Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vasario pabaigoje rusams pradėjus naują karo Ukrainoje etapą, skubiai atsirado fizinės kliūtys, kad rusai su savo technika negalėtų lengvai pravažiuoti ir rinktųsi kitus maršrutus, arba įstrigę tokiose vietose, būtų geras taikinys ukrainiečių pajėgoms. To paties dabar politikai nori ir Lietuvoje.
„Ką reiškia tam tikros kliūtys? Tu sustabdai tam tikrą laiką priešą, kad tu galėtum kažką tuo metu padaryti. Ar evakuoti žmones, ar įrengti kitas užtvaras, ar permesti savo karinius vienetus, kurie galėtų persidislokuoti. Tai yra laiko laimėjimas“, – aiškino Seimo narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
„Jeigu sprendimas lėtina priešo ėjimą į tavo teritorijos gylį, jis yra efektyvus, jis yra naudingas ir įgyvendintinas“, – antrino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Reikia fizinių kliūčių
Kai kurios pasienio vietos jau dabar yra kliūtys priešo judėjimui. Tarkim, per pelkes brautis į mūsų šalį būtų sudėtinga. Bet kitose vietose reikėtų įrengti fizines kliūtis. Anot A. Pociaus, jau dabar reikia turėti ir sprogmenų tiltams naikinti, ir prieštankinių ežių, ir net spygliuotos vielos, kurios, kaip parodė migrantų krizė, greitai prireikus įsigyti buvo sunku.
„Galų gale statybiniai blokai, didžiuliai akmenys, kurių dar pas mus laukuose pakankamai yra, jie turėtų būti kažkur vienoje, identifikuotoje geroje vietoje, kur reikalui esant atvažiuos technika, kuri juos paims ir sukraus ar ant kelio, ar kitoje vietoje“, – sakė Seimo narys.
„Tai yra pasiekimas, kad būtų galima prognozuoti kuriais keliais priešas judės, kad būtų galima koncentruoti gynybą, nes visą sieną ginti yra neįmanoma. Net jei mes kas 100 metrų pastatysim po žmogų, išnaudosime didžiulius resursus“, – kalbėjo ir kitas Seimo narys, karo istorikas Valdas Rakutis.
Galimybę kovoti turės ir civiliai
Iš Ukrainos patirties mokomės ir kitų dalykų – kuriama komendantūros sistema. Kiekvienoje savivaldybėje turi būti suformuoti apsaugos būriai. Jie galėtų budėti patikros punktuose, saugoti kai kuriuos pastatus, prižiūrėti tvarką, o prireikus ir žudyti priešo diversines grupes.
„Didžiuosiuose miestuose mes skaičiuojame tą komendantinį vienetą nuo bataliono dydžio – 800 ir į viršų, gali būti 2 batalionai, 3 batalionai, pagal užduotis, objektus, apsaugą, pagal funkcijas. Mažesnėse savivaldybėse nuo būrio, būrys nuo 25 iki 60 žmonių. O būrių gali būti daug daugiau“, – aiškino L. Kasčiūnas.
„Tokiam Vilniaus mieste ko gero reikėtų dviejų brigadų tokių žmonių. Tai ta brigada yra 3 tūkstančiai žmonių. Jeigu mieste gyvena 700 tūkstančiai žmonių, tai mes įsivaizduokime kokių pajėgumų reikia“, – kalbėjo V. Rakutis.
Tokie būriai bus sudaryti iš rezerve esančių karių, šaulių sąjungos narių, o taip pat ir civilių, kurie turi ginklus, bet nepriklauso jokiai struktūrai. Svarstoma pasitelkti ir ginklus mokančius valdyti saugos tarnybų darbuotojus.
„Ar tai bus kažkoks nacionalinis šaukimas – nežinau, sunku pasakyti. Bet regioniškai, savivaldybės lygmeniu, matyt bus tam tikri kvietimai, galimybė prisijungti“, – sakė L. Kasčiūnas.
Bet kol kas net ir šaulių sąjungos narių vaidmuo nėra teisiškai iki galo apibrėžtas. Neaiškūs ir valstybės įsipareigojimai.
„Kaip žinia, žmonės karo metu gali žūti, gali būti sužeisti, patekti į nelaisvę. Ar valstybė garantuos jiems šitą būvį? Taip, kaip atsitiko Lietuvos Nepriklausomybės kovose, kada valstybė kvietė savanorius ginti tėvynę, paskui mobilizavo žmones, o kai karas baigėsi, pasikeitė pareigūnai ir maždaug iki 26 metų nebuvo sprendimo ką daryti su karo invalidais“, – sakė V. Rakutis.
Komendantūrų struktūra ir veikimo planai turėtų būti parengti iki metų pabaigos, iki to laiko norima surengti ir pratybas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
