Didžiuosiuose miestuose jau fiksuojami pirmieji didesnio masto projektai. Kaune visai vasarai uždaryta viena pagrindinių arterijų į Šilainių mikrorajoną – Linkuvos gatvė. Vilniuje netrukus taip pat startuos itin svarbus projektas – Kareivių gatvės rekonstrukcija. Tai – viena intensyviausių sostinės transporto arterijų, todėl tikėtina, kad eismo trikdžiai bus neišvengiami.
Tačiau ar negalima tokių projektų atlikti sparčiau? Ar Lietuvoje įmanomas modelis, kai gatvių tvarkymo darbai vyksta ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais, vakarais ar net 24 valandas per parą?
Didžiausių miestų savivaldybės laikosi skirtingo požiūrio
Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybės, spręsdamos, kaip organizuoti kelių remonto darbus, laikosi iš esmės skirtingų požiūrių. Pasiteiravus, kaip Vilniuje organizuojami remonto darbai, miesto savivaldybė tik pabrėžė, kad gatvių remonto sezonas yra riboto laikotarpio, o infrastruktūros, kurią būtina atnaujinti, kiekis – didelis.
„Suprantame, kad remontai kelia diskomfortą, tačiau nepatogumai yra neišvengiami. Ilgainiui, atnaujinus infrastruktūrą, tiek automobiliai, tiek pėstieji ar dviratininkai galės judėti saugiau ir patogiau“, – rašoma Vilniaus savivaldybės komentare.
Jame taip pat teigiama, kad piko metu darbai nevykdomi arba organizuojami priešinga pagrindiniam srautui kryptimi ir kad visi darbai iš anksto derinami su rangovais, o jų eiga prižiūrima, siekiant sumažinti nepatogumus gyventojams.
Tačiau savivaldybė neatskleidė, ar rangovams yra taikomos nuobaudos už darbų vėlavimą ir kokiomis priemonėmis atliekama darbų patikra.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat neatskleidė, ar planuojant kelio remonto darbus atliekama analizė, kiek spūstys kainuoja miestui – tiek laiko, tiek degalų, tiek ekonominių praradimų prasme. Nepateikta nei duomenų, nei užuominų, kad tokie kriterijai būtų įtraukiami į projektų planavimą ar prioritetų nustatymą.
Galiausiai, savivaldybė nesuteikė informacijos apie tai, ar artimiausiu metu planuojami esminiai pokyčiai kelių darbų organizavime.
Pasiteiravus konkrečiai apie Tarandės tunelio statybas ir galimybę darbus organizuoti savaitgaliais, atsakyme apsiribota tik informacija apie tai, kas yra šio projekto užsakovas ir rangovas, tačiau ne apie darbų eigą ar jos spartinimo galimybes.
Tuo metu Kauno miesto savivaldybė pabrėžia, kad darbų organizavimo laikas paliekamas rangovų nuožiūrai – sutartyse numatyti tik galutiniai terminai, tačiau nenurodoma, kuriuo paros metu darbai turi būti atliekami.
Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio, kai kurie rangovai asfaltuoja naktį, siekdami išvengti didelių eismo srautų, tačiau dažnai sulaukiama gyventojų skundų dėl triukšmo. Darbai savaitgaliais ar po darbo valandų, anot savivaldybės, taip pat yra įprasta praktika.
Kaune planuojant darbus atsižvelgiama į eismo intensyvumą – pagrindinės gatvės remontuojamos vasarą, kai srautai mažesni. Taip pat koreguojami šviesoforų laikai, viešojo transporto maršrutai bei parkavimo sprendimai, siekiant sušvelninti nepatogumus.
Tokios skatinimo priemonės, kaip papildomas įvertinimas už trumpesnį darbų atlikimo laiką, Kaune taikomos tik kai kuriais atvejais. Ekonominių nuostolių – pavyzdžiui, dėl spūsčių prarasto laiko ar padidėjusių degalų sąnaudų – savivaldybė nevertina.
A. Pakalniškio teigimu, jei rangovas nesilaiko terminų ar neužtikrina darbų kokybės, taikomi delspinigiai, o defektus jis turi pašalinti savo sąskaita.
Pasiteiravus, kaip savivaldybė ketina užtikrinti, kad Linkuvos gatvės (Milikonių kalno) remontas neužsitęstų taip ilgai, kaip anksčiau vykę darbai Romainių kalno atkarpoje, A. Pakalniškis nurodė, kad eismą šioje atkarpoje planuojama atnaujinti spalio mėnesį.
Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad darbai vykdomi įkalnėje, o ne įprastoje gatvėje, todėl sąlygos yra sudėtingesnės. Vien tik naujų lietaus surinkimo tinklų įrengimas, pasak jo, užtruks apie du mėnesius.
Darbas naktimis – ne visada įmanomas
Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti „Via Lietuva“ nurodo, kad pagal viešųjų pirkimų sutartis užsakovas turi teisę prižiūrėti darbų eigą ir kokybę, tačiau negali kištis į rangovo ūkinę ar komercinę veiklą.
Todėl sprendimą, kada ir kaip organizuoti darbus – dieną, vakarais ar savaitgaliais – priima patys rangovai, įvertinę technologines galimybes, darbų frontą ir objekto specifiką.
Tačiau pagrindinė kliūtis dirbti visą parą – saugumo reikalavimai. Pavyzdžiui, atliekant „Via Baltica“ magistralės tiesimo darbus statybvietėje juda sunkioji technika, o šalia jos tuo pačiu metu ištisą parą vyksta ir eismas, todėl darbai naktį galimi tik užtikrinus viso ruožo – dažnai kelių ar keliolikos kilometrų ilgio – tinkamą apšvietimą.
Todėl, pasak įmonės, sprendimą dėl darbo režimo turi priimti rangovas, įvertinęs saugumo, logistikos ir technines galimybes.
„Via Lietuva“ taip pat atkreipia dėmesį į akustinės taršos ribojimus, kurie reikšmingai apsunkina galimybę organizuoti triukšmingus darbus vakarais ar naktimis. Lietuvos higienos normos numato, kad naktį (nuo 22 val. iki 7 val.) leistinas triukšmo lygis gyvenamose teritorijose turi būti 10 dBA žemesnis nei dieną.
Be to, vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymu, rangovai privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas pateikti savivaldybėms informaciją apie planuojamų darbų laiką, naudojamus triukšmo šaltinius, jų intensyvumą ir trukmę bei taikomas triukšmo mažinimo priemones.
Įstatyme taip pat numatytos rekomendacijos dėl darbų organizavimo šalia gyvenamųjų pastatų: triukšmingi darbai neturėtų būti atliekami poilsio ar švenčių dienomis, o darbo dienomis – nuo 19 val. iki 7 val.
Ekspertas: technologijos leidžia dirbti greičiau
Pasak asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomojo direktoriaus Šarūno Frolenko, pažangiausi kelių remonto sprendimai pasaulyje grindžiami ne tik modernia įranga ar medžiagomis, bet pirmiausia – efektyviu projektų valdymu ir organizavimu.
„Tokiose šalyse, kaip Vokietija, Japonija, JAV ar Olandija, darbai planuojami taip, kad būtų kuo mažiau trikdomas transporto srautas – pasitelkiamos laikinos estakados, įrengiami apvažiavimai, dirbama naktimis ar savaitgaliais“, – sako jis.
Vis plačiau taikomos ir modulinės kelio dangos, leidžiančios greitai pakeisti atskirus ruožus, bei skaitmeninės darbų planavimo ir eismo valdymo sistemos, kurios realiu laiku informuoja vairuotojus ir siūlo alternatyvas.
Anot jo, Lietuvoje taip pat yra galimybių kokybiškai atlikti remonto darbus naktimis: „Tai ypač aktualu didžiuosiuose miestuose, kur net trumpalaikiai trikdžiai dienos metu sukelia reikšmingų nepatogumų.“
Vis dėlto naktinis darbas turi savo kainą – brangesnė logistika, didesnės išlaidos personalui, būtinybė užtikrinti saugą ir kontroliuoti medžiagų savybes, ypač, kai kalbama apie betoną ar asfaltą.
Pastarieji, pasak Š. Frolenko, yra labiausiai jautrūs paros metui – temperatūros ar drėgmės svyravimai gali lemti sukibimo ar tankio pokyčius. Tuo metu žemės darbai ar pagrindo formavimas gali būti vykdomi visą parą, jei tinkamai pasirūpinama apšvietimu ir saugumu.
Vertindamas lietuviškus techninius standartus, Š. Frolenko pažymi, kad jie yra lygiaverčiai Vakarų Europoje taikomiems, o kai kuriais atvejais net griežtesni.
„Tačiau standartų lygis yra tik viena medalio pusė. Svarbu ir tai, kaip jie taikomi praktikoje: savalaikė kokybės kontrolė, darbų priėmimas, sklandus procesų valdymas“, – pabrėžia jis.
Kalbėdamas apie naudojamas medžiagas, pašnekovas atkreipia dėmesį į šiuolaikinius asfaltbetonio mišinius, kurie, naudojant specialius priedus, leidžia dirbti platesniu temperatūrų ir oro sąlygų diapazonu. Visgi kai kurie darbai – ypač tie, kurių kokybė priklauso nuo sluoksnių sukibimo ar tankumo – išlieka jautrūs šalčiui, drėgmei ir kitoms sąlygoms.
Paklaustas apie galimybes trumpinti remonto laiką, Š. Frolenko patvirtina, kad Lietuvoje jau naudojami greitai kietėjantys ir modifikuoti mišiniai, taip pat perdirbamos medžiagos, kurios leidžia sumažinti darbų apimtį ir trukmę: „Tokie sprendimai taikomi ne tik žvyrkelių asfaltavimui, bet ir rekonstruojant pagrindinius kelius.“
Galiausiai, kalbėdamas apie tai, ką būtų galima keisti, kad darbai vyktų greičiau, Š. Frolenko pabrėžia sisteminį požiūrį: „Ankstyvas sutarčių pasirašymas, efektyvus technikos bei medžiagų paskirstymas, glaudus bendradarbiavimas tarp visų grandžių – nuo užsakovo iki rangovo ir priežiūros institucijų – tai yra kertiniai veiksniai.“
Anot jo, taip pat būtina daugiau dėmesio skirti eismo organizavimui remonto metu: pasitelkti apvažiavimus, laikinas sistemas, modulinius konstrukcinius elementus, kurie leidžia greičiau įrengti sudėtingus infrastruktūros segmentus.
„Ir labai svarbu – kokybės kontrolė turi būti operatyvi, be perteklinės biurokratijos“, – reziumuoja asociacijos vadovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
