miškas

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo rugsėjo 17 d. kviečia gyventojus, turinčius žemės sklypus, teikti paraiškas ir gauti paramą medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą. Teikiama parama – galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo, rašoma agentūros pranešime žiniasklaidai. Dotacijoms numatyta skirti 4 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų. Kompensacijos dydis vienam pareiškėjui – 900 eurų (su PVM) už 1 hektarą.

Įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „NATURA 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“, Punios šilo teritorijoje atlikti tyrimai džiugina rezultatais. Iš joje aptiktų daugiau nei 570 vabalų rūšių, 28 iš jų – Lietuvoje rastos pirmąkart. „Punios šilas neabejotinai yra vertingiausia biologinės įvairovės atžvilgiu miško teritorija. Ilgą laiką jame buvo vykdoma ribota ūkinė veikla ir tik pastaraisiais metais jai suteiktas rezervato statusas.

Už gyventojų paaukotus pinigus „Sengirės fondas“ Raseinių rajone išpirko daugiau kaip šimtmetį skaičiuojantį ąžuolyną, kuris nuo šiol bus apsaugotas nuo kirtimų ir žmogaus veiklos. Netoli Kaulakių gyvenvietės augantis ąžuolynas buvo išpirktas už beveik 29 389 eurus.

Ruduo į miškus kviečia savo gausiomis gėrybėmis. Grybų, uogų rinkimas – vienas iš didžiausių auksinėmis spalvomis pasidabinusio metų laiko džiaugsmų. Tiesa, išsileidus į grybų ar uogų paieškas, naudinga atminti – miške reikia elgtis atsakingai, o pasiklydus – nepamiršti kelių svarbių dalykų. Atvykus į mišką grybauti, uogauti ar tiesiog pasivaikščioti gryname ore dažnas net nepagalvoja, kad kelio atgal iki automobilio ar vietos, iš kurios pajudėjo, gali taip lengvai neberasti.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti miško gyvūnai. Vaizdo įrašo pradžioje matoma po mišką vaikštanti lūšis, vėliau miško takeliu prabėgantis vilkas, lėtai žingsniuojantis elnias, prie vandens telkinio stovinčios trys stirnos bei žolynuose prie vandens kažko ieškantis šernas. Parodė, kas naktimis vyksta Lietuvos miške Vaizdo įrašas surinko net 1,3 tūkst.

Už gyventojų paaukotus pinigus „Sengirės fondas“ Raseinių rajone išpirko daugiau kaip šimtmetį skaičiuojantį ąžuolyną, kuris nuo šiol bus apsaugotas nuo kirtimų ir žmogaus veiklos. Netoli Kaulakių gyvenvietės augantis ąžuolynas buvo išpirktas už beveik 29 389 eurus.

Nors vasara jau pasibaigė, tačiau lauko darbai dar nėra pasibaigę. Pjaunama žolė, genimos nudžiūvusios šakos, raunamos piktžolės. Taip susidaro biologiškai skaidžios atliekos dar vadinamos žaliosiomis atliekomis. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, ką apie bioskaidžių atliekų tvarkymą reikia žinoti ir kokia atsakomybė laukia tų, kurie nesilaiko reikalavimų.

Vilkaviškio rajono pietvakariuose esančiame Vištyčio regioniniame parke buvo rasta nauja saugomų grybų rūšis. Tai – tikrasis žvynbaravykis, kuris dabar yra įtrauktas į saugomų rūšių informacinę sistemą. Gamtininkai džiaugiasi radiniu, o taip pat ragina grybautojus po rudeniško lietaus paieškoti dar vienos saugomos rūšies grybo.

Akcijos metu „Keisk tarą į šlamančius“ šalies gyventojai rugpjūtį „Sengirės fondui“ skirtuose taromatuose paaukojo daugiau nei milijoną butelių. Už  juos iš viso surinkta daugiau nei 100 tūkst. eurų, už kuriuos ir toliau bus išperkami senųjų miškų plotai, taip siekiant juos apsaugoti nuo kirtimų ir kitos žmogaus veiklos. Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, ypač aktyviai gyventojai aukojo vasaros metu – tiek po vieną užstato pakuotę, tiek dešimtimis.

Utenos rajone sekmadienį ugniagesiai gelbėjo koją miške susižeidusį vyrą, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). PAGD duomenimis, 8 val. 5 min. pranešta, kad Palijoniškio gatvėje pranešėja girdi gelbėjimo šauksmą, galimai upėje kažkas skęsta. Ugniagesiam atvykus į įvykio vietą, balso jau nesigirdėjo.

Vilniaus rajono Liesiškių kaime sekmadienį popiet užsidegus miško paklotei, gaisras yra lokalizuotas, ugniagesiai su miškininkais gesina pavienius židinius. „Gaisras 17.30 val. lokalizuotas. Miške vis dar yra pavienių židinių, gaisrą gesina jungtinės priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir trys miškininkų autocisternos, jie gesina miško vidų“, – BNS nurodė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Situacijų koordinavimo skyrius.

Ruduo į miškus kviečia savo gausiomis gėrybėmis. Grybų, uogų rinkimas – vienas iš didžiausių auksinėmis spalvomis pasidabinusio metų laiko džiaugsmų. Tiesa, išsileidus į grybų ar uogų paieškas, naudinga atminti – miške reikia elgtis atsakingai, o pasiklydus – nepamiršti kelių svarbių dalykų. Atvykus į mišką grybauti, uogauti ar tiesiog pasivaikščioti gryname ore dažnas net nepagalvoja, kad kelio atgal iki automobilio ar vietos, iš kurios pajudėjo, gali taip lengvai neberasti.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas užfiksavo ir savo socialiniame tinkle pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matyti ir girdėti neeilinis įvykis. „Vakarykščio vakaro gamtos pasaka. Viename iš mūsų postų sulaukėme klausimo, kodėl miško kameromis nenufilmuojame „dainuojančio“ elnio. Su miško kameromis tai turbūt misija neįmanoma arba turi sutapti daug aplinkybių, kad tai pasisektų. Tad teko imti į rankas rankinę kamerą ir keliauti filmuoti „dainų šventę“ į rezervato apsaugos zoną.

Lietuvos miškuose šiuo metu galima sutikti ne vieną grybautoją. Kiekvienas iš jų nori grįžti pilnomis pintinėmis namo ir pasidžiaugti radiniais, tačiau dėl to yra svarbu žinoti, kurie grybai gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Ištarus „nuodingas grybas“ daugeliui prieš akis pasirodo paprastoji musmirė: baltas grybo kotas, raudona kepurėlė ir ant jos esantys nedideli balti taškai. Visgi, be šio nuodingo grybo, Lietuvos miškuose auga dar keli, kurių šiukštu nevalia įsidėti į savo pintinę.

Kuršių nerijos nacionaliniame parke pastebėti itin reto mielumo gyvūnai – 3 meškėnai. Vienas iš jų netgi sugebėjo įlipti į medį. Meškėnai paprastai gyvena miškingose ar pelkėtose vietose, tačiau pastaruoju metu juos vis dažniau galima pastebėti netikėtose vietose, tokiose kaip Kuršių nerija. Du pabėgo, vienas įsiropštė į medį „Rugpjūčio 28 d. 6 val. ryto, Alksnynėje, šalia remontuojamo krašto kelio Smiltynė-Nida (koordinatės: 6169495, 319320 LKS-94), pastebėti 3 paprastieji meškėnai.

Kėdainių mieste žaliuojančiame Babėnų šile pastebėti augantys grybai milžinai. Grybai išdygo ne kur nors giliai miške, o tiesiog ant pėsčiųjų tako. Pirmieji neįprastus grybus pastebėjo vietos gyventojai. Jie visą dieną aptarinėjo ir apžiūrinėjo grybus milžinus. Netrukus paaiškėjo, jog tai – pumpotaukšlinių grybų šeimos nariai didieji kukurdvelkiai. Išdygo ant tako Babėnų kvartalo gyventoja Liongina Pociuvienė dažnai eina į šilą tiek pagrybauti, tiek pasivaikščioti.

Prasidėjus grybų sezonui, šimtai grybautojų ruošiasi keliauti pasivaikščioti po miškus. Deja, tačiau ne visos tokios kelionės būna laimingos – Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia, kad šiemet jau gauta daugiau nei 100 pranešimų apie miške pasiklydusius grybautojus.  Rugpjūčio pradžioje Utenos rajone policijos pareigūnai apie pusę paros ieškojo į mišką išėjusios grybauti 1949 m. gimimo moters.

Miškuose jau raudonuoja supermaistu vadinamos uogos – bruknės. Uogautojai patvirtina, šiemet dėl karštos vasaros jos sunoko keliomis savaitėmis anksčiau nei įprasta. Be to, dar ir gausiai. O mitybos specialistai primena, kodėl šių rūgščiai kartokų uogų būtina paskanauti kasdien, ypač šviežių. Ne tik miškai, bet ir prekystaliai iš tolo raudonuoja nuo bruknių. „Šiemet bruknių labai labai daug, tik reikia žinoti kur jos yra“, – patarė uogautojas Vytautas.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato specialistai pasidalijo džiugia žinia – miške užfiksuoti mažiausiai penki vilkų jaunikliai. Socialiniuose tinkluose pasidalintame vaizdo įraše matyti, kaip vilkų jaunikliai laksto po mišką, žaidžia tarpusavyje. Anksčiau užfiksuotų vilkų nuotraukomis specialistai manė, kad tai – jau kurį laiką miške stebimi vilkai, tačiau paaiškėjo džiugi žinia, kad tai – šiųmečiai jaunikliai.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato specialistai peržvelgę vaizdo kamerų įrašus pamato tikrąjį naktinį ir dieninį miško gyvenimą – čia pasirodo ir elniai, ir ne vieną gąsdinantys vilkai. Socialiniuose tinkluose pasidalintame vaizdo įraše matyti, kad miške nuobodu nebūna – čia nuolat vyksta veiksmas ir pro miške pritvirtintas kameras praslenka įvairiausi miškų gyventojai.

Prieš kiek daugiau nei savaitę laiko Viktoras išėjo pasivaikščioti po Trakų rajone esantį mišką. Ten jo laukė staigmena – it muziejuje išrikiuoti gyvūno kaulai. Radinys užminė mįslę Viktorui ir jis siekė išsiaiškinti, kokio tai gyvūno liekana. Radinio nuotrauka Viktoras pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ „Miško radinių“ grupėje. Vyras norėjo parodyti radiniais besidomintiems grupės nariams, ką pavyko surasti.

Daugelis įgudusių grybautojų žino išskirtines vietas, į kurias neužklysta kiti grybautojai ir galima prisirinkti nemažai gėrybių. Tačiau svarbu žinoti, kad ne visose vietose galima rinkti ir pintines dėtis miško gėrybes. Už grybų rinkimą tam tikrose vietose gresia baudos. Svarbu žinoti, kur negalima rinkti grybų, Gresia baudos Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prieš kelias dienas savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo žinia, skirta visiems grybautojams.

Prasidėjęs rugpjūtis vis daugiau lietuvių sutraukia į miškus grybauti, tačiau grybaudami galite ne tik prisirinkti grybų – specialistai kviečia prisidėti prie reto vabalo apsaugos ir pamačius tai miške būtinai pranešti. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniuose tinkluose pasidalijo itin reto Lietuvos gyventojo – Manerheimo grybinuko – nuotrauka.

Dzūkijoje gyvenantis vyras, po vidurnakčio išgirdęs beldimą į namų duris, net įsivaizduoti negalėjo, kokį košmarą netrukus teks patirti. Veidus užsidengę vyrai, vos atidarius duris, ėmė jį mušti, nunešė į automobilį, įkėlė į bagažinę, nuvežė į mišką ir ten surengė kraupią egzekuciją. Visa tai nutiko Lazdijų krašte, o prieš teismą stojo du nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir neteisėtu laisvės atėmimu kaltinami vyrai.

Turbūt dauguma žino, kad gamtoje gyvūnams būdinga natūrali atranka. Dėl to dažnai dalis pavasarį gimusių žinduolių jauniklių iki rudens neišgyvena. Visgi, Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate užfiksuotas vaizdas parodė priešingą vaizdą. Specialistai dalijasi, kad pamatytas vaizdas juos nustebino. Parodė visiems Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato puslapio administratoriai pasidalijo vaizdo įrašu, kuriuo buvo užfiksuoti šernai.

Vyriausybė trečiadienį įvertino Miškų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo norima nustatyti, kad ekosistemų apsaugos paskirtis galėtų būti priskiriama ne tik draustiniuose esantiems ar priešerozinės paskirties miškams. Ministrų kabinetas, Aplinkos ministerijos siūlymu, šiam projektui iš esmės pritarė. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Tomo Tomilino parengtu įstatymo pakeitimo projektu taip pat siekiama nustatyti, kad ekosistemų apsaugos grupės miškų Lietuvoje negalėtų mažėti.

Praėjusią savaitę Šiaulių rajone, netoli Ginkūnų kaimo, Saulius išėjo pasivaikščioti. Netikėtai jo akį patraukė krūmynuose besivoliojantis neįprastas radinys. Priėjęs arčiau Saulius pamatė – tai buvo nežinomo gyvūno apatinis žandikaulis. Tokio radinio Saulius negalėjo praleisti pro akis. Jis iškart griebėsi fotokameros ir greitai užfiksavo gyvūno liekaną. Šia nuotrauka Saulius pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ „Miško radinių“ grupėje.

Prieš kelias dienas Alytaus rajone vaikštinėdama prie upės Ugnė aptiko jos akį patraukusį radinį. Priėjusi artyn ir pasižiūrėjusi įdėmiau moteris pamatė, kad tai – gyvūno kaukolė. Šis radinys užminė moteriai mįslę, ji pradėjo aiškintis, kokio gyvūno tai liekana. Iš nuotraukų buvo galima matyti, kad kaukolė tilpo Ugnės delne. Tai buvo nedidelis, jau kiek pageltęs radinys. Nuotraukose kaukolė atrodė įspūdingai, nes buvo galima pamatyti išraiškingas jos formas.

Stovyklavimas neatsiejamas nuo vasaros laisvalaikio. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena kokių taisyklių reikia laikytis, kad poilsis miške būtų ne tik saugus ir malonus, bet ir draugiškas aplinkai.  Stovyklaujant miške svarbu poilsiauti tik tam pritaikytose vietose ir laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais.

Lietuvos gamtoje pasirodė išskirtinis augalas – miškinė gluosvė, pasižyminti ypatingomis savybėmis. Kaip matyti iš Pagramančio regioninio parko socialiniuose tinkluose pasidalintos nuotraukos, šis augalas išties keistas, mat neturi nė krislelio žalumos. Aptiko išskirtinį augalą Beje, jį pamačius, ko gero, galima sumaišyti ir su grybu – nors tai nėra grybas, bet turi glaudų ryšį su grybiena.

Šie metai ypatingi tuo, kad labai anksti pasirodė visų lietuvių pamėgtos miško gėrybės – grybai. Tačiau ne visi grybautojai žino, kuriuos grybus reikėtų apeiti ir nedėti jų į pintines. Naujienų portalui tv3.lt apie tai, kokių grybų reikėtų vengti ir kas gresia jų užvalgius papasakojo gamtininkas Deividas Makavičius. „Šiuo metu gamtos cikliškumas yra šiek tiek susimaišęs. Grybautojai sėkmingai grybauja ir randa grybų gan dideliais kiekiais.

Pavojingiausias miško kenkėjas – žievėgraužis tipografas – toliau siautėja Lietuvos giriose ir masiškai naikina egles. Dvi šalies savivaldybės jau skelbia stichinę nelaimę, pažeistus miškus tenka iškirsti. Aplinkos ministras sako, kad šio miško kenkėjo populiacija šiemet Lietuvos miškuose mažesnė nei pernai. Vis dėlto kartelė gali būti peršokta, nes sausra ir šiltas oras dar labiau padeda žievėgraužiui tipografui daugintis.

Grybavimas Varėnos rajono miške penkiolikmetei merginai virto skaudžia patirtimi – jai į šlaunį įgėlė angis. Greitosios medicinos pagalba atvežė paauglę į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų skubiosios pagalbos skyrių. Toks atvejis Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje jau ne pirmas, mat per pastarąsias porą savaičių nuo gyvatės įgėlimo medikai atvežė dar du nepilnamečius.

Jurginų karaliene tituluojama Aušra Petkevičienė iš Alytaus rajono, Radžiūnų kaimo, ketvirtadienio vakarą kartu su vyru grybavo Varėnos miškuose. Moteris džiaugėsi, kad rado nemažai voveraičių, tačiau staiga išgirdo trakštelnant šakas, o atsisukusi apstulbo: tarp krūmokšnių pamatė lūšį. Grybaudama išvydo lūšį „Net nejutau, kaip pačios kojos nešė. Bėgau, tik dairiausi, ar vyras mato. Nežinau ar dar buvęs toks atvejis, jog taip išsigąsčiau.

Kiekvienas gali prisidėti prie Afrikinio kiaulių maro (AKM) plitimo užkirtimo – specialistai ragina pranešti apie rastas šernų gaišenas, be to, už tai galite gauti 30 eurų išmoką. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba socialiniuose tinkluose pasidalino priminimu grybaujantiems ar leidžiantiems laiką miške nepraeiti pro rastą šerno gaišeną. Galite gauti 30 eurų Aptikus šerno gaišeną, apie tai galima pranešti VMVT numeriais 1879 arba + 370 5 242 0108, taip pat el. paštu info@vmvt.

Savaitgalį po Kauno rajone esantį Padauguvos biosferos poligoną vaikščiojęs Vainius rado neįprastą radinį. Jo akį patraukė miške besimėtanti kaukolė, kurią vyras iškart įamžino telefonu. Vainius pasidalijo šia nuotrauka socialiniame tinkle „Facebook“, „Miško radinių“ grupėje. Jis sulaukė nemažai reakcijų iš grupės narių. „Truputis ir mūsų radinių“, – rašė vyras įraše. Vėliau jis naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad jam ir jo artimiesiems buvo smalsu, kokio gyvūno tai kaukolė.

Šiuo metu žole apžėlusiuose laukuose, palaukėse ar pamiškėse visiškai netikėtai galima rasti stirnų jauniklių. Taip ir nutiko Kėdainių rajono Truskavos seniūnijos Okainių kaimo gyventojai Vaclovai Petrokaitienei – vienoje vietoje ji rado net tris stirniukus. Ką reikėtų daryti radus tokį radinį? Kaip elgtis, kad net norėdami gero nepakenktumėme mažyliams? Netikėtas radinys V. Petrokaitienė tris stirniukus rado vos už kilometro nuo savo namų – Gerdvilų kaimo ribose.

Prieš kelias dienas Kuršių nerijos miške vaizdo kamera užfiksavo išskirtinį vaizdą. Filmuotoje medžiagoje nepasididžiavo ir pasirodė pats girių karalius – briedis. Vaizdo įraše galima pamatyti gyvūno didybę ir išvysti, ką jis veikia nakties metu. Naktį miške apsilankė briedis Prieš kelias dienas savo „Facebook“ puslapyje Kuršių Nerijos nacionalinis parkas pasidalijo išskirtiniu momentu, kurį užfiksavo kameros. Pasak jų, vaizdas išties neeilinis.

Prieš kelias dienas vaikščiodama Vilniuje esančiame Kairėnų miške, Oksana Nevedomskienė aptiko neįprastą radinį – nugaišusio gyvūno griaučius.  Moteris pasakoja, kad griaučius miške pamatė vaikštinėdama su savo šuniu, o surasto kaulo nuotraukomis Oksana pasidalijo „Facebook“ grupėje „Miško radiniai“.  „Šiandienos radinys“, – rašė ji. O keli grupės nariai pakomentavo ir įsitraukė į diskusiją po Oksanos įrašu.

Į atmintinų dienų sąrašą siūloma įtraukti miškininkams skirtą dieną. Ją siūloma minėti rugsėjo trečiąjį šeštadienį. Tai numatančias Atmintinų dienų įstatymo pataisas įregistravęs Seimo Aplinkos apsaugos komitete dirbantis konservatorių frakcijos narys Justinas Urbanavičius sako, kad tokiu būdu būtų pagerbta miškininko profesija, kurios reikšmė keičiantis klimatui tik didės.

Sekmadienį po Dzūkijos mišką vaikštinėjusi Ieva susidomėjo ant žemės surastu radiniu. Jos akį patraukė didelė, baltos spalvos kaukolė, kuri išsiskyrė žaliame miško fone. Moteris pasiryžo išsiaiškinti, kam priklauso ši kaukolė. Ji nufotografavo radinį ir nuotraukas paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“ „Miško radinių“ grupėje, taip tikėdamasi gauti atsakymą iš grupės narių.

Vyriausybė trečiadienį leido Nacionalinei žemės tarnybai perduoti 3,1 tūkst. hektarų valstybinės žemės Valstybinių miškų urėdijai (VMU) naujiems miškams veisti. VMU atiteks 250 sklypų Šiaulių (2,4 tūkst. ha), Kėdainių (0,3 tūkst.) ir Tauragės (0,18 tūkst.) rajonuose.   „Taip sudaromos galimybės didinti šalies miškingumą ir priartėti prie Vyriausybės programoje numatyto tikslo, kad miškai Lietuvoje užimtų 35 proc. šalies teritorijos“, – trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Birželio 16 d. į mišką grybauti išėjusi ir kaip dingusi be žinios ieškota 50 metų moteris grįžo į namus. Tokia žinia antradienio vakarą pasidalino Alytaus policija. „Ačiū visiems, kad dalinotės informacija apie dingusią moterį. Artimieji pranešė, kad moteris grįžo į namus. Dar kartą dėkojame už Jūsų gerumą ir pilietiškumą“, – skelbia policija. Birželio 18-osios vakarą moteris sveika sugrįžo į namus.

Atrodo taip neseniai skaičiavome, džiaugėmės Aukštadvario regioninio parko pušynuose pražydusias melsvai violetiniais vėjalandžių šilagėlių žiedais. Keitėsi pavasario mėnesiai, šiltėjo orai, mišką puošė tai vienų, tai kitų augalų žiedai viliodami saldžiais nektaro lašais kamanes ir bites.

Kai kuriems gali atrodyti, kad ramus pasibuvimas miške su šeima, stovyklavimas, uogų ragavimas, mėsos kepimas ar smagus pasivažinėjimas keturračiu niekam nekenkia ir tuo labiau nėra nusikaltimas. Vis tik, kol šiltuoju metų laiku daugelis lietuvių mažiau laiko leidžia mieste ir traukia į gamtą, reikia nepamiršti, kad ir miškuose yra privaloma laikytis tam tikrų taisyklių.

Prieš kelias dienas vaikščiodamas Valkininkų miške, netoli Spenglos hidrografinio draustinio, Gediminas (vardas pakeistas) aptiko neįprastą radinį. Tai – didelis gyvūno kaulas, kuris sukėlė vyrui klausimų. Vyras rastą kaulą įamžino ir pasidalijo nuotrauka su kitais. Parodė radinį Surasto kaulo nuotraukomis vyras pasidalijo „Facebook“ grupėje „Miško radiniai“. Įrašu jis klausė grupės narių, kam priklauso šis kaulas. „Kaip manote, ar čia stirnos?“, – rašė jis.

Pajūryje labai neįprastoje vietoje veikia mokykla ir darželis. Jie įsikūrę pušų paunksnėje, mokytojai ir net direktorė ten vaikšto basi, nuo ketverių metų leidžiama drožinėti aštriais peiliukais, pažymiais vaikų niekas nevertina, o didžioji dalis pamokų vyksta lauke.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Atėjus vasarai, gamta lepina įvairiomis gėrybėmis. Tad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dalinasi rekomendacijomis kaip atsakingai elgtis gamtoje.