Pernai rugpjūtį Baltarusijos diktatorius garsiai grasinęs Lietuvai užsukti tranzito kranelį – smarkiai apsimelavo.
Į pasaulį per mūsų geležinkelius ir uostą Klaipėdoje gabenami baltarusiški kroviniai sudaro ne 30 proc. Lietuvos biudžeto, o 30 proc. krovinių srauto Klaipėdos uoste. O visa Lietuva ir uostas – du skirtingi dalykai. Tuomet garsūs Lukašenkos grasinimai atsisakyti Lietuvos tranzito paslaugų ir liko tik grasinimais.
Bet dabar Minskas vis dėlto šiokio tokio keršto nusprendė imtis. Prieš dvi savaites Lukašenkos dešinioji ranka susitiko su Rusijos premjeru Michailu Mišustinu ir sutarė nukreipti naftos produktų tranzitą iš Klaipėdos uosto į rusišką uostą Ust Lugą.
Ir netrukus „Klaipėdos nafta" skelbia, kad nuo vasario per jų valdomus terminalus Baltarusija nenumato krauti naftos produktų.
„Jei kalbėti apie konkrečiai baltarusiškos naftos poveikį „Klaipėdos naftai", tai galėtų būti apie 30 proc. visos krovos. Ir tai natūralu, kad Baltarusijos tranzito įtaka tam tikroms mūsų kompanijoms yra išties nemenka“, – sako INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Anot ekonomistų, kone trečdalį krovos staiga praradusi „Klaipėdos nafta" dėl Minsko posūkio nukenčia smarkiausiai. Pati bendrovė apie gresiančius nuostolius ir pajamų dalį iš baltarusiškos naftos kalbėti atsisako. Tik skelbia, kad prarado vieną didžiausių klientų ir po sunkių 2020-ųjų laukia dar sunkesni metai.
Iki „Klaipėdos naftos" baltarusišką žaliavą vežantys Lietuvos geležinkeliai – atviresni.
„Natūralu – skaudu dėl kiekvienos tonos prarastos, tas reiškia, kas mums papildomai reikia pastangų surasti iš kur kitas tonas pervešime“, – pasakoja „LTG Cargo“ generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Baltarusiški produktai – daugiausia trąšos iš „Belaruskalij“ – sudaro kone trečdalį jų krovinių. Nafta – 1,5-2 mln. tonų per metus, bet net ir tokio kiekio praradimas nemalonus. Kokie nuostoliai pinigine išraiška – komercinė paslaptis.
„Aš nesakyčiau, kad tai yra mūsų finansinius rezultatus labai stipriai paveiksiantis dalykas. Tai nėra gera tendencija tikrai. Bet kai veži beveik už 400 mln. eurų – net jei darytum tiesioginę priklausomybę tų 3 proc. – tai nėra malonu, bet tikrai ieškosim galimybės kitais produktais uždėti“, – teigia E. Lazauskas.
„Tai vertinti, aišku, reikia, kaip bandymą mus bausti už mūsų tvirtą laikyseną dėl Lukašenkos režimo. Na ir tvirta valstybė, kai ji apsisprendžia, ji viską įskaičiuoja. Tai mes tikrai matę įkalkuliavom šitą pasekmę. Ir tikrai nemanau, kad dabar dėl to reikėtų keisti savo poziciją dėl Lukašenkos ir bandyti kaip nors keliaklupsčiauti“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas sako, kad nors kelios Lietuvos bendrovės ir pajus režimo smūgį – Lukašenkai parodomasis žingsnis kainuoja kur kas daugiau.
„Turėkime galvoje, kad Lukašenkai, turbūt, pats svarbiausias dabar išgyvenimo etapas yra, kaip klostysis jo ekonomika. Ir bet koks tranzito schemų pakeitimas, kuris reikštų didesnes kainas kirs per jo kišenę. Ir taip silpnės jo režimas. Tai klausimas ar jis tikrai ilgai tęs šitą kurso pakeitimo politiką“, – sako L. Kasčiūnas.
„Lietuvai, kaip visai bendrai ekonomikai tai nėra skausmingas žingsnis. Tai yra skausmingas žingsnis siauram sektoriui. Ir net jei ir trąšas būtų sugalvoja nukreipti per kitus uostus, tai Lietuvos ekonomikai tai taip pat nebūtų itin skausmingas žingsnis, nes mes esame jau sumažinę priklausomybę transporto prasme nuo tų rinkų“, – pasakoja I. Genytė-Pikčienė.
Kai kuriais skaičiavimais – naftos tranzito perorientavimas į Rusijos uostus Minskui kainuos iki 50 proc. brangiau. Naftai geležinkeliais teks nukeliauti ne 300 km, kaip dabar, o kone du kartus daugiau.
„Ir nafta, ir trąšos yra žaliaviniai produktai. Reiškia, kad jų galutinė kaina labai jautri bet kokiam pabrangimui. Ir baltarusiams ekonomiškai žiūrint labiausiai apsimoka transportuoti trąšas ir naftą per Klaipėdos uostą, nes atstumas mažiausias. Tai pakeisdami Klaipėdos uostą rusiškais uostais jie sakykime šauna sau per kojas. Jų pelno marža labai susitraukia ir gali būti net neigiama“, – teigia „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Skaudžiau, anot ekonomisto, Lietuva pajustų baltarusiškų trąšų tranzito nutraukimą. Bet Baltarusija, kad ir kaip grasintų – birių produktų nukreipti kitur esą net negali: Rusija dabar nepajėgi užtikrinti tokio kiekio trąšų tranzito. O ir pats Lukašenkos režimas smarkiai priklausomas nuo sėkmingo trąšų eksporto.
