vytautas šilinskas

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia, kad Vyriausybei ir Seimui siūlys sprendimus dėl asmenų, kurie piktnaudžiauja nedarbingumu. Anot jo, egzistuoja nedidelė grupė asmenų, kurie jau 4 metus iš eilės kasmet išeina iš darbo ir gauna draudimo išmokas, bet nedarbingumo laikotarpiu keliauja, vangiai ieškosi naujos pozicijos.   „Pažiūrėjome duomenis. Ir matome asmenų, nedidelė grupė, kurie 4 metus iš eilės kasmet eina į nedarbą ir gauna draudimo išmokas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas paragino visuomenę įtraukti senjorus į aktyvesnį socialinį gyvenimą bei įvairias bendruomenių veiklas. Taip jis kalbėjo Lietuvoje pirmadienį prasidedant Nacionalinės vyresnio amžiaus žmonių savaitės renginiams. „Mes siekiame įtraukti savo senjorus, įtraukti į bendruomenes, leisti laiką kartu su jais, džiaugtis gyvenimu ir parodyti dėmesį ir svarbą šiems žmonėms“, – žurnalistams sakė ministras.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra linkusi siūlyti, jog anksčiau laiko pasitraukti iš pensijų kaupimo antros pakopos fonduose būtų galima tik kritiniais atvejais – esant sunkiai ligai, negaliai ar paliatyvios slaugos poreikiui, sako ministras Vytautas Šilinskas.   Jo teigimu, derinant atnaujintą Pensijų kaupimo įstatymo pataisų projektą nebebūtų siūloma kaupimą leisti nutraukti, siekiant spręsti būsto problemas ar tvarkyti dantis.

Ieškant būdų, kaip žmonėms anksčiau laiko leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo antros pakopos fonduose, socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas sako, kad taupymas pensijai, o ne būstui, automobiliui ar kitiems poreikiams, turėtų išlikti pagrindiniu šios sistemos tikslu.   „Man labai patinka šioje vietoje ir Lietuvos banko pozicija (...), kad tai vis dėlto turi likti antra pensijų pakopa. Ir tai yra tikslas taupyti ir kaupti pensijai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas sako nematantis pagrindo atleisti jam patarinėjančios energetikos ministro Dainiaus Kreivio verslo partnerio žmonos Laimos Sinkevičienės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas yra pasiryžęs Seimo rudens sesijoje pateikti įstatymo pakeitimus, kuriais būtų keičiama antrosios pensijų pakopos kaupimo tvarka, rašo „Verslo žinios“. Tačiau vis dar vykstant derinimo procesui jis tiksliai nežino, kokie bus šie pakeitimai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas tikina matantis poreikį mažinti žemos kvalifikacijos imigracijos srautus dėl sumažėjusio darbo jėgos trūkumo. Ministras teigia suprantantis skirtingų sektorių specifikas, tačiau norėtų, jog prioritetas būtų skiriamas automatizacijai ir Lietuvos gyventojams, o ne pigiai darbo jėgai iš užsienio.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas sako, kad šiuo metu 747 eurus siekiantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) turėtų būti didinamas.  „Asmeniškai palaikau (NPD didinimą – BNS) ir manau, kad reikia kelti, nes tai didina mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, Ne iš jų mokesčius reikia rinkti“, – antradienį Trišalės tarybos posėdyje teigė ministras.   Tačiau V. Šilinskas taip pat pabrėžė, kad yra mažai vilčių dėl NPD didinimo kitąmet.

Bręstant dar vienai antros pakopos reformai, pensijų fondai jau bando malšinti nusivylusiuosius kaupimu ir atskleidžia praėjusio pusmečio prieaugį. Fondai kaupiantiesiems uždirbo 10 proc. grąžą. Tačiau kai kurie ekonomistai priekaištauja, kad antra pakopa apsaugo tik nuo infliacijos ir labai atsilieka nuo „Sodros“ pensijų augimo. O naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras žada svarstyti pasitraukimo iš antros pakopos sąlygas, tačiau 300 mln.

Buvęs socialinės apsaugos viceministras, o dabar jau ministras V. Šilinskas asmeninėje socialinio tinklo paskyroje pastebėjo, kad pasikeitė ne tik darbo užmokestis, bet atsirado ir didesnis kabinetas, ir vairuotojas. Pasak politiko, dabartinis jo darbas, palyginti su ankstesniu skiriasi keliais aspektais. Tarp „nesvarbių minusų“ jis įvardija tokius: 1) mažesnė alga (buvo maždaug 3,5 tūkst. eurų į rankas, o dabar – apie 2,7 tūkst.

Ketvirtadienį Seime prisiekė naujieji ministrai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei Vytautas Šilinskas. Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė dekretus, kuriais paskyrė dabartinę konservatorių frakcijos Seime seniūnę R. Morkūnaitę-Mikulėnienę vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovu paskyrė iki šiol viceministro pareigas ėjusį V. Šilinską.

Prezidento ketvirtadienį paskirtas naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas abejoja darbdavių, darbuotojų ir kitų partnerių ambicija rasti sutarimą dėl kitų metų minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio iki sprendimą priimant Vyriausybei. „Jeigu (socialiniai partneriai – ELTA) susitartų iki Vyriausybės sprendimo, tai, be abejo, Vyriausybė tvirtins tą skaičių, kurį susitars. Tik nežinau, ar socialiniai partneriai investuos į diskusijas.

Kandidatas į socialinės apsaugos ir darbo ministrus Vytautas Šilinskas sako, kad siekiant tobulinti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje bei įgyvendinti su tuo susijusį Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą reikia ieškoti balanso tarp skirtingų požiūrių į pensijų kaupimą. „Antra pakopa turi būti kaupimas pensijai, o ne kažkam kitam. Reikės pasižiūrėti, kad ir neprarastų tikslo – kad tai turi būti taupymas pensijai.

Su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį susitikęs kandidatas į socialinės apsaugos ir darbo ministrus Vytautas Šilinskas sako, kad per likusius kelis mėnesius pareigose toliau siektų efektyvesnio viešojo sektoriaus. „Mano pagrindinis lūkestis kaip vadovo yra, kaip įmanoma, efektyvesnis viešasis sektorius. Tai yra, aš siekiu, kad žmonės jaustų, kad turi apsimokėti mokėti mokesčius ir kad jie gauna daugiau, nei sumoka“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė V. Šilinskas.

Seimui patvirtinus maždaug 40 tūkst. darbuotojų iš trečiųjų šalių metinę kvotą, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad toks migracijos apribojimas padės apsaugoti Lietuvos žmones, kad jie nebūtų išstumti iš darbo rinkos. „Įvedame griežtą kvotą, nes nenorime, kad užsieniečiai pakeistų lietuvius, ypač, kad išstumtų silpnesnius žmones“, – antradienį LRT radijui sakė V. Šilinskas. Jo teigimu, Užimtumo tarnyboje šiuo metu užsiregistravę apie 150 tūkst. bedarbių.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su pretendentais į švietimo, mokslo ir sporto bei socialinės apsaugos ir darbo ministrus. Penktadienį Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė prezidentui pateikė naujų ministrų kandidatūras – švietimo ministre siūloma skirti konservatorių frakcijos Seime seniūnę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovu siūlomas dabartinis viceministras Vytautas Šilinskas.

Premjerės Ingridos Šimonytės į socialinės apsaugos ir darbo ministrus teikiamas dabartinis viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad per kelis mėnesius sugebėtų nuveikti reikšmingų darbų ministerijos kuruojamame sektoriuje. „Mano pagrindinis prioritetas – didesnis viešojo sektoriaus efektyvumas“, – Eltai teigė sakė V. Šilinskas. „Nubėgome maratoną, dabar jau finišo tiesioji matosi ir, manau, dabar būtų laikas spurtuoti“, – pridūrė naujoms pareigoms siūlomas viceministras.

Užimtumo tarnyba kviečia teikti paraiškas dėl paramos verslui. Verslo pradžiai yra skiriama iki 28 tūkst. eurų parama vienai darbo vietai. Tam dar yra laiko iki liepos pradžios. „Reta galimybė tapti pasiturinčiu“, – apie projektą socialiniame tinkle „Facebook“ rašo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas. Pažymėtina, kad už paramą galima įsigyti įrangą ir / ar įsirengti patalpas naujam verslui.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena 227 tūkst. užsieniečių, tai yra 8,1 proc. visų šalies gyventojų. Auga dirbti atvykstančių užsieniečių skaičius – 114 tūkst. tokių asmenų. Vidaus reikalų ministerija siūlys griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad šiuo metu įdarbinant trečiųjų šalių piliečius taikomi apribojimai yra biurokratiniai, o jų kvotos realiai neegzistuoja.  Taip Vytautas Šilinskas komentavo ministerijos (SADM) siūlymą įvesti 43 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvotą, siekiant apriboti pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių atvykimą į Lietuvą ir pirmiausia įdarbinti savo piliečius.

Praėjusiais metais nelegaliai įdarbintų asmenų iš užsienio skaičius išaugo beveik 26 proc. Atvykusieji iš užsienio neretu atveju nemoka lietuvių kalbos ir nėra iki galo susipažinę su šalies įstatymais, apibrėžiančiais jų teises, todėl atsiranda darbdavių, kurie tai pasitelkia savo naudai.

Vidaus reikalų ministrei pareiškus, kad augantis į Lietuvą dirbti atvykstančių trečiųjų šalių piliečių srautas kelia grėsmę Lietuvos saugumui, ir siūlant griežtinti jų įdarbinimą, socialinės apsaugos ir darbo viceministras sutinka, jog tvarką reikėtų griežtinti – norima, kad į šalį atvyktų daugiau aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių darbuotojų.

Lapkričio viduryje išsekus trečiųjų šalių vilkikų vairuotojų įdarbinimo kvotoms, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad netrukus jos turėtų būti padidintos skiriant dar maždaug 3,5 tūkst. kvotų.  Pasak viceministro, Migracijos departamentas lapkričio 17 dienos popietę dar skelbė, kad kvotų yra ir jų užteks iki metų pabaigos, tačiau tos pačios dienos vakarą kvotų nebeliko. Todėl siūloma jų skaičių padidinti tiek, kiek buvo prašymų lapkričio 17 dieną.

Mindaugas nuo narkotinių medžiagų bei alkoholio švarus jau nuo šių metų sausio, bet jo sveikimo procesas buvo labai sudėtingas, nes vyras vis atkrisdavo. Šiuo metu vyras dirba plataus profilio statybininku, bet turi daugiau nei 10 tūkst. eurų skolų, todėl darbuojasi nelegaliai, sąskaitą turi atsidaręs užsienio banke ir jokių skolų nemoka.

Lietuvių įsiskolinimai antstoliams jau pasiekė 4 milijardus eurų, o tokių skolininkų – 200 tūkst. žmonių. Antstoliams pavyksta išieškoti mažiau nei dešimtadalį tokių skolų, nes lietuviai slapstosi užsienyje, yra bedarbiai ar dirba nelegaliai. Tokiems skolininkams Socialinių reikalų ir darbo ministerija siūlo mažinti išskaičiuojamas iš uždarbio sumas. Tačiau įmonėms už nelegalius darbuotojus grasina baudomis iki 1 milijono eurų.

Logistikos sektoriaus atstovams skundžiantis vairuotojų trūkumu ir siūlant naikinti darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotą, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad vežėjai turėtų gerinti darbo sąlygas.  Jo teigimu, šiemet sektoriui skirta 21,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo kvota rodo didelę jo darbuotojų kaitą.

Finansų ministerija pristatė planus padidinti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Esą taip būtų siekiama labiau suvienodinti mokesčius visiems dirbantiesiems, nesvarbu, kokią veiklos formą jie yra pasirinkę. Tačiau dirbančiųjų savarankiškai žmonių atstovai ir ekonomistai tokį sprendimą kritikuoja.

Valdantieji turi planą šiais metais didinti minimalias motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas. Šiuo metu minimali išmoka sudaro 6 bazinius socialinius dydžius, o valdantieji planuoja padidinti iki 8 dydžių. Pinigais tai reikštų išmokos padidėjimą nuo 294 eurų iki 392 eurų, tačiau reikia turėti mintyse, kad nuo šios sumos dar nusiskaičiuoja 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimas.

Rusijai užpuolus Ukrainą į Lietuvą plūstelėjo pabėgėlių banga. Tai didžiausia atvykusių užsieniečių banga per kelis dešimtmečius Lietuvoje. Karo pabėgėliai iš Ukrainos rado prieglobstį Lietuvoje, o kaip dabar jiems sekasi integruotis? Kaip lietuviai priėmė užsieniečius, su kokiais iššūkiais ukrainiečiams kuriantis Lietuvoje teko susidurti, kurios problemos buvo sudėtingiausios ir kas dar vyksta ne itin sklandžiai, o ką pavyko išspręsti gana greitai? Ne paslaptis, kad dalis ...

Minimali mėnesio alga nuo sausio tikrai didės 15 procentų. Darbdaviams ir profsąjungoms Trišalėje taryboje vėl neradus kompromiso, dabar jau Vyriausybė tvirtins savo pasiūlytą dydį. Tačiau darbuotojai ir verslai toliau nepatenkinti – vieni skundžiasi, kad darbdaviai nesidalija pelnaIs, kiti toliau grasina bankrotais. Algos kitais metais didės ir tiems, kurie uždirba mažiau nei vidutinę algą – piniginės jiems pilnės maždaug 20-čia eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo užimtumo sistemos pakeitimus, kuriais būtų galima lengviau atskirti, kurie bedarbiai iš tiesų darbo neranda dėl sąžiningų priežasčių, o kurie sistema piktnaudžiauja. Siūloma, kad gavę tinkamą darbo pasiūlymą jo per pusės metų laikotarpį bedarbiai galėtų atsisakyti tik vieną kartą, o kitu atveju būtų braukiami iš Užimtumo tarnybos sąrašų.

Darbo – nors vežimu vežk, o darbuotojų – nė su žiburiu. Tiesa, ne visur, mat specialistams darbo kaip tik tektų gerai pasidairyti. Tačiau aptarnavimo ir pramonės sektoriai nuogąstauja negalintys dirbti dėl rekordinio darbuotojų trūkumo. Verslo atstovai šiuo klausimu kaltę verčia klestinčiam šešėliniam darbui. Užimtumo tarnyba ir Socialinės apsaugos ministerija pripažįsta, kad problema bent iš dalies slypi šešėlyje.

Statybininko kortelės įteisinimas stringa, nes nesusitariama dėl idėjos įgyvendinimo būdo, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Vienintelis klausimas dėl statybininko kortelės yra pats būdas, kuriuo geriausiai būtų galima tai įgyvendinti, nes jūsų („valstiečių“ – BNS) teiktame projekte buvo numatyta, kad Vyriausybė kuria tokią paralelinę sistemą, kuri šiaip jau egzistuoja versle“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė I. Šimonytė, atsakydama į buvusio „valstiečių“ Vyriausybės pr...

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė dviejų įstatymų pataisoms – jos leistų mokėti specialias išmokas Europos Sąjungos sankcijų paveiktos Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams.    Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas informavo, kad tokia parama „Belorus“ darbuotojams bus mokama ne ilgiau kaip vienerius metus.