Neapsikentusi nuolatinio sugyventinio girtavimo ir smurtavimo, 30-metė moteris ryžosi bėgti iš namų kaime su trimis nepilnamečiais vaikais.
„Nuolat geria, visokiais žodžiais koliojasi. Jis vaikų neskriausdavo, tik mane. Kantrybė trūko“, – sako ji.
Moteris jau tris mėnesius gyvena socialinės paramos namuose, atskirai nuo 20 metų vyresnio sugyventinio ir vaikų tėvo.
„Jam viskas negerai būdavo, kambariai netvarkyti, nors pati viską darydavau, jam negerai būdavo. Jis gėrė visą gyvenimą“, – tęsia pašnekovė.
Moteris neslepia, kad galvoja apie tolimesnį gyvenimą be sugyventinio, nors kartu praleido jau 15 metų: „Buvom susitikę, vaikams atveždavo valgyti. O daugiau nebendrauti stengiuosi, nebenoriu matyti aš jo. Laisviau jaučiuosi, nėra kontrolės, ten neik, tą nedaryk, su tuo nebendrauk.“
Tokių skaudžių istorijų ir konfliktų šeimose per karantiną dar labiau padaugėjo. Apriboti socialiniai kontaktai, darbas iš namų arba jo praradimas, sumažėjusios pajamos, buities rūpesčiai ir piktnaudžiavimas alkoholiu šeimoms tapo milžinišku išbandymu. Policija sulaukia kasdien po 160 pranešimų apie smurtą šeimose, dešimtadaliu daugiau nei prieš pandeminiais metais.
„Pranešimų skaičiaus augimą policijoje matome kaip pozityvų reiškinį, kuris indikuoja, kad vis didesnis skaičius su problema susiduriančių žmonių pasitiki policija ir kreipiasi pagalbos.
Pernai sunkių sveikatos sutrikdymų pareigūnai užfiksavo 13 proc. daugiau nei užpernai, ir deja artimoje aplinkoje įvyko net 28 nužudymai, 7 nužudymais daugiau“, – sako Mindaugas Akelaitis, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas.
Per karantiną nesutarimai šeimose tampa vis nuožmesni – daugėja nužudymų
Apie skaudžią tiesą kalba ir kiti specialistai.
„Užregistruoti 28 tyčiniai nužudymai, kas sudaro trečdalį visų nužudymų Lietuvoje. Didžioji dalis šitų nužudymų užfiksuoti karantininio laikotarpio metu. Liūdna, bet ikiteisminiai tyrimai pradedami dažniausiai tik fizinio smurto atvejais, kas reiškia, kad apsaugos priemonės skiriamos paprastai tik fizinį smurtą patyrusiems asmenims“, – teigia Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro direktorė Jurgita Cinskienė.
Nors policija kasdien sulaukia po pusantro šimto pagalbos prašymų dėl smurto artimoje aplinkoje, su nukentėjusiomis, daugiausia moterimis, dirbančios organizacijos perspėja, kad tai – tik ledkalnio viršūnė, mat daugiau kaip pusė aukų pagalbos nesikreipia ir toliau kenčia. Be to, nevyriausybininkai priekaištauja ir policininkams, kad šie imasi tirti tik akivaizdžius fizinio smurto atvejus, o psichologiškai ir finansiškai traumuojamas moteris palieka be pagalbos.
„Pareigūnams atvykus abi pusės fizinį kontaktą neigia. Įžvelgti sistemingą bauginimą kaip psichologini smurto pasireiškimą, duomenų nėra. Konfliktą pareigūnas mato, egzistuoja įtampa, tikėtina, kad konfliktas gali dar labiau įsiplieksti, virti fizinio smurto proveržiu, bet čia policijos pareigūnui įgaliojimų arsenalas tuščias“, – aiškina M. Akelaitis.
Tačiau, anot „Vilniaus moterų namų“ vadovės Lilija Henrika Vasiliauskės, spragų yra ir tarnybų darbe: „Policijai trūksta išsilavinimo toje srityje ir pareigūnui supratimui apie smurto ratą, žalojančią kontrolę, kaip auka įsukama, pavergiama smurtautojo. Tik išorinis jėgos struktūrų įsikišimas gali sudrausminti smurtautoją. Tik kai smurtautojas atitrauktas nuo aukos, gali būti efektyvi mūsų pagalba.“
Beje, ne tik moterys kenčia nuo smurtaujančių vyrų, bet ir atvirkščiai. Vyrai skundžiasi kenčiantys nerimą dėl darbo ir pinigų, bet moterų psichologinį spaudimą. O stereotipai, kad vyrai turi būti stiprūs, neverkti ir nesiskųsti, trukdo ieškoti pagalbos. Fizinį smurtą jie dažniausiai patiria iš artimųjų vyrų, nors pasitaiko ir moterų, savo vyrus auklėjančių kumščiais.
„Vieną vyriškį turime, kuriam sulaužyta pėda. Įvyko ginčas su sutuoktine, vyras nebenorėjo kalbėti, bandė jo išvengti, sako, bandžiau eiti iš kambario į kambarį, pasitraukti. Tačiau moteriškė eidama bandė mane kalbinti. Bandydamas užsidaryti duris užkišau koją tarp durų. Moteris smarkiai trenkė durimis ir sulaužė vyriškiui pėdą“, – pasakoja vyrų krizių centro direktorė0 Oksana Mačėnaitė.
Kad smurto būtų mažiau, specialistai ragina netylėti, neužsiskęsti, nesutarimus spręsti ramiai, skambinti psichologinės pagalbos linijoms, kur specialistai pasiūlys išeitis.
„Smurtas pasidarė nuožmesnis. Antro karantino metu pastebime panašią tendenciją. Tik paskelbus karantiną, pagalbos centrai gauna mažiau pranešimų, tačiau paėjus laikui, ateina antroji banga vėliau“, – kalba Moterų informacijos centro direktorė, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos valdybos pirmininkė Jūratė Šeduikienė.
Kitą mėnesį Seimas ketina pradėti svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tiekiamą naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą. Jame numatoma naujovė –apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Pagal jį net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo, įtariamas smurtautojas privalėtų 72 valandoms pasišalinti iš patalpų, kuriose gyvena jo skriaudžiamieji. Šiuo metu toks smurtautojas tik esant akivaizdžioms smurto žymėms 48 valandoms uždaromas į areštinę.
