O naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras žada svarstyti pasitraukimo iš antros pakopos sąlygas, tačiau 300 mln. eurų per metus kainuojantį skatinimą iš biudžeto užsimojęs tęsti.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Panevėžietis Vitalijus jau 20 metų kaupia priedą prie pensijos antroje pakopoje. Per 2 dešimtmečius skirdamas dalį savo atlyginimo, vyras prikaupė apie 10 tūkst. eurų. Visgi būsimasis senjoras tokiu rezultatu nėra patenkintas, skaičiuoja, kad mėnesinė išmoka sieks 50 eurų.
„Vyresniems nelabai apsimoka. Nelabai pasijaus, bus anūkams dovanėlėms“, – teigia Vitalijus.
Tokį būsimųjų pensininkų skepticizmą antros pakopos fondų valdytojai mėgina sklaidyti ir rodo naujausius savo investavimo rezultatus – per pirmąjį šių metų pusmetį kaupiantiesiems užtikrino vidutinę 10 proc. grąžą.
„Rezultatą galima vadinti labai solidžiu, beveik 10 proc. net metinė grąža būtų gera, o čia tik pusmetis. Vertiname labai pozityviai“, – sako pensijų fondų asociacijos valdybos narys Paulius Kabelis.
Ekonomistas: „Žmonės pinigus praranda“
Dešimtadaliu ūgtelėjęs antros pakopos fondų turtas birželio pabaigoje pasiekė apie 8 mlrd. eurų. Pensijų fondai skaičiuoja, kad per dvidešimt metų nuo antros pakopos įsteigimo kaupiantieji pervedė beveik 6 milijardus eurų įmokų ir uždirbo beveik 3 mlrd. eurų. Taigi grąža per du dešimtmečius – apie 50 proc.
„Potencialo augti yra, bet finansų rinkos įprastai veikia ir diskontuodamos veiksmus, bando numatyti į priekį, sprendimus priima žmonės, institucijos. Pasakyti, kada pikas, viršūnė, niekas negali“, – teigia pensijų fondo valdytojas Darius Svidleras.
Tačiau ekonomistas Romas Lazutka sako, kad tai – kuklus rezultatas, palyginti, su tuo, kad per dvidešimt metų „Sodros“ pensijos padidėjo beveik šešis kartus.
„Jei lyginam su „Sodros“ pensijų augimu, atlyginimais, nepaveja vidutinė grąža, o turto išsaugojimo fondai nuostolingi, žmonės pinigus praranda“, – sako R. Lazutka.
Negana to, R. Lazutka peikia ir antros pakopos skatinamąsias įmokas iš biudžeto. Į savo kaupiamąsias sąskaitas kas mėnesį dalyviai gauna po beveik 30 eurų, kas per metus sudarys apie 330 eurų. O bendrai iš biudžeto visi antros pakopos dalyviai šiemet gaus apie 300 mln. eurų.
„Valstybė finansuoja, tai negerai, biudžeto deficitas labai didelis, nesprendžiama pensininkų skurdo problema, rezervas turi dengti biudžeto deficitą“, – komentuoja R. Lazutka.
Ministras: projektą siūlysime šią kadenciją
Kaupimo antrojoje pakopoje sąlygas peikia ir profsąjungos, niekaip nesulaukiančios Lietuvoje didesnio darbdavių indėlio prie sotesnės darbuotojų senatvės, pavyzdžiui, per profesinius pensijų fondus.
„Kasdien gauname laiškus su klausimais, kada bus galima atsisakyti privataus pensijų kaupimo antroje pakopoje ir išeiti. Žmonių netenkina sprendimas, kad bus tik ribotos sąlygos žmogui nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Esminių pokyčių reikia“, – teigia profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Tačiau naujasis Socialinės apsaugos ir darbo ministras su tokiu požiūriu nesutinka. Jis ragina toliau skatinti lietuvius kaupti antroje pakopoje įmokomis iš biudžeto ir sutinka derėtis dėl sąlygų, kuriomis nusivylusieji antrąja pakopa galėtų nutraukti kaupimą.
„Spektrą turime platų – nuo „taupyti nereikia“ iki kad reikia taupyti pensijai griežtai. Reikės rasti kompromisą Seime. Esame pažadėję atnešti projektus šią kadenciją, tą padarysime“, – sako ministras Vytautas Šilinskas.
Ar pavyks dar labiau padidinti antros pakopos grąžą per ateinantį pusmetį, fondų valdytojai nedrįsta prognozuoti. Kol kas padėtis finansų rinkose esą išlieka stabili ir tvari, tačiau galimi ir akcijų, obligacijų kainų kritimai dėl geopolitinių rizikų: karo Ukrainoje, įtampos tarp Kinijos ir Vakarų, galimų JAV politikos pokyčių po prezidento rinkimų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
