Klaipėdos universiteto mokslininkas iš šaldiklio atneša ypač retą žuvį mūsų krantams. Jo rankose – keturūsė vėgėlė. Įprastai giliuose, tropiniuose vandenyse gyvenanti žuvis atplaukė prie Palangos, kur ją pagavo žvejas.
„Stulbinamas faktas tas, kad jos yra gelmių gyventojos, kurios gyvena 200 metrų, 140 metrų gylyje jos neršia, o ji buvo pagauta priekrantėje, vos 5 metrų gylyje, tai tas faktas irgi suglumino, kaip tokiam sekliam vandeny ta žuvis buvo sugauta“, – sako Klaipėdos universiteto mokslininkas Julius Morkūnas.
Klajūnės svoris 67 gramai, ilgis – 25 centimetrai. Jos gali užaugti iki 40 centimetrų. Keturūse žuvis vadinama dėl savo išvaizdos – štai šių keturių ūsų kuriuos naudoja kaip pirštus tamsiuose vandenyse užčiuopti grobiui:
„Didelės akys naktį prisitaikę tamsoj maitintis ir tie ūsai jutimui yra reikalingi, kad ji galėtų tuose dideliuose gyliuose kur ji gyvena susigauti tą maistą. Ji va tokia pailga, nedidelė žuvis, gyvenanti ant dumblėto dugno.“
Ir nors ši žuvis taip pat vėgėlė, tačiau tik tolima giminaitė toms, kurias naktimis sėdėdami prie Nemuno traukia mūsų žvejai.
„Skiriasi šiek tiek savo kūno forma, dydžiu, ji neužauga tokia didelė, kokia mums įprasta giliavandenė vėgėlė. Baltijos jūroje pas mus aptinkama dar kita rūšis yra gyvagimdė vėgėlė. Tai čia visos yra skirtingos gentys ir rūšys žuvų, bet vadinamos vėgėlėm lietuviškai“, – pasakoja J. Morkūnas.
Keturūsę vėgėlę prie Palangos iš jūros ištraukęs žvejys pasakoja, kad ji į tinklus pateko su kitomis žuvimis. O šias rūšiuojant ir aptiko keturūsę imigrantę.
„Tą žuvį mes paėmėm į rankas, pasižiūrėjom, žiūrim tokia labai graži, apvali, žvejas sako – gal išsirūkom ją? Aš paėmęs į rankas pažiūriu, kad čia nematyta žuvis, įdomi žuvis. Nė karto nebuvau matęs, buvom anksčiau pagavę ir kažkokią dyglę, tikslaus pavadinimo neprisimenu, tai atidavėm į muziejų Jūrų. Tai džiaugėsi, sakė, vienintelis egzempliorius“, – teigia žvejys Vilius Karolis.
Tiesa, šis laimikis į Jūrų muziejų nekeliaus, žuvį ištyrę uostamiesčio mokslininką ją atiduos kauniečiams – į Tado Ivanausko muziejų. Nors Jūrų muziejaus darbuotojus irgi toks retas eksponatas labai sudomino, tačiau gavo tik jos nuotrauką.
„Bent man dirbančiam čia – Lietuvos jūrų muziejuje jau penktą dešimtį metų, tai pirmas atvejis kai aš pamačiau priekrantėje pagautą keturūsė vėgėlę, jos nuotrauką. Pačiupinėt, aišku neteko, tuo labiau matyti gyvos“, – kalbėjo Lietuvos jūrų muziejaus biologas Saulius Karalius.
Kaip tropinių vandenų žuvis atsidūrė prie Palangos – mokslininkams tikra mįslė. Galbūt daugiau paaiškės ištyrus joje gyvenančius parazitus. Žinodami kuriuose vandenyse šie kaupiasi, mokslininkai gali nustatyti ir jų maisto šaltinio – keturūsės vėgėlės žuvies gimtinę. Biologai mano ji prisišliejo prie kitų migruojančių žuvų būrio Atlanto vandenyne ir per Šiaurės jūrą atkeliavo iki mūsiškės.
„Mes turim vartus į Atlanto vandenyną arba į pasaulinė vandenyną, o iš ten visoks biesas gali atplaukti. Net turiu medžiagą, kur detaliai apraštys apie 30 rūšių ryklių įplaukiančių į Baltijos jūrą. Per tuos vartus įplaukia puikiausiai. Iki mūsų tie rykliai nėra atplaukė, bet tai nereiškia, kad neatplauks“, – sako S. Karalius.
Panašu, jog mokslininko žodžiai pildosi. Tiesa ne ryklį, bet štai, vasarą poilsiautojai pliaže prie Palangos aptiko spurdančią kardžuvę. Ši prie mūsų krantų atkeliavo iš tropikų kraštų.
