – pagrindinės paprastųjų musmirių psichoaktyvios medžiagos.

Vėstantys orai šiuo metu lietuvių negąsdina ir jie vienas po kito traukia į miškus. Iš ten tautiečiai nori grįžti ne tik pailsėję gamtoje ir pakvėpavę grynu oru, tačiau taip pat pilnomis pintinėmis miško gėrybių. Pažvelgus į grybautojų pintines – aišku, kad jiems miškuose pavyksta prisirinkti įvairiausių grybų. Vieni iš jų parsineša makavykų, šilbaravykių, raudonviršių, kitiems pavyksta namo parsinešti miško karalių – baravykų.

Lietuviai šiemet užgniaužę kvapą seka keliaujančių meškų pėdsakus ir džiaugiasi tuo, kad šalies fauna vis nustebina savo išskirtinumu ir gausa. Šįkart pavyko įamžinti neįtikėtiną vaizdą – meškų viliojimo vietoje pasirodė net dvi meškos. Specialistai sako, kad toks medžiotojo užfiksuotas vaizdas išskirtinis – Lietuvoje jis ne tik retas, bet ir pirmasis toks Lietuvoje.

Valstybinių miškų urėdija socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi įkvepiančiais gamtos atradimais iš miškininkų kasdienybės. Miškas – tai vieta, kurioje galima ne tik pabėgti nuo kasdienio šurmulio, bet ir iš arti pamatyti ypatingus gamtos reiškinius. Miškininkai savo darbe nuolat pastebi įvairių įdomybių, kurios parodo gamtos gyvybingumą, stiprybę ir gebėjimą prisitaikyti. Šįkart dėmesys skiriamas išskirtiniams medžiams, pastebėtiems Ignalinos regioninio padalinio Daugėliškio girininkijoje.

Vasara – metas, kai kur kas daugiau laiko praleidžiame gamtos prieglobstyje: poilsiaujame sodybose, vaikštinėjame po pievas ir parkus, o į miškus su pintinėmis rankose skuba gamtos gėrybių išsiilgę grybautojai. Tačiau kartu didėja rizika susidurti su erkėmis – voragyviais, kurie gali perduoti pavojingas ligas: erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Šios ligos gali sukelti ilgalaikių sveikatos padarinių ar net grėsti gyvybei.

Pasibaigus laikinam draudimui vykdyti sanitarinius kirtimus miškuose, Vilniuje atnaujinami būtini miško sveikatos palaikymo darbai. Nors žodis „kirtimas“ kai kuriems vis dar skamba grėsmingai, svarbu suprasti, kad šie darbai atliekami ne dėl medienos gavimo, o siekiant apsaugoti mišką nuo dar didesnės žalos. Miškai, ypač eglynai, yra jautrūs besikeičiančiam klimatui. Daugelis miškininkų patvirtina – eglynai po truputį traukiasi iš mūsų platumų.

Lietus ir saulė – pačios tinkamiausios sąlygos grybams miške dygti, dėl to šiuo metu lietuviai iš miškų grįžta pilnais kibirais. Grybautojai džiaugiasi – vasara puiki pomėgiui realizuoti. Lietuvos grybautojai sutiko pasidalinti savo pintinių ir kibirų turiniu su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Ne vieni iš jų džiaugėsi – miškas apdovanojo gausiai. Gedimino atostogos – miške su baravykais Pirmasis, kuris sutiko pasidalinti savo radiniais, buvo Gediminas.

Dėl miškų gaisrų ugniagesiams pirmadienį teko evakuoti žmones mažiausiai trijose Balkanų valstybėse. Pranešama, kad Albanijoje gamtinis gaisras sunaikino kelis namus.  Albanijos gynybos ministerijos duomenimis, šimtai ugniagesių ir karių užgesino daugumą iš beveik 40 gaisrų, kilusių per pastarąsias 24 valandas, tačiau daugiau nei dešimt gaisrų vis dar siautėja.

Nors daugumos ši permaininga vasara nedžiugina – dažnas lietus ir stichijos priverčia daugiau laiko praleisti namuose, vis tik grybautojams šis laikas – vienas gėris. Jau nebe pirmi iš jų rodo savo pilnas pintines gėrybių. Lietuviai iš miškų pilnais krepšiais tempia miško gėrybes ir nesikuklina jais pasidžiaugti socialiniuose tinkluose grybautojus vienijančiose grupėse.

Valstybinių miškų urėdija socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipia visuomenės dėmesį į opią problemą – šiukšlinimą miškuose. Miškininkai primena, kad miškas nėra sąvartynas, ir kviečia visus elgtis atsakingai. Šiltuoju metų laiku žmonės dažniau lankosi gamtoje, tačiau kartu su iškylomis ir stovyklavimais dažnai atkeliauja ir neatsakingai paliktos šiukšlės. Miškuose randamos ne tik smulkios atliekos, bet ir stambūs daiktai – nuo padangų iki buitinės technikos.

Ne vienas žino, kad gamtoje galima pamatyti daug įvairių įdomybių – nedažnai išvystamų gyvūnų, augalų ar grybų rūšių, neįprastų spalvų ar formų. Vienas iš tokių radinių buvo aptiktas Tauragės rajone – tai buvo rožinės spalvos grybus primenantys dariniai. Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais šia neįprasta nuotrauka pasidalijo „Facebook“ puslapio „Miško siela“ administratorė Renata (aut. past.

Šiuo metu socialiniuose tinkluose galima pastebėti gausius lietuvių iš miško tempiamus lobius. Tai – grybai, kurių Lietuvos miškuose šiemet netrūksta. Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais grybautojai sutiko pasidalinti savo radinių nuotraukomis ir atskleisti, kur aptiko gėrybes. Vieni iš jų namo parsinešė baravykų, kiti raudonviršių, o tretieji – voveraičių. Rasa prisirinko pilną pintinę baravykų Pirmoji su skaitytojais savo radiniais sutiko pasidalinti grybautoja Rasa.

Žemaitijos nacionalinio parko specialistai, atėję į mišką, išvydo nuliūdinusį vaizdą – po lizdu rastas žuvęs jūrinio erelio jauniklis. Daugiausia klausimų šioje istorijoje kelia prie jo aptiktas radinys – vobleris. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Žemaitijos nacionalinis parkas, rastas vobleris skirtas gaudyti stambioms žuvims.

Nors daugelis negaili kritikos šios vasaros orams, vis tik grybautojai džiaugiasi – miškuose apstu grybų. Jų lietuviai prisirenka pagal poreikį – vieni pintinę, kiti dvi, o tretieji iš miškų neša pilnus krepšius gėrybių. Socialiniuose tinkluose po šio savaitgalio jau mirga nuotraukos su grybautojų radiniais. Keli iš jų sutiko savuosius parodyti naujienų portalo tv3.lt skaitytojams. Jolanta prisikrovė pilną pintinę grybų Grybautoja Jolanta parodė savo radinius.

Ketvirtadienio vakarą socialiniuose tinkluose pasirodė Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio įrašas apie įspūdingą baravykų laimikį. Dar daugiau šių grybų pririnko alytiškis verslininkas Gediminas Jegelevičius. Nors grybavo atskirai, jų patirtys buvo panašios: sugrįžus namo, teko ne tik tvarkyti surinktus grybus, bet ir atsakinėti į gausybę skambučių. Vienas klausimas kartojosi ypač dažnai – kur radai? Portalo AlytusPlius.

Šiuo metu visi lietuviai jau skuba į miškus, o jų radiniai gamtoje džiugina. Praėjusiomis savaitėmis buvo galima išvysti stulbinančius kiekius pririnktų voveraičių, o jau šią savaitę vis daugiau aptinkama grybų karalių – baravykų. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su grybautojais, kurie savo radinių nuotraukomis dalijosi socialiniuose tinkluose. Jie sutiko pasidalinti radinių nuotraukomis.

Šiuo laikotarpiu dažniausiai lietuviai dalijasi nuotraukomis, kad iš miško parsineša grybų ir uogų. Vis tik prieš kelias dienas pasivaikščioti po Plungės rajono miškus išėjęs Vladas aptiko tokį radinį, kurio galėtų pavydėti ne vienas. Žemaitijos miškuose vaikštinėjęs Vladas rado ne tik grybų, bet ir du didžiulius ragus. Ant vieno iš jų buvo galima matyti penkias atšakas, ant kito – keturias.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi įdomiu ir kiek neįprastu įrašu apie vieną iš mūsų miškuose randamų grybų – poniabudę. Nors daugeliui pažįstami tradiciniai valgomi grybai, šis – išskirtinis tiek savo išvaizda, tiek kvapu. Įraše atskleidžiama, kaip greitai jis auga ir kokį vaidmenį jo nemalonus kvapas atlieka gamtoje. Taip pat pateikiama informacijos apie Lietuvoje aptinkamas poniabudžių rūšis ir jų paplitimo vietas.

Prasidėjo grybautojų paklydėlių sezonas: senjorai traukia į mišką grybų, o vėliau jų ieško policija su kinologais, tenka naudoti dronus, kelti sraigtasparnius. Šiauliuose grybauti išėjusi senjorė pasakoja, kad parkrito, nebegalėjo atsikelti, sulijo ir sušalo. O kitai senjorei, grybų ieškojusiai Varėnos apylinkėse, miško glūdumoje teko praleisti visą naktį.  Plačiau apie tai – TV3 Žinios.  83-ejų metų senolę Romą policijos pareigūnai lydi iš miško.

Miško pažeidimai Šalčininkų rajono savivaldybėje pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį, todėl šioje savivaldybėje pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, šios savivaldybės teritorijoje dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris pasiekė 25 tūkst. kubinių metrų.

Išėjus į Lietuvos miškus ir pažvelgus sau po kojomis, galima išvysti netikėčiausius gamtos kūrinius. Vieni tokių – gleivūnai, kurių negalima pavadinti nei augalu, nei grybu.

Nors vieni lietuviai skundžiasi permainingais orais, vis tik grybautojai ploja rankomis, nes tokie orai tinkami grybų dygimui ir augimui. Lietuviai dalijasi grybų pilnų kibirų ir pintinių nuotraukomis ir atskleidžia, kur jų randa – štai Ramunė jų prisirinko net 42 kilogramus. Įvairiose grybautojus vienijančiose „Facebook“ grupėse galima pamatyti daugybę nuotraukų su pilnais krepšiais voveraičių. Kol vieni rodo šias nuotraukas – kiti žavisi grybautojų lobiais.

Grybai – viena geidžiamiausių miško gėrybių. Nors grybų sezonas dar tik prasidėjo, broliai Lavrinovičiai džiaugiasi savo rastomis voveraitėmis. Trečiadienio vakare broliai paskelbė nuotrauką savo socialiniuose tinkluose, su pilnais dviem kibirais voveraičių. „Labas vakaras, voveruškos!“, – sveikinosi broliai su savo sekėjais.

Apie šią vasarą atsiliepiama kaip apie permainingą – kone kasdien karštą orą bet kurią akimirką gali pakeisti stiprios liūtys. Vis tik šis oras puikiai tinkamas miškuose augantiems grybams, o lietuviai jau dalijasi pilnais krepšiais pririnktų gėrybių. Su naujienų portalu tv3.lt keli grybautojai pasidalijo savo pririnktų gėrybių nuotraukomis. Jie parodė, kad šiuo metu daugiausiai surandama voveraičių.

Šiltuoju metų laiku Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai, todėl Aplinkos apsaugos departamentas parengė atmintinę, skirtą motorinių transporto priemonių vairuotojams.

Pušynus pažeidžiančių kinivarpų kirpikų populiacija stebimose šalies teritorijose mažėja antrus metus iš eilės, pranešė Aplinkos ministerija. Pasak jos, tokius duomenis atskleidė Valstybinių miškų urėdijos 4 regioniniuose padaliniuose šiemet tęsiamas kasmetinis miško medžių liemenų pavojingų kenkėjų, didžiųjų ir mažųjų kirpikų populiacijos monitoringas.

Lietuvoje prasidėjo įspūdingas grybų augimas – miškuose jau gausu įvairiausių grybų. Daugelis lietuvių su krepšiais rankose traukia į miškus rinkti šių gėrybių, džiaugdamiesi jų gausa, o socialiniuose tinkluose galima išvysti vis daugiau nuotraukų bei pasakojimų apie sėkmingus grybavimo nuotykius. Žmonės savo rastų grybų radinių nuotraukomis sutiko pasidalinti ir su tv3.lt naujienų portalo skaitytojais.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo neįprastu radiniu iš Anykščių šilelio. Darbuotojai čia užfiksavo įdomų gamtos reiškinį – ryškiai rausvą organizmą, kuris iš pirmo žvilgsnio primena grybą, bet juo tikrai nėra. Pasak specialistų, šis keistuolis – raudonasis gleivūnas – priklauso unikaliam gyvybės tipui, kuris sužadina smalsumą net ir daug mačiusiems gamtos mylėtojams.

Kai kuriems gali atrodyti, kad smagiai leisti laiką gamtoje stovyklaujant, plaukiojant, važinėjant keturračiais, ragaujant uogas, grybaujant ar šildantis prie laužo nėra joks nusikaltimas. Tačiau tam tikrais atvejais gali tekti mokėti nemenkas baudas. Tad gyventojams svarbu žinoti, ko, kur ir kada daryti negalima.

Ne vienas lietuvis, kuris šį savaitgalį turėjo laisvo laiko, skubėjo į mišką pasidžiaugti ne tik grynu oru, tačiau taip pat paieškoti gėrybių. Viena iš jų – grybautoja Sandra, kuri prisirinko pavydėtiną kiekį grybų. Sandra savo radiniais pasidalijo socialiniuose tinkluose ir nustebino ne vieną savo sekėją. Pilnas stalas grybų Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su grybautoja Sandra, ši sutiko pasidalinti savo radinių nuotraukomis. Jie visi surinkti birželio 28 dieną Tauragėje.

Šeštadienį Gražutės regioniniame parke apsilankiusi Austėja pastebėjo tai, kas daugelį be galo išgąsdintų – ant takelio buvo matyti dar šviežios meškos pėdos. Apie užfiksuotą netikėtą atradimą socialiniame tinkle „Facebook“ savaitgalį pranešė Gražutės regioninis parkas. Miške – netikėtas radinys  Specialistai juokavo, galbūt meška keliavo į Salako miestelio šventę, mat pėdos ir užfiksuotos netoli minėto miestelio. Vis tik primenama – gamtoje išlikite budrūs ir atsargūs.

Apie lietuvius dažnai sakoma, kad jie – asitringi grybautojai, o tai patvirtina šiemet socialiniuose tinkluose pasipylusios nuotraukos su tautiečių pririnktomis gėrybėmis. Į mišką Varėnos rajone per Jonines taip pat nuvyko grybautoja Ramunė, kuri parodė, kiek visko jai pavyko prisirinkti. Pamačius Ramunės radinius ne vienas grybautojas buvo susižavėjęs. Prisirinko voveraičių ir žemuogių Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Ramune, ši leido pasidalinti savo radinių nuotraukomis.

Prasidėjus vasarai daugelis prisimena ne tik karštus orus, ledus ir smagų laiką prie vandens telkinių, tačiau taip pat ir erzinančius vabzdžius – uodus, kurie gali neprastai sugadinti nuotaiką išvykoje. Vienas iš tokių vaizdų su spiečiumi uodų buvo užfiksuotas Utenoje. Parodė visiems Anksčiau socialiniame tinkle „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapyje buvo pasidalinta birželio viduryje darytu įrašu, kuriame užfiksuotas spiečius uodų.

Šiuo metu vis daugiau lietuvių jau traukia į miškus ir ieško gamtos gėrybių – grybų. Kai kuriems iš jų šios paieškos tampa sėkmingos ir jie dalijasi savo radiniais. Tad kokių grybų šiuo metu pavyksta rasti Lietuvos miškuose ir kur tautiečiai jų ieško? Socialiniuose tinkluose grybautojus vienijančiose grupėse jau gausu įrašų, kuriuose lietuviai dalijasi įspūdingais laimikiais.

Vasara – tai aktyvus laukinių gyvūnų laikotarpis, kurio metu aplinkosaugininkai ragina gyventojus būti atsakingais ir su laukiniais gyvūnais elgtis pagarbiai bei atsargiai. Ypatingą dėmesį šiuo metu reikėtų skirti ne tik dažniau sutinkamiems laukinių gyvūnų jaunikliams, bet ir didesniems gyvūnams, tarp jų – ir rudiesiems lokiams, kurių pasirodymas viešose ar gyvenamosiose teritorijose pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio.

Nuo pavasario dažniausiai pušynuose pastebimi gausiai geltonai žydintys krūmai. Tai šluotinis sausakrūmis (lot. Sarothamnus scoparius). Dzūkai juos dažnai vadina zuikiakrūmiais. Vietiniai žmonės Iš jų riša net šluotas. Raginame skinti šiuos augalus, nes tai yra invazinis augalas. Į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą įrašytas 2012 m., rašoma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pranešime.

Šiuo metu į rankas pasiėmę krepšius ar kibirus visi lietuviai plūsta į miškus, o jų radiniai stebina savo gausa. Skirtinguose Lietuvos rajonuose jau randama baravykų, raudonviršių, lepšiukų ir šilbaravykių. Socialiniame tinkle „Facebook“ įvairiose grybautojus vienijančiose grupėse jau pasipylė įrašai, kuriuose lietuviai dalijosi savo radiniais.

Įsibėgėjant aktyviam laisvalaikio gamtoje sezonui, Valstybinių miškų urėdija ragina elgtis atsakingai – keturračiais ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis miške leidžiama važiuoti tik keliais. Griežtai draudžiama važiuoti kvartalinėmis linijomis, proskynomis, elektros linijų trasomis, raistais, priešgaisrinėmis juostomis, miško paklote ar pažintiniais takais. Miško keliai skirti visiems lankytojams, todėl svarbu gerbti aplinką ir kitus poilsiautojus.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri išlieka pirmoje šalies eksporto prekių sąrašo eilutėje, per pirmus keturis šių metų mėnesius eksportavo finansine išraiška 0,7 proc. daugiau nei prieš metus – už 1,176 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Šių prekių importas į Latviją augo 9,6 proc. iki 350,3 mln. eurų. Mediena ir jos gaminiai sudarė 89,1 proc. viso eksporto ir 58,5 proc. importo. Eksportas padidėjo 1,1 proc., importas – 21,5 procento. 34 proc.

Jei paklaustume dažno lietuvio, kaip šis įsivaizduoja mišką – greičiausiai, retas kuris atsakytų, kad tai gamtos užuovėja pilna šiukšlių. Deja, bet tokią realybę dažnai miške mato VMU miškininkai. Miškininkai dalijasi pribloškiančiais skaičiais – vien praėjusiais metais Valstybinių miškų urėdija atliekų tvarkytojams perdavė 1 069 tonas atliekų.

Padidėjus pranešimų skaičiui apie laukinius gyvūnus, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pataria gyventojams, kaip reikėtų elgtis gamtoje radus, atrodo, be tėvų likusį paukštelio ir žvėrelio jauniklį? Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad geriausiai gyvūnais ar paukšteliais pasirūpinsite jų neliesdami, neimdami. Laukinius gyvūnus imti iš gamtos galima tik tada, kai jie sužeisti ir jiems tikrai reikia pagalbos.

Pirmadienį žuvo patyręs graikų keliautojas Christos Stavrianidis, rašo „CBS News“. Anot liudininkų, keliautojas susidūrė su meška ir nukrito į tarpeklį. Anot tarnybų, vyras buvo nugabentas į Kavalos ligoninę, ten konstatuota jo mirtis. Vyras rastas beveik 800 metrų gylio tarpeklyje. Vienam vyrui pavyko apsiginti Ch. Stavrianidis žygiavo miške su kitu patyrusiu keliautoju Dimitriu Kioroglou. Staiga juos užpuolė meška. „Staiga pamačiau lokį, jis mane užpuolė“, – pasakojo vyras.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ir Valstybinių miškų urėdija (VMU) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo pastarajai pasitikėjimo teise įsipareigota perduoti 15 tūkst. hektarų valstybinių miškų. Anot tarnybos, valstybinę žemę urėdijai ketinama perleisti dar šiemet. „Su Valstybinių miškų urėdija sutarėme dėl konkrečių veiksmų ir terminų, kuriais urėdijai  bus perduoti patikėjimo teise valdyti valstybinės žemės sklypai.

Šie metai lietuvius kaip niekad stebina dideliu pavasarinių grybų derliumi. Vieni iš jų – gausiai renkamos, mylimos ir ragaujamos pavasarinės balteklės, kitaip žinomos kaip avižėlės. Jų pilnus krepšius pavyko parsinešti ir Akmenėje gyvenančiai Jurgitai. Jurgita naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad grybavimas – tikra jos aistra ir atviravo, kad kai tik turi laiko, eina į mišką.

Trečiadienį staigus ledyno tirpimas Šveicarijos Alpėse galėjo sukelti didelę nuošliaužą, kuri užtvindė apačioje esantį kaimelį. Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius komentavo, ar dėl klimato kaitos tokios stichijos gali kartotis vis dažniau, ir kas lemia šiuos gamtos incidentus.

Besitęsiant aktyviam paukščių perėjimo sezonui bei paukščiams rūpinantis jaunikliais, atsiranda ne vienas žmogus, norintis „išgelbėti“ paukščiuką. Kuriais atvejais reikėtų padėti paukščio jaunikliams, o kuriais geriau ne – atsako Lietuvos ornitologų draugijos specialistai, rašoma pranešime spauda. Svarbiausia taisyklė – jei paukštis atrodo sveikas, palikite jį ten, kur radote Laisvėje gimęs paukštis turi gyventi laisvėje. Todėl radus paukščio jauniklį svarbu objektyviai įvertinti situaciją.

Šiemet Lietuvos gamta nepaliauja stebinti savo gėrybėmis. Nors daugelis mano, kad tai pokštas, tačiau miškuose jau yra fiksuojami pirmieji pasirodę baravykai. Šie metaiu gamtoje stebina vis labiau ir labiau, o grybai, kaip netruko pastebėti daugelis, pasirodė neįtikėtinai anksti. Parodė surastą baravyką Socialiniame tinkle „Facebook“ Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato gamtininkai parodė, kokį įspūdingą radinį jiems pavyko surasti vos prieš kelias dienas.