Dar 2020-ųjų gruodį Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį dėl smurto prieš savo mažametį sūnų tų pačių metų sausį jau išteisintos, bet po prokuratūros skundo vėl į teisiamųjų suolą sugrįžusios E. Geležiūnienės byloje.
Aukštesnės instancijos teismas nusprendė pakeisti anksčiau priimtą sprendimą ir E. Geležiūnienę pripažinti kalta dėl piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis bei dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Moteris nuteista vienerių metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikotarpiui. Per šį laikotarpį moteris įpareigota auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata ir juos išlaikyti. Ji taip pat privalės dalyvauti elgesio pataisos programoje. E. Geležiūnienė taip pat įpareigota sumokėti 1 tūkst. eurų neturtinę žalą savo sūnui ir 400 eurų už advokatų paslaugas.
Vis dėlto, dėl apygardos teismo sprendimo nuteistos moters advokatas Ruslanas Mazurovas pateikė kasacinį skundą. Jis buvo išnagrinėtas šį antradienį, o galutinį sprendimą ketinama skelbti birželio pabaigoje.
„Tik iš mūsų pusės buvo pateiktas skundas. Jo esmė – apygardos teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Manome, kad netinkamai vertinti globėjos parodymai, jos vestas dienoraštis. Netinkamai vertinta ekspertizė, kuri ydinga savo turiniu. Nebuvo vertintos ekspertizės sąsajos su kitais įrodymais.
Nė vienas įrodymas nepatvirtino ekspertizės išvadų. Per ją buvo užduodami menami klausimai, tačiau nevertinti objektyvūs įrodymai – medicininės dokumentacijos, ugdymo įstaigos, krikšto tėvų, močiutės liudijimai. Todėl mūsų prašymas buvo toks, kad LAT panaikintų apygardos teismo nuosprendį ir palikti galioti išteisinamąjį apylinkės teismo sprendimą“, – pabrėžė R. Mazurovas.
Po šios dienos posėdžio su tv3.lt bendravęs advokatas pasakojo, kad valstybės kaltintojas mano, jog apygardos teismo sprendimas yra pagrįstas, o jų pusė – kad apylinkės sprendimas buvo teisingas:
„Byloje nėra duomenų, kad E. Geležiūnienė padarė nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinama. Per šios dienos posėdį naujų aplinkybių nepaaiškėjo. Tad tikimės, kad bus priimtas sprendimas palikti galioti išteisinamąjį Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą.“
R. Mazurovas pridūrė, kad šiuo metu dar nėra pareikštas civilinis ieškinys dėl to, kad vaikas nuo mamos buvo atskirtas daugiau kaip pusei metų. Tačiau tokia galimybė neatmetama.
„Laukiantis LAT sprendimas tiesioginės įtakos civiliniam ieškiniui neturi. Draudimas vaikui su mama matytis pusei metų pažeidė šeimos ryšį. Praktika tokia, kad institucijų ribojimai negali pažeisti šio ryšio. Lietuvoje svarbiausia – biologinė šeima. Vaikas turi augti su savo šeima. O tas buvo pažeista daugiau kaip pusmečiui. Galiu patvirtinti, kad civilinio ieškinio šiuo metu dar nėra, kaip bus vėliau – pamatysime“, – teigė advokatas.
Abejonės dėl šališkumo
Dar po Kauno apygardos teismo nuosprendžio E. Geležiūnienė teigė, kad priimtas sprendimas yra neaiškus, nes jis rėmėsi globėjos dienoraščiu, kurį gali parašyti bet kas: „Šiai dienai ekspertams buvo pateikti įrodymai, kad nebuvo taip viskas, kaip surašyta dienoraštyje. Ekspertas teigia, kad papildomi duomenys nieko nekeičia.
O apie lipnią juostą, apie kurią buvo užsiminta, tai pats vaikas pasakojo, kaip globėja jį rišo. Mes pateikėme garso įrašą, kur vaikas pasakė, jog buvo rišamas lipnia juosta. Pateikėme įrodymus, bet į juos nebuvo atsižvelgta.“
Taip pat buvo priimtas sprendimas, kad motina turi sumokėti 1 tūkst. eurų savo vaikui, o sąskaita paliekama jos pačios pavaldumui:
„Manau, kad ieškinį sumokėsiu pervedant į vaiko sąskaitą. Ją valdysiu pati. Kitas dalykas dėl elgesio koregavimo kursų, esu panašius lankiusi, tačiau dabar vėl priimtas sprendimas, kad turiu kažką panašaus lankyti.“
E. Geležiūnienė tąkart patvirtino, kad globėja nė karto nesidomėjo vaiku: „Būtų raštiškas užklausimas, jei būtų kitaip. O tokio nėra. Iš tikrųjų vaikas manęs klausė, ar eisiu į teismą? Jis norėjo eiti kartu ir papasakoti viską. Sakiau, kad nereikia. Jis pradėjo lankyti pirmą klasę. Buvo sunku, bet viskas dabar praėjo.“
Moterį atstovaujantis advokatas R. Mazurovas tuomet teigė, kad jam kilo abejonių dėl teismo šališkumo:
„Vaikas nuo pat gimimo buvo vedamas pas gydytojus, vaikas nuolat lankė ugdymo įstaigą. Ir tada teisme keliamas klausimas, kad vaikas buvo neprižiūrimas, kad jam nesuteiktos paslaugos. Kas tų paslaugų neužtikrino? Gydytojai? Ugdymo įstaiga? Tėvai?“
Piktinosi pateiktu skundu
E. Geležiūnienės advokatas R. Mazurovas jau anksčiau išsakė savo poziciją ir dėl prokuratūros veiksmų skųsti pirmos instancijos teismo sprendimą:
„Kauno apygardos teismui apeliaciją pateikė prokuratūra. Jie mano, kad mano atstovaujamosios veiksmuose buvo nusikaltimo sudėties požymių. Nors pirmos instancijos teismas to nenustatė. Mes, savo ruožtu, prašėme palikti galioti teismo sprendimą.
Keisčiausia, kad pateiktame skunde buvo daugiau apeliuojama į advokato pasisakymus nei įrodinėjama mano klientės kaltė. Toks emocijomis paremtas apeliacinis skundas. Nors motyvai buvo pakankamai aiškiai aprašyti pirmos instancijos teisme. Pakankamai aiškiai, suprantamai bei logiškai viskas buvo sudėliota.“
Paklaustas apie galimą ieškinį valstybei dėl to, kad vaikas nuo motinos buvo visiškai atskirtas šešis mėnesius, advokatas teigė, kad kol kas reikia pabaigti nagrinėti baudžiamąją bylą, o jau tada spręsti šį klausimą:
„Jei ateityje bus ieškinys, tai valstybės institucijų pažeidimai matomi plika akimi. Pusmetį uždrausti motinai matyti vaiką. Ne apriboti, o uždrausti. Yra nelogiška taip elgtis. Dar du vaikai auga šeimoje, jie buvo palikti su mama, tačiau niekas nesiaiškino jų situacijos, bet tą trečią vaiką nuspręsta izoliuoti.“
Palankus sprendimas
Naujienų portalas tv3.lt 2020 metų sausio pabaigoje rašė apie Kauno apylinkės teisme paskelbtą nuosprendį už smurtą prieš vaiką teisiamai E. Geležiūnienei.
Prokurorė Renata Oželienė per praėjusių 2019 metų lapkritį vykusį posėdį pasiūlė motinai skirti pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant metams.
Vis dėlto, teismas paskelbė, kad E. Geležiūnienė yra išteisinama dėl visų jai pateiktų kaltinimų. Po posėdžio E. Geležiūnienė pabrėžė, kad visas procesas užsitęsė per ilgai: „Buvo daug laiko tempimo, dirbtinių liudininkų. Ruošiuosi teikti ieškinį valstybei. Sumos neįvardysiu. Vaiko atskyrimas metus nuo šeimos padarė jam didelę žalą. Pusmetį jis iš viso nematė artimųjų, o vėliau buvo derinami susitikimai.“
E. Geležiūnienė teigė, kad tikėjosi, jog bus išteisinta, bet nebuvo dėl to užtikrinta. Moteris teigė, kad per šį laikotarpį susipažino su įvairiais teismų nuosprendžiais ir tikrai pasitaikė atvejų, kai motinos būdavo nuteisiamos.
Prokurorė R. Oželienė po posėdžio teigė, kad, jos nuomone, surinktų įrodymų pakako pagrįsti motinos kaltę.
Prokurorė net kelis kartus pakartojo, kad surinktų duomenų turėjo pakakti įrodyti E. Geležiūnienės kaltę: „Bet pirmos instancijos teismas nusprendė priešingai. Nors buvo liudininkų parodymai, poligrafo tyrimas.“
Paėmė iš vaikų darželio
Ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš mažametį pradėtas 2018 metų spalį, iš darželio gavus pranešimą apie sumuštą vaiką. Prokuratūra yra skelbusi, kad vaiko motina kaltinama nežymiu vaiko sveikatos sutrikdymu, piktnaudžiavimu tėvų teisėmis ir pareigomis. Ji savo kaltę kategoriškai neigia.
Ikiteisminis tyrimas dėl smurto buvo atliekamas ir moters sugyventinio atžvilgiu, tačiau vėliau nutrauktas. Šeima vaiko teisių tarnybos akiratyje atsidūrė 2017 spalio viduryje, kai atvedus sūnų į darželį, auklėtojos ant jo kūno pastebėjo daugybę mėlynių ir praskeltą antakį.
Mažylis tiesiai iš darželio buvo perduotas globėjams, o įtarimai smurtu krito ir ant motinos, ir ant patėvio. Vaikas šeimai grąžintas daugiau kaip po metų ir po ilgų kovų – artėjant bylos nagrinėjimui teisme.
Motina visą laiką tikino, kad vaikas užsigavo žaisdamas. Nors kartą buvo pripažinusi, kad vaikui taiko fizines bausmes. Tiesa, vėliau tai paneigė. Iš viso E. Geležiūnienė yra susilaukusi 7 vaikų. Tiesa, šiuo metu su ja auga trys atžalos.
Tikrino poligrafu
Kaltinimus byloje palaikanti prokurorė anksčiau yra reziumavusi visą šį tyrimą: „Buvo atlikta gausybė tyrimų, ekspertizių, apklausti liudininkai, ir net melo detektoriumi tikrinta tiek pati berniuko motina, tiek jo patėvis.“
Anot jos, šioje byloje, kaip retai, kad būna, buvo kreiptasi dėl poligrafo tyrimo, kad pavyktų nustatyti ikiteisminio tyrimo kryptis ir pasitikrinti surinktus duomenis: „Negaliu slėpti tos informacijos, kad poligrafo duomenys buvo nepalankūs poniai Geležiūnienei.“
