Ant Kauno marių ledo įsitaisęs Vytas daugiausia traukia mažus žuveliokus ir sako paukščiams ar lapėms paliks. Vos viena kita didesnė žuvis keliaus į keptuvę.
„Pagrinde pūgžliai eina. Kuojikė va viena kita“, – sako žvejys Vytas.
Ir nors laimikis menkas, tokių užkietėjusių žvejų vis dar bent keliolika. Jie aiškina, kad ledas kai kur keliasdešimt centimetrų.
„Ledas dar normalus, laiko, tik nuo krantų reikia žiūrėt kaip properšos, juostos tokios atlūžę“, – pasakoja žvejys Dimitrijus.
Bet vyrams dėl azarto – tai nė motais. Štai Vytas pasakoja ir pats kartą buvo įlūžęs: „Skilęs toliau eina ledas, matosi. Tai per tokias kažkada buvau šmurkštelėjęs. Ryte eini gerai, o pavasariop, kai atšyla, ten biskį rizikinga.“
Pasak gelbėtojų, nors iš pirmo žvilgsnio vandens telkinius vis dar užklojusi stora danga, dėl permainingų orų ji apgaulinga.
„Lipti pavojinga, kadangi ledas pakeitęs savo struktūrą, tai pirma, ką galime pastebėti, ledas nelygus. Jis pakeitęs spalvą, yra baltas, vietomis net geltonas“, – teigia ugniagesių atstovas Darius Čiužauskas.
Tokiose vietose didžiulės properšos atsiveria akimirksniu. O Kauno mariose dėl vandens svyravimų – pokyčiai visiškai nenuspėjami.
„Labai debesuota arba labai saulė, pas mus kontrastingumas paskutinėmis dienom labai ryškus. Ką tai reiškia? Kad jis išeiti gali dar tokiu tvirtu ledu, o po valandos kitos, jis atgal nebepareis“, – kalbėjo narų pamainos vadas Artūras Petrovas.
Bet ieškodami tinkamos vietos žvejai kartais ir į vidurį didžiulio telkinio nusigauna. Iš ten juos dažniausiai ir tenka pargabenti gelbėtojams, laimė, jei gyvus.
Vilniuje ant Balsio ežero žvejai įsitaisę net su palapinėmis. Tik kibimas ir čia nekoks, bet galvą pravėdint neva norisi. Ledas staigiai plonėja, tad vyrai mėgaujasi paskutinėmis dienomis ir net rizikuodami lipa, mat tokio ledo nematė kelis metus.
„Ieško tos žuvytės tai eina ir eina per marias. Pernai net ant balų nebuvo ledo, tai šiemet visi iki pat paskutinio, matyt, net vidury marių sėdi. Biskį pašals tai pora dienų dar, bet jau kai dešimt bus, reiks baigt kokį sekmadienį tą žvejybą“, – sako žvejys Vytas.
Nors dėl tokių kilbukų rizikuoti savo gyvybe neverta, gelbėtojai sako, jei jau žvejai nusprendžia ant ledo lipti, privalo atlikti namų darbus ir turėti visas specialias priemones.
„Informavai visus, kur tu eini, konkrečia vietą, kokiu atstumu, jeigu tu atitinkamai apsirengęs, atitinkamas kostiumas, turi peikenas, turi pakrautą mobilų telefoną – ir pasiruošęs bet kada įlūžt, tiems nenumatytiems įvykiams“, – pasakoja A. Petrovas.
Vien šiemet Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai sulaukę pagalbos signalų jau 84 kartus skubėjo prie vandens, beveik pusė gelbėjimo darbų vyko ant užšalusių telkinių. Iš viso pavyko išgelbėti 7 žmones, deja, ištraukė ir 8 skenduolius, 4 iš jų nuskendo būtent įlūžus ledui.
