Toliau kyla ir kiaulienos, ir vištienos kainos. O ekonomistai gero kol kas nežada: esą mėsos kainos artimiausiais vasaros mėnesiais ir toliau bus aukštos.
„Bučerio“ virtuvės šefas Andrej Subač ruošia mėsą mėsainiui, pasakoja, kad tai vienas iš populiariausių patiekalų. Šiame sostinėje įsikūrusiame restorane galima ne tik mėgautis mėsos patiekalais vietoje, bet ir nusipirkti kepimui paruoštos retos mėsos, jei klientui yra noro gaminti maistą namie. Žmonės ypač suaktyvėja pavasarį.
„Ir apsilanko, ir perka. Kai atšilo orai, pradeda griliaus sezoną atidarinėti daugelis, paklausos padaugėjo. <...> Perka, konsultuojasi, kaip geriau būtų. Mes, kiek galim, tiek padedam, kad kepimas netruktų ilgai ir kokybiškiau, kaip restorane“, – kalba A. Subač.
Gyventojai skanesnės mėsos dairosi ne tik restoranuose, bet ir parduotuvėse. Pirkinių krepšeliuose šviežią mėsą vis dažniau keičia ir ženkliai brangesnė mėsa – marinuota, paruošta kepti šašlykinėje ar kepsninėje. Mat vis daugiau žmonių pasiruošę verčiau sumokėti daug brangiau, nei mėsą marinuoti patys.
„Iš kiaulienos dalių daugiausiai auga sprandinės pardavimai, sprandinė tinkama šašlykams. <...> Daugiau žmonės pradeda pirkti vištienos nei kiaulienos. <...> Vasaros sezonui ir dabar jau prasideda, labiau perkami fasuoti gaminiai, marinuoti gaminiai, kuomet yra skirti jau iš karto vadinamajam grilinimui“, – sako „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
„Žmonės jau domisi, įsigyja tą produkciją. Tai ir įvairiausi šašlykai, dešrelės ir tiek mėsa, tiek sūriai, kurie taip pat skirti kepimui lauke“, – teigia „Lidl Lietuva“ atstovė Lina Skersytė.
Susidomėjimo mėsos gaminiais nemažina ir pakilusi jų kaina. Štai smulkintos kiaulienos kilogramas dabar vidutiniškai parduotuvėje kainuoja puspenkto euro, tačiau prieš metus kaina buvo beveik pusantro euro mažesnė.
O kiaulienos kumpio be kaulo kilogramas per metus vidutiniškai pabrango penktadaliu, iki 4,73 euro.
Brangsta ne tik kiauliena. Štai vištienos krūtinėlės kilogramo kaina per metus vidutiniškai pašoko visu euru.
Štai, ką sako gyventojai:
„Brangi mėsa. <...> Jei jau išskirtinė tai taip, yra tikrai brangi, kur man ne pagal kišenę, bet šiaip nusiperku, dažniausiai akcijas čia pasižiūriu.“
„Yra, kur jau plaukai šiaušiasi. <...> Palyginus, kai jau primeti prie lito.“
„Be akcijų, tai čia žinot. Žiūri kur pigiau, per tris parduotuves praeini ir surandi kažką tai.“
Išankstiniais valstybės duomenų agentūros duomenimis, per metus visa mėsa ir jos produktai vidutiniškai brango 22 procentais, kiek daugiau nei penktadaliu. Panašiai per tą patį laikotarpį brango ir kiti maisto produktai. Gyventojai bando prisitaikyti prie aukštų kainų:
„Stengiamės taupyti, kiek pavyksta, bet baisu. Baisu, kas darosi.“
„Maloniai džiugina, kai būna nuolaidėlės. – O jeigu be nuolaidų? – Be nuolaidų, maloniau, kai nuolaidos.“
„Stengiuosi daugiau uždirbti, stengiuosi prisitaikyti prie kainų augimo.“
Pasak ekonomisto Tado Povilausko, mėsos kainos dar lubų nepasiekė.
„Vieni maisto produktai dar tebebrangsta. Ir jų gretose yra mėsa ir mėsos produktai. <...> Pažiūrėkit į pasaulines kainas ir pamatysite, kad ir balandį, mėsa nepigo Europoje ir daugelyje pasaulio šalių, kalbant apie žaliavą. Kol žaliava nepinga, tol tikėtis, kad mažmeninė kaina sumažės lentynose yra be galo sudėtinga“, – tvirtina T. Povilauskas.
Mėsos kainoms neleidžia kristi ir didelė paklausa. Kol gyventojai perka brangiai, verslas nemato reikalo mažinti kainų.
„Labai daug kas priklauso nuo orų. Jeigu orai yra geri, žmonės važiuoja į gamtą. Tuo daugiau perka mėsos gaminių, tuo ir prekybininkams, gamybininkams būna geriau. Jeigu paklausa bus didelė, turbūt normalu, jeigu žmonės perka, paklausa didelė, labai daryti nuolaidų niekas ir neskubės“, – aiškina T. Povilauskas.
Pasak ekspertų, mėsa pradėjo brangti vėliau nei pieno produktai, dėl to ir kainų stabilizacijos ar mažėjimo reiktų tikėtis vėliau. Jei vasara bus derlinga ir pašarų kainos smarkiai nekils, mėsos pigimą gyventojai galbūt išvys šių metų rudenį.
Ar tik nebus kaltas besaikis prekybininkų godumas?
1 d. ·
Šimonytės vyriausybės politika vis dažniau atrodo lyg kerštas lietuviams už nesėkmę prezidento rinkimų kampanijoje, keleriopai pastiprintą konservatorių katastrofa savivaldos rinkimuose. Jausdami savo eros pabaigą pavojingai Lietuvai jie gali sukurti neatšaukiamų pasekmių, ES beprotybių, ardančių mūsų valstybę, įgyvendinimo. Partija - nuo pat susikūrimo pradžios, taip ir nesugebėjusi atliepti esminių lietuvių lūkesčių, likome 2,5 mln., susikūrusi sau saugią iliuzinę realybės sąvastį, dar niekada nebuvo taip toli nuo čia gyvenančių žmonių. Ir žiniasklaidos laisvė - tik dar viena konservatorių propagandos kuriama iliuzija.