Nelygybė kelia didelį ES piliečių susirūpinimą. Remiantis 2021 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, lygių galimybių užtikrinimas buvo įvardytas kaip svarbiausias ES ekonominės ir socialinės pažangos prioritetas. Piliečiams aktualiausi klausimai yra lygios galimybės ir galimybės patekti į darbo rinką, sąžiningos darbo sąlygos ir galimybė gauti kokybišką sveikatos priežiūrą.
„Credit Suisse“ ir UBS parengta 2023 m. pasaulio turto ataskaita parodė, kad turtinė nelygybė akivaizdi ne tik šalių viduje, bet ir tarp Europos tautų. Ataskaitoje vertinamas vienam suaugusiam asmeniui tenkantis turtas Europos šalyse pagal vidurkį ir medianą, išryškinant ekonominius skirtumus.
Grynoji vertė arba „turtas“ apibrėžiamas kaip namų ūkių turimo finansinio turto ir realaus turto (daugiausia būsto) vertė, atėmus jų skolas, skelbia portalas „Euronews“.
Vienam suaugusiajam tenkantis turtas
Reitinge pirmauja Šveicarija ir Liuksemburgas, kuriose vienam suaugusiam žmogui tenkantis vidutinis turtas yra didžiausias – atitinkamai 650,7 tūkst. eurų ir 556,5 tūkst. eurų, todėl šios šalys yra turtingiausios Europoje. Šie skaičiai rodo šalių finansinį tvirtumą, kurį galima paaiškinti stipriu bankų sektoriumi, didelėmis pajamomis ir palankia ekonomine politika.
Islandija, Danija ir Norvegija taip pat pasižymi puikiais turto rodikliais: vidutinis vieno suaugusiojo turtas atitinkamai yra 473,2 tūkst. eurų, 389,3 tūkst. eurų ir 365,9 tūkst. eurų. Šios Šiaurės šalys garsėja aukštu pragyvenimo lygiu ir plačiomis socialinės gerovės sistemomis.
Tarp penkių didžiausių Europos ekonomikų vienam suaugusiajam tenkantis turtas svyruoja nuo 210,2 tūkst. eurų Italijoje iki 296,5 tūkst. eurų Prancūzijoje, o nuo jos nedaug atsilieka Jungtinė Karalystė – 287,5 tūkst. eurų.
Rytų Europos ir Balkanų šalyse turto lygis mažesnis
Priešingai, keliose Rytų Europos šalyse vienam suaugusiam asmeniui tenkantis turto lygis yra daug žemesnis. Pavyzdžiui, Lietuvoje, Slovakijoje ir Vengrijoje vidutinis turto lygis atitinkamai yra 66 tūkst. eurų, 58,9 tūkst. eurų ir 56,4 tūkst. eurų. Šie mažesni rodikliai rodo ekonomines problemas, su kuriomis susiduria šios šalys, įskaitant mažesnį darbo užmokestį ir mažiau išvystytas finansų rinkas.
Diagramos apačioje esančiose Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Turkijoje vienam suaugusiajam tenkantis vidutinis turtas yra mažiausias – atitinkamai 31,9 tūkst. eurų ir 16,7 tūkst. eurų.
Vienam suaugusiam asmeniui tenkanti turto mediana
Ataskaitoje teigiama, kad turto mediana yra „turbūt reikšmingesnis rodiklis, parodantis, kaip sekasi tipiškam žmogui“.
Sąraše pirmauja Islandija, kurioje vienam suaugusiajam tenkanti turto mediana yra 392,4 tūkst. eurų. Nuo jos nedaug atsilieka Liuksemburgas, kurio turto mediana – 342,6 tūkst. eurų.
Aukštoje vietoje taip pat yra Belgija, kurios turto mediana yra 237,4 tūkst. eurų, o tai rodo stabilią ekonomiką ir gerai paskirstytą gyventojų turtą.
Lietuvos turto mediana yra kone aštuonis kartus žemesnė – vos 30,8 tūkst. eurų.
Kita vertus, Turkijoje vienam suaugusiajam tenkanti turto mediana yra mažiausia – 5212 eurų, o tai rodo dideles ekonomines problemas ir nelygybę. Tarp kitų šalių, kuriose turto mediana yra maža, yra Serbija (15,6 tūkst. eurų) ir Bosnija ir Hercegovina (15,7 tūkst. eurų), o tai rodo tebesitęsiančias ekonomines kovas ir žemesnį gyvenimo lygį.
Vokietijoje užfiksuota sumažėjusi turto mediana
Vokietijoje, kuri dažnai laikoma ekonomine galybe, vienam suaugusiam asmeniui tenkanti turto mediana yra 63,4 tūkst. eurų, o tai, nors ir nemažai, yra gerokai mažiau, palyginti su Šiaurės ir Vakarų Europos valstybėmis.
Jungtinėje Karalystėje (144,2 tūkst. eurų) ir Prancūzijoje (126,4 tūkst. eurų) turto mediana yra didelė.
Šveicarija: Turto pasiskirstymo kreivė
Išsamiai palyginus vidutinį vienam suaugusiam asmeniui tenkantį turtą įvairiose Europos šalyse, išryškėja dideli skirtumai nacionaliniu lygmeniu. Pavyzdžiui, Šveicarijoje vienam suaugusiam žmogui tenkantis vidutinis turtas yra įspūdingas – 650,7 tūkst. eurų, o turto mediana gerokai mažesnė – 158,9 tūkst. eurų.
Šis didžiulis skirtumas rodo, kad turto pasiskirstymas yra labai iškreiptas, nes nedidelė gyventojų dalis valdo didelę dalį viso šalies turto.
Kaip palyginti turto pasiskirstymo intervalus?
Nagrinėjant turto pasiskirstymą Europos šalyse, duomenys rodo, kad suaugusiųjų, patenkančių į skirtingus turto intervalus, procentinė dalis labai skiriasi, o tai rodo ekonominę nelygybę ir finansinio stabilumo skirtumus tarp šalių.
Vokietijos, pirmaujančios Europos ekonomikos šalies, duomenimis, tik 10 proc. suaugusių gyventojų turi mažiau nei 10 tūkst. JAV dolerių (apie 9,5 tūkst. eurų) turto, iš kurių net 46,1 proc. priklauso 10 tūkst.–100 tūkst. JAV dolerių (apie 9,5–95 tūkst. eurų) grupei, o 40 proc. – 100 tūkst.–1 mln. JAV dolerių (95 tūkst.–950 tūkst. eurų) grupei.
Priešingai, Turkija išsiskiria stulbinančiu 70,6 proc. suaugusiųjų, kurių turtas neviršija 10 tūkst. JAV dolerių (apie 9,5 tūkst. eurų), ir tai yra didžiausias procentas atliktoje diagramoje.
Tokios šalys kaip Liuksemburgas ir Šveicarija pasižymi stipria finansine sveikata – daugiau nei pusė jų gyventojų patenka į 100 tūkst.–1 mln. JAV dolerių (95 tūkst.–950 tūkst. eurų) intervalą.
Kitose Rytų Europos šalyse, pavyzdžiui, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Latvijoje, maždaug kas trečias gyventojas turi mažiau nei 10 tūkst. JAV dolerių (apie 9,5 tūkst. eurų) turto.
