Marijampolės lopšelio – darželio „Šypsenėlė“ auklėtoja Gitana su vaikais dirba jau 23-ejus metus, tačiau, kaip sako, apie orų atlyginimą gali tik pasvajoti – 700 eurų „į rankas“ ji negauna.
„Praėjusiais metais apsigyniau mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją, bet, deja, džiaugtis nelabai yra kuo.Po kvalifikacinės kategorijos pasikėlimo pridėjo 60 eurų“, – sako auklėtoja Gitana Mozūraitienė.
Kolegei antrina ir šešerius metus pedagoginį darbą dirbanti Danguolė. Jauna moteris norėtų, kad ikimokyklinio ugdymo darbuotojų algos priartėtų prie kitų pedagogų atlyginimų. Mokytojų atlyginimo vidurkis siekia apie 782 eurus, darželių auklėtojų – apie 610 eurų. Danguolė, per savaitę dirbdama 36-ias valandas, neuždirba nė tiek ir kol kas net nesiryžta galvoti apie savo šeimą.
„Mano atlyginimas šiai dienai, turint paprastos auklėtojos kategoriją, yra 550 eurų „į rankas“. Aš nežinau, ar dirbant mano darbą ir dirbant tokį atlyginimą, man užteks lėšų išlaikyti savo vaiką. Todėl aš labai, labai stipriai išgyvenu“, – pasakoja auklėtoja Danguolė Masionytė.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos jau kelerius metus derasi, kad darželių auklėtojų ir kitų pedagogų algų koeficientai būtų suvienodinti. Jie, kaip ir auklėtojos Gitana ir Danguolė, kantriai to laukia.
„2017 m. kolektyvinėje sutartyje yra parašyta, kad 2020 m. darželių auklėtojų atlyginimai turi būti sulyginti su mokytojų. Ir mūsų pirminė derybinė pozicija buvo nuo sausio 1 d. Kai derybose ministerija pasakė, kad tai yra nepakeliama našta valstybei, mes nusileidome, kad tai būtų padaroma nuo rugsėjo 1 d“, – teigia profesinės sąjungos vadovas Egidijus Milešinas.
Už tai pasisako ir Seimo socialdemokratai, kurie įregistravo pasiūlymą naujojo biudžeto projekte. Anot jų, darželių auklėtojų ir kitų pedagogų algų koeficientams suvienodinti reikia papildomų 12,5 milijonų eurų. Anot socialdemokratų, darželių auklėtojai dabar uždirba mažiausiai iš visų švietimo darbuotojų.
„Mūsų nuomone, tai yra tikrai neteisinga ir taip neturi būti, todėl asignavimai papildomi yra reikalingi, kad išspręstume atotrūkį tarp pedagogų algų. Jie yra neteisingai diskriminuojami“, – kalbėjo Seimo narė Rasa Budbergytė.
Finansų ministras Vilius Šapoka atsargiai vertina šį pasiūlymą:
„Tai kalbant apie frakcijų, atskirų Seimo narių pasiūlymus, tai jų suskaičiuosime už šimtus milijonų kaip ir kasmet. Galioja nuostata, kad siūlant kažkam padidinti, reikia rasti šaltinį. Vadinasi, arba kažkam sumažinti, arba padidinti mokesčius.“
„Šiuo metu biudžete tikrai yra galimybės įkišus ranką surasti tuos milijonus. Apie tai kalba ir valstybės kontrolė, labai aiškiai pasakydama, kad viešųjų išlaidų peržiūra yra nepadaryta. Galų gale, o kurgi yra ta garsioji kova su šešėline ekonomika? Taigi aš manau, kad galima net ir mokesčių nepakėlus, surasti lėšų, kad spręstume tuos klausimus, kuriems jau patys valdantieji yra davę žodį“, – sako Seimo narė Rasa Budbergytė.
Tačiau, anot Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovo, valdantieji davė žodį liepą skirti 117 milijonų eurų švietimo darbuotojų atlyginimams didinti, tačiau iš žadėtųjų kitų metų biudžeto projekte liko perpus mažiau – kiek daugiau nei 55 milijonai. Dėl to lapkričio 28-ąją švietimo darbuotojai rengs įspėjamąjį streiką. Praėjus beveik lygiai metams po šio, kuomet kantrybę praradę mokytojai net užėmė ministeriją.
„Pirmas yra dviejų valandų įspėjamasis streikas, o jeigu nepasikeis, reikalavimai nebus tenkinami – mes skelbsime neterminuotą streiką. Mus patenkintų tai, kas yra sutarta liepos mėnesį. Tai yra 117 milijonų eurų kitų metų biudžete“, – pasakoja profesinės sąjungos vadovas Egidijus Milešinas.
„Nesuprantu, apie kokius 117 milijonų šnekate. Negaus, gaus. Tikrai švietimas gaus maksimum tiek, kiek bus įmanoma šitame biudžete rasti, ir aš šiandien dar neteigčiau to, kad švietimas – švietimo žmonės, mokytojai – po priėmimo biudžeto liks nepatenkinti“, – teigia LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Prie streiko prisijungti žada ne tik mokytojai, bet ir darželių auklėtojai bei aukštųjų mokyklų dėstytojai.
