„Automobilių remontas šiandien kainuoja tiek daug, kad situacija pradeda slysti iš rankų“, – sako Hami Ebrahimi, vienos didžiausių JAV servisų tinklų „Caliber Collision“ komercijos vadovas. Pasak jo, augančios išlaidos tiesiogiai susijusios su vis sudėtingesnėmis technologijomis.
Tokios sistemos kaip avarinis stabdymas, eismo juostos palaikymas ar adaptyvi greičio palaikymo sistema iš esmės kuriamos tam, kad padidintų eismo saugumą. Tačiau techninė jų priežiūra ir remontas tampa vis sunkiau įkandami net po elementarių incidentų. Kitaip tariant, tai, kas turėjo padėti vairuotojams, dabar neretai tampa brangiu galvos skausmu.
Nors pagalbinės sistemos per pastaruosius penkerius metus, remiantis Amerikos automobilių asociacijos (AAA) duomenimis, padėjo sumažinti avarijų skaičių 25 procentais, tačiau remonto išlaidos išaugo net 60 procentų. Šis drastiškas augimas panaikino bet kokią ekonominę naudą ir prisidėjo prie nuolat kylančių draudimo kainų.
Pasak portalo ValuePenguin.com, 2024 m. vidutinė metinė automobilio draudimo įmoka JAV pasiekė rekordinį 2 101 JAV dolerio (apie 1 940 eurų) lygį.
Tai jau septinti metai iš eilės, kai fiksuojamas draudimo kainų augimas. O jei žvelgsime plačiau – bendros naujo automobilio išlaikymo sąnaudos šiuo metu siekia apie 12 297 dolerius (apie 11 360 eurų) per metus, rodo AAA analizė.
Tačiau kodėl automobilių remonto kainos šiandien tokios aukštos? Priežastis slypi ne tik brangiuose pažeistuose komponentuose, bet ir jų sudėtingoje kalibracijoje.
Jeigu, pavyzdžiui, kamera ar radaras yra pasuktas vos vienu laipsniu nuo idealaus kampo (tai atitinka labai nedidelį fizinį nuokrypį – tokio storio kaip vizitinė kortelė), tai tolimesniu atstumu (konkrečiai – 90 metrų) matymo kryptis bus „nukrypusi“ net 1,7 metro į šoną. Kitaip tariant, automobilis gali manyti, kad kliūtis yra visai kitoje vietoje nei yra iš tiesų.
Dėl šio jautrumo kalibracija atliekama tik specialiai tam pritaikytuose servisuose, turinčiuose griežtai apibrėžtas sąlygas. Vis dėlto tokių dirbtuvių JAV yra tik nedidelė dalis.
Įrangos kaina taip pat stulbinanti. Amerikos automobilių asociacijos teigimu, įsirengti reikalavimus atitinkančias dirbtuves gali kainuoti nuo 600 tūkst. iki 1 mln. dolerių (apie 555–925 tūkst. eurų).
„Neaišku, ar automobilių gamintojai eina teisingu keliu. Galbūt vertėtų tobulinti jau egzistuojančias sistemas, o ne nuolat diegti naujas“, – sako Richardas Billyealdas, britų tyrimų organizacijos „Thatcham Research“ technikos direktorius.
Jo žodžius patvirtina ir vairuotojų patirtis. Daugelis vairuotojų sąmoningai ignoruoja ar net išjungia dalį pagalbinių sistemų. 2024 m. balandį atliktas vartotojų organizacijos „JD Power“ tyrimas atskleidė, kad nemaža dalis vairuotojų šias technologijas laiko nepatogiomis, o ypač dažnai išjungiama eismo juostos palaikymo sistema – ji vertinama kaip trikdanti ir varginanti. Vadinasi, vairuotojai moka už funkcijas, kurių patys nenori naudoti.
Kad išvengtų didelių remonto sąskaitų, kai kurie automobilio savininkai renkasi pigesnį kelią – atlieka remontą be reikiamos jutiklių kalibracijos. Toks automobilis gali atrodyti visiškai funkcionalus, tačiau jame įdiegtos saugumo sistemos gali veikti netiksliai ir pats vairuotojas apie tai gali net nežinoti.
„Dar blogiau – tokie automobiliai vėliau parduodami naujiems savininkams, kurie apie galimus saugumo sistemų netikslumus nė nenutuokia“, – perspėja Hami Ebrahimi, JAV autoservisų tinklo „Caliber Collision“ komercijos vadovas.
Padėtį dar labiau komplikuoja tai, kad net ir pažangios automobilio elektronikos sistemos ne visada geba nustatyti, ar jutikliai sukalibruoti teisingai.
„Anksčiau apie tai, ką reikia remontuoti, spręsdavo meistras. Dabar sprendimą priima gamintojas. Ir jeigu kažkas neveikia, klientas neturi jokių galimybių suprasti, kur slypi problema – ar tai automobilio, ar programinės įrangos, ar kalibracijos, ar serviso klaida“, – pažymi „QuantivRisk“ startuolio įkūrėjas Mike’as Nelsonas.
