Seimas ketvirtadienį svarstė Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektą. Už šį projektą balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 4, 23 parlamentarai susilaikė. Projektas dar kartą turės grįžti į Seimo salę, kur politikai spręs, ar jį priimti.
Įstatymas nuramintų žmones
Valstietis Andriejus Stančikas sakė, kad, nors Žemės ūkio komitetas pritaria įstatymo projektui, abejoja, ar jis išspręstų sodininkų problemas.
Įstatymo projekto rengėja, valstietė Asta Kubilienė sakė, kad džiaugėsi, kad po ilgų svarstymų sodininkų santykius apibrėžiantis įstatymas pasiekė Seimo salę.
Politikė apgailestavo, kad Vyriausybės anksčiau parengti pasiūlymai nugulė į tuometinio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos stalčių. Tuomet, pasak Seimo narės, sodininkams buvo paaiškinta, kad priimti įstatymo pakeitimus pritrūko politinės valios.
„Politinė valia atsirado“, – teigė A. Kubilienė.
Seimo narė tvirtino, kad šio įstatymo laukia labai daug žmonių. A. Kubilienės tikinimu, šiuo metu Lietuvoje yra virš 228 tūkst. žemės sklypų, suskirstytų į sodininkų sklypus.
„Aš kalbu apie maždaug pusei milijono gyventojų svarbų įstatymo projektą“, – sakė Seimo narė.
Įstatymo pakeitimo rengėja sakė, kad šiandien soduose reikalingos aiškios sugyvenimo taisyklės, aiškios teisės ir pareigos.
Pasak A. Kubilienės, įstatymas apibrėžia kokius mokesčius turi mokėti sodininkų bendrijų nariai, ir kokie – jiems nepriklausantys.
Politikės tvirtinimu, soduose kelių būklė yra apgailėtina, dėl to, įstatyme numatytas kelių perdavimas savivaldybių žinion yra reikšmingas žingsnis panaikinant iki šiol egzistuojančias problemas.
„Kai kuriems tai yra poilsio ir rekreacinė vieta, dėl to buvo sprendžiamas klausimas dėl komercinės veiklos. Šiuo metu jis yra suderintas taip, kad jokiems teisininkams nekyla problemų“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo A. Kubilienė.
Socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė sakė, kad viena iš projekto atsiradimo priežasčių – susipriešinimas tarp sodininkų. Ypač tarp tų, kurie nelegaliai sodo sklype įrengdavo, pavyzdžiui, autoservisus, ir senųjų sodų bendrijų narių.
„Šiandien mes turime balsuoti ir turėti šitą įstatymą, nes vyksta veiksmas <...>, kad imtis sodų bendrijų likvidavimo“, – kalbėjo R. Šalaševičiūtė.
Pasak politikės, šiandien sodininkai yra sumaištyje – ar jie dar gali išlikti bendrija, ar jau turi likviduoti.
„Balsavimas už padėtų nuraminti žmones“, – teigė R. Šalaševičiūtė.
Kolūkiai sodų bendrijose
„Kolūkių nebeturime, bet kolūkiai išliko sodų bendrijose“, – pareiškė konservatorius Kęstutis Masiulis.
Politikas teigė, kad jis yra skeptiškas šio įstatymo projekto atžvilgiu. Jo nuomone, reikėtų įstatymo projekto, kuris būtų labiau linkęs į kompromisus.
„Aš pats už tai, kad sodų bendrijas reikia naikinti, nes jos yra atgyvenusios“, – kalbėjo K. Masiulis.
Aplinkos ministras K. Mažeika, kalbėdamas iš Seimo tribūnos tvirtino, kad nenori pyktis.
„Buvo Lietuvoje kolūkiai, kurie buvo visų, bet kartu ir niekieno. Kolūkių neišliko, bet išliko sodai“, – sakė ministras.
Jo teigimu, bandymas perduoti sodų kelius nėra problemos sprendimas. Ministro tvirtinimu, kai kurie žmonės yra tapę sodininkų bendrijų įkaitais ir negali tapti visaverčiais savivaldybių gyventojais.
„Gal leiskime <...> patiems gyventojams nuspręsti, kad jie taptų savo gyvenamosios vietos šeimininkais“, – teigė ministras ir kvietė kolegas Seimo narius susimąstyti.
Valstietė Vida Ačienė sakė, kad pasiklausius kai kurių Seimo narių pasisakymus, susidaro įspūdis, kad geriausias dalykas yra „betvarkė“.
„Įstatymo projektas atliepia daug dabar esančių problemų“, – kalbėjo V. Ačienė.
Ginčijosi komitetuose
Naujasis sodininkų gyvenimą apibrėžiantis įstatymas kėlė nemažai aistrų Seimo komitetų posėdžių metu. Šį mėnesį Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje apsilankęs Kauno susivienijimo „Sodai“ atstovas Romualdas Šeštakauskas piktinosi, kad naujasis įstatymas įteisina komercinę veiklą sodų bendrijose. Sodininkų atstovo teigimu, šiuo metu sodų bendrijos pačios apibrėžia, ar jos leidžia, ar neleidžia komercinę veiklą.
Komiteto pirmininkė, valstietė Guoda Burokienė tuomet atsakė, kad negalima riboti komercinės veiklos ir žmonės savo sklypuose gali daryti, ką nori, jei tai atitinka įstatymus.
„Tegu turi tą nuosavybę, bet sodai skirti.. Paskaitykit kam: poilsiui, tvarkymui, daržininkystei ir rekreacijai. O dabar jūs įteisinate komercinę veiklą“, – tuomet neatlyžo R. Šeštakauskas.
Viena iš įstatymo iniciatorių Asta Kubilienė liepos mėnesį kalbėdama Aplinkos apsaugos komitete teigė, kad dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, būdamas komiteto pirmininku, blokavo naujas įstatymo pataisas, tad sodininkai kreipėsi į ją.
Pasak A. Kubilienės, įstatymo pakeitimai yra būtini, nes vyriausybė yra paskyrusi 7 mln. eurų sodų bendrijų kelių remontui.
„Jei mes šio įstatymo nepriimsime, šie milijonai nuplauks ir mes jų nepanaudosime“, – vasarą kalbėjo įstatymo projekto rengėja.
Politikė atkreipė dėmesį, kad sodo sklypuose yra privačių verslų, tokių kaip remonto dirbtuvės, alaus bravorai, kurie nėra pritaikyti tokio dydžio sklypams. A. Kubilienė stebėjosi, kad savivaldybės suteikia leidimus tokioms įstaigoms. Seimo narė tvirtino, kad įstatymas reglamentuotų, kokie verslai galėtų atsirasti sodo bendrijos sklypuose.
Politikė teigė, kad didelė problema ir tai, kad anksčiau bendrijų savininkai reikalaudavo mokesčių iš ne bendrijos narių ir kreipdavosi į teismą, jei jie nesusimokėdavo. Teismas, A. Kubilienės teigimu, dažniausiai priteisdavo mokėtiną sumą.
„Tai neteisinga“, – įsitikinusi A. Kubilienė.
Seimo narė tuomet prašė pritarti šiam įstatymo projektui, nes, A. Kubilienės žodžiais, pusė milijono gyventojų laukia šio sprendimo. Politikės tvirtinimų, Lietuvoje yra 220 tūkst. sodo sklypų.
Aplinkos ministrui K. Mažeikai tuomet kilo klausimas, ar pati A. Kubilienė gyvena sodų bendrijoje. Politikė patvirtino, tačiau, pasak jos, Etikos ir procedūrų komisija leido jai rengti įstatymo projektą.
Nori aiškiau apibrėžti, kas nėra apibrėžta
Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos siekia sureguliuoti teisinius santykius tarp sodininkų bendrijų ir asmenų, kurie sodo bendrijos teritorijoje turi nuosavybės, tačiau nėra sodų bendrijų nariai.
Pavyzdžiu, naujajame įstatymo variante yra numatoma, kad sodų bendrijai nepriklausantys asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų naudojimą.
Seimo nariai nori supaprastinti sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarką, kad susirinkimuose galėtų dalyvauti ir bendrijai nepriklausantys asmenys. Įstatymo pataisomis taip siekiama tobulinti teisinį reguliavimą dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais.
Pagal įstatymo projektą, sodų bendrijų sklypuose būtų leidžiama ta komercinė veikla, kuri vykdoma laikantis teisės aktų, nedaro žalos asmenų turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžia sodininkų ir kitų asmenų gyvenimo ir poilsio sąlygų, mėgėjų sodininkystės veiklos ir sodo bendrijos vidaus tvarkos taisyklių.
Projekto rengėjos nori užtikrinti sodų bendrijose esančių kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą ir tiesimą. Pataisose taip pats siūloma atsisakyti Sodininkų bendrijų įstatymo reguliavimo sričiai nepriskirtinų žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūrų reglamentavimo bei naujai projektuojamiems mėgėjų sodų teritorijos vidaus keliams nustatyti minimalų plotį – 4,5 m. Tai nesudarytų kliūčių į sodų bendrijas nelaimės atveju patekti specialiajam transportui, pavyzdžiui, gaisrinės mašinai.
„Šiuo metu nėra tinkamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp sodininkų bendrijų ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, nėra aiškiai apibrėžtas ne sodininkų bendrijų narių statusas, jų teisės bei pareigos, nėra tinkamas sodininkų bendrijų valdymo teisinis reguliavimas, pernelyg sudėtinga sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka.
Nesudarytos tinkamos teisinės prielaidos užtikrinti soduose esančių kelių priežiūrą, taisymą ir tiesimą. Taip pat ydingas teisinis reguliavimas dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
