lina skersytė

Lietuviai grynųjų pinigų neišsižada, o kupiūromis dažniau ar rečiau atsiskaitinėja beveik visi. Tačiau kartais dėl to kyla iššūkių prekybininkams – jiems kasoje pritrūksta pinigų grąžai. Taigi, ar pardavėjai turi teisę atsisakyti suteikti norimą paslaugą, jeigu pirkėjai neturi smulkesnių pinigų, o tik stambias kupiūras? Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Darius pasakoja, kad viename iš didžiųjų prekybos tinklų jam teko susidurti su nekasdiene situacija.

Draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais po 20 valandos ir sekmadieniais po 15 valandos kai kuriems tautiečiams nesuprantamas. Norimu metu negalėdami įsigyti alkoholinių gėrimų, kai kurie imasi įvairių gudrybių, kad galėtų apeiti šį įstatymą.

Savitarnos kasos sparčiai populiarėja, pirkėjai parduotuvėse jas renkasi vis dažniau, nes tai patogus būdas apsipirkti, nereikalaujantis ilgai stovėti eilėse. Tačiau, savitarnos kasos ne visada yra palankios prekybos centrams. Kartais pirkėjai sąmoningai arba netyčia įmuša kelis ar net keliasdešimt kartų pigesnes prekes ir tokiu būdu sutaupo pinigų, tačiau tuomet nukenčia prekybos centrai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kaskart pateikia nesaugių maisto produktų sąrašą, o skirtingi pažeidimai nustatomi kone kiekvieną savaitę. Štai skelbiama, kad kai kuriuose maisto produktuose buvo rasta chemikalų, salmonelių ar netgi aptikta pelių.  VMVT kaskart savo internetiniame puslapyje atnaujina informaciją apie tai, kokie maisto produktai, daiktai ar gyvūnų pašarai, kurie neatitinka keliamų saugumo standartų, atsiduria prekybos vietose.

Prekybininkai savo klientams primena, ar už netyčią sugadintą arba sudaužytą prekę parduotuvėje turi būti atlyginama žala.  „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė yra sakiusi, kad prekybos tinklas klientų neprašo atlyginti padarytos žalos, jei asmuo sudaužo prekę netyčia. Tačiau, imantis tyčinų veiksmų, gali būti prašoma susimokėti. L. Skersytė tąkart sakė, kad atvejų, kuomet būtų prašoma atlyginti žalą, kol kas nepasitaikė.

Prekybos tinklui „Lidl“ pristačius naujovę – „Geradarių maišelius“ – kilo diskusijų, ar iš tiesų parduodama produkcija atitinka keliamus kokybės reikalavimus ir ar tokiu būdu nėra apgaudinėjami pirkėjai, mat jau dabar fiksuojamos nuotraukos, kuriose matyti supuvę maisto produktai. „Lidl“ dar visai neseniai savo klientams pristatė naujovę – „Geradarių maišelius“, kuriuos galima rasti vaisių ir daržovių skyriuose.

Prekybos centruose – naujas lojalumo žaidimų ir prizų vajus. Prekybininkai pirkėjus vilioja kino bilietais, televizoriais ir kitais buitiniais aparatais. Tačiau rekordinių maisto kainų išgąsdinti pirkėjai į tokias viliones žvelgia nepatikliai ir reikalauja ne žaidimų, o mažesnių maisto produktų kainų.

Lietuviai pradėjo šašlykų, barbekiu ir kepsnių sezoną, kuris žada būti brangiausiu istorijoje. Mėsos pardavėjai pasakoja, kad tautiečiai šviežią mėsą keičia į marinuotą, paruoštą kepti ant grotelių, iešmų. Tiesa, visa mėsa šiemet smarkiai brangsta – dabar ji penktadaliu brangesnė nei pernai. Toliau kyla ir kiaulienos, ir vištienos kainos. O ekonomistai gero kol kas nežada: esą mėsos kainos artimiausiais vasaros mėnesiais ir toliau bus aukštos.

Prekybos centruose – nauja realybė ir dar neregėti vaizdai: elektronines kaukiančias apsaugas prekybininkai jau kabina ne tik ant knygų, kvepalų ar svaigalų, bet ir ant rekordiškai išbrangusių dešrų, sviesto, sūrio ir mėsos. Prekybininkai patvirtina nebesusitvarkantys su vagišiais – šie paslapčia išsineša vis daugiau brangaus maisto. Policija taip pat skėsčioja rankomis – sugautiems ilgapirščiams masiškai išrašinėja baudas, tačiau tai jų nebegąsdina ir vagys toliau švarina parduotuvių lentynas.

Kovo 17–18 d. vyks jau tradicinė labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ organizuojama akcija, skirta padėti sunkiau besiverčiantiems. Prie kilnaus tikslo prisidės ir visos Lietuvoje veikiančios „Lidl“ parduotuvės, kuriose prekybos tinklo klientai galės pasidalinti maistu su tais, kuriems jo reikia labiausiai. „Norėdami ištiesti pagalbos ranką tiems, kurie stokoja būtiniausių maisto produktų, jau ne vienus metus prisidedame prie „Maisto banko“ organizuojamos iniciatyvos.

9 eurai už kilogramą agurkų. Ir jie visai ne auksiniai, o paprasti pavasarinio lietuviško derliaus trumpavaisiai agurkai. Žmonės sako, kad daržovių kaina – verčianti iš koto, juk už tiek galima nusipirkti kilogramą mėsos. Prekybininkai aiškina, kad tokia lietuviškų agurkų kaina priklauso nuo tiekėjų. Labai žali, labai traškūs, labai lietuviški ir labai brangūs – 9 eurai už kilogramą pavasarinio derliaus agurkų. Už tiek agurkus žmonėms pardavinėja vienas prekybos centras.

Lietuvių geidžiamiausia ir bene labiausiai perkama prekė visose parduotuvėse – bananai – brangsta. Prekybininkai vardija priežastis, kodėl gyventojams už šiuo vaisius tenka mokėti daugiau. Be to, užsimena, ar tokia situacija rinkoje tęsis ir toliau. Maisto produktams parduotuvėse ir toliau brangstant, prekybos tinklai, panašu, pradėjo nuolaidų dvikovą.

Gyventojams taupant ir parduotuvėse perkant vis mažiau, didieji prekybininkai griebiasi naujų vilionių. Vienas paskui kitą skelbia jau ne tik akcijas, bet ir mažinantys pradines būtiniausių prekių kainas. Pirkėjai priekaištauja: vos kelis procentus siekiančio kainų sumažinimo jiems neužtenka. Na, o pieno gamintojai kerta iš peties – pieno produktų kainos lentynose turi mažėti iš esmės, mat jiems už karvių pieną perdirbėjai dabar moka perpus mažiau nei pernai.

Didžiosios metų šventės jau čia pat, tad tautiečiai skuba jas atšvęsti iš širdies. Prie prekybos centrų ir turgaviečių jau nuo ryto rikiuojasi automobilių spūstys. O parduotuvėse lietuviai kraunasi pilnus krepšius ir vežimus maisto. Dažnas pasiguodžia, kad dėl infliacijos Kūčios ir Kalėdos šiemet bus brangesnės negu pernai. Tačiau vaišėms dauguma pinigų netaupo ir skuba susitikti su artimaisiais. Automobilių spūstys jau priešpiet Vilniuje rikiuojasi prie didžiųjų prekybos centrų.

Brangūs alkoholiniai gėrimai, vytintos dešros, šviežia mėsa, sviestas ir kava. Ir tai ne įprastas pirkinių sąrašas, o maisto produktai, kuriuos suįžūlėję ilgapirščiai dažniausiai vagia prekybos centruose. O šiemet vagys ypač siaučia – vagysčių jau įvykdyta du kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Prekybos centrų atstovai sako, kad, skirtingai nei pernai, vagys buriasi į grupuotes ir vagystes planuoja ypač įžūliai – atvirai ir nuo nieko nesislapstydami.

Didžiulės elektros sąskaitos jau gąsdina ir prekybininkus. Prekybininkai taupo – išjungia šviečiančias reklamas, ruošiasi mažinti apšvietimą pačiose parduotuvėse. O pirkėjai nerimauja, ar patamsy įžiūrės galimus produktų defektus ir kainas. Prekybininkai prisimena ir 2009 m. išmoktas pamokas. Tiesa, sekti prancūzų sprendimu žiemą parduotuvėse palaikyti vos 17 laipsnių šilumą Lietuvos prekybininkai neketina.

Trečiadienį Vyriausybė iš dalies pritarė kai kuriems ribojimams, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems žmonėms. Ribojimus įvertinę verslininkai nesutaria – vieni labai džiaugiasi besikeičiančia tvarka, kiti piktinasi, kad sprendimai yra nelogiški, o treti prašo dar daugiau valstybės kontrolės. Tai esą motyvuotų ribojimų iš tikrųjų laikytis. Vyriausybė trečiadienį iš dalies pritarė naujiems ribojimams Galimybių paso neturintiems žmonėms.

Jau visai netrukus parduotuvių lentynose pagal ES direktyvą turėtų nebelikti kai kurių vienkartinio plastiko gaminių. Kai kurie prekybos tinklai šiuos gaminius iš prekybos pašalino jau prieš kelis metus, kai tik direktyva buvo priimta. Tačiau kitos parduotuvės šių prekių savo lentynose sako dar turinčios, o keisti jų gamtai draugiškesnėmis alternatyvomis nesiryžo dėl prekių kainos. Nuo metų vidurio Lietuvos parduotuvių lentynose nebeliks vienkartinių plastiko gaminių.

Kai kurie prekybos tinklai ir vaistinės Lietuvoje jau pradėjo prekiauti greitaisiais Covid-19 antigenų testais, kurių kainos – gerokai mažesnės nei klinikose atliekamų testų. Nusipirktus testus gyventojai galės atlikti patys, namuose. Vis dėlto ne visos prekybos vietos jau gali pasakyti, kada šie testai atsiras ir jų lentynose. Skirtingose prekybos vietose kiek skiriasi ir antigenų testų kainos. Tiesa – nedaug – daugmaž euro ribose.

Nuo trečiadienio karantinas įsigaliojo dar aštuoniose savivaldybėse. Prekybininkai atskleidžia, kad nepastebi pirkimų suaktyvėjimo ar klientų antplūdžio, tačiau tam tikrų maisto produktų pardavimai išaugo.  Išaugę produktų pardavimai, pasak prekybininkų, nebūtinai yra būsimo karantino pasekmė.  Panikos nepastebi  Prekybininkai teigė, kad nepastebi padidėjusio pirkėjų srauto, kuris galėtų būti siejamas su naujais apribojimais.

Po kelių dienų dvylikoje Lietuvos savivaldybių įsigalios karantinas. Tačiau prekybininkai sako dar nematantys prie prekystalių besidriekiančių eilių. Jų nuomone, žmonės jau susitaikė su nauja realybe ir masinių pirkimų, kurie vyko pavasarį, šiuo metu nematyti.  Pasak prekybininkų, žmonių srautai savivaldybių, kuriose bus įvestas karantinas, parduotuvėse kol kas nepasikeitė.

Vos Vyriausybė užsiminė apie galimybę grąžinti privalomą apsauginių kaukių dėvėjimą viešose vietose, kai kur pirkėjai ėmė jas šluoti nuo parduotuvių lentynų. Dalis prekybos tinklų fiksuoja pastaruoju metu sparčiai išaugusią medicininių kaukių paklausą. Vis dėlto nepanašu, kad gyventojai ruoštųsi itin griežtam karantinui, nes neskuba apsirūpinti kruopomis ar konservais.

Išplėtus sąrašą vietų, kuriose vėl leidžiama mažmeninė prekyba ir paslaugų teikimas gyventojams, atsirado ir rekomendacija tikrinti klientų kūno temperatūrą. Didieji prekybininkai į tokį pasiūlymą kol kas žiūri atsargiai, tačiau neatmeta, kad rekomendacija bus įgyvendinama.

Prieš keletą savaičių prabėgusi koronaviruso panikos banga paliko kai kurias parduotuves tuščiais prekystaliais. Lietuvoje uždarinėjant mokyklas, o darbdaviams rekomenduojant darbuotojams likti namuose, prekybininkai ramina – maisto produktų atsargų tikrai pakaks. Prieš keletą savaičių koronavirusas „užklupo“ maisto prekių parduotuves šiek tiek netikėtai. Kaip rašė naujienų portalas tv3.lt, parduotuvėse trūko ilgai negendančių maisto produktų, ypač – kruopų.

Internete pirmadienį daugelio vartotojų dėmesį patraukė vaistinės čekis. Čekyje nurodyta, kad įsigytos trys dėžutės vaistų, kuriose yra po 28 „Xarelto“ 15 mg tabletes. Vyrui vaistai kainavo virš 200 eurų. Į tai netruko sureaguoti žmonės ir ėmė lieti ne tik nusivylusius, pasipiktinusius komentarus, bet ir dalintis patirtimi, kad Lenkijoje galima šių vaistų įsigyti kur kas pigiau.