Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2020 metais registruotų kačių skaičius siekė 46 tūkst., o šunų – daugiau nei 103 tūkst. Tai didžiausias registruotų augintinių skaičius nuo 2016 metų. Kita vertus, visiškai neaišku, kiek Lietuvoje gali būti niekur neregistruotų kačių ar šunų.
Ekspertai teigia, kad gyvūnų veisimas labiau primena brangų pomėgį, o jų vardui grėsmę kelia nelegalūs daugintojai.
Turi būti užtikrintos reikalingos sąlygos
Lietuvos gyvūnų augintojų centro prezidentas Stasys Černiauskas pasakoja, kad gyvenamoji vieta turi užtikrinti gyvūnų komfortą.
„Didžioji dauguma gyvūnus laiko gyvenamosiose patalpose, kur patys gyvena, tai yra butas, gyvenamasis namas. Dažniausiai nebūna ūkinio pastato, dalis veislynų yra pasidarę specialios paskirties pastatėlius, jie įrengti su pašildymu, su viskuo puikiai. Nes Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba veisėjus tikrina, atvažiuoja, žiūri ar užtenka ploto, ar yra tinkamos sąlygos, ar yra skiepyti ir čipuoti gyvūnai“, – kalbėjo S. Černiauskas.
Jis užsiminė, kad veisiamos katės turėtų būti sveikos ir jaustis patogiai.
„Reikalingas plotas, katės turi būti skiepytos, čipuotos, nesergančios. Kai veterinarijos tarnyba ateina tikrinti, žiūri, ar yra katei įrengtos nagų draskyklės, ar yra padėta vandens, ko joms reikia. Taip pat, jeigu viename bute gyvens dvidešimt kačių, tai jau bus negalimas dalykas, nes neužtenka ploto“, – pabrėžė centro prezidentas.
S. Černiauskas atkreipė dėmesį, kad gyvūnų veisimas kainuoja labai daug ir kartais primena brangų pomėgį.
„Veisėjai, kurie turi vieną ar dvi kates, žino, kad tai yra ne verslas, o gana brangus hobis. Katės turi važiuoti į parodas, parodyti, kad jos atitinka standartus. Ten tarptautinės kategorijos ekspertai žiūri, ar su jomis viskas gerai. Dabar jau antrus metus su parodomis yra sudėtinga.
Jų Lietuvoje būdavo daug, bet žmonės važinėja ir į kitas šalis. Titulų sistema yra padaryta taip, kad tu negali pasirodyti tik vienoje šalyje, tu turi gauti 2–3 šalių įvertinimus. Tai yra brangu. Taip pat maistas, nemaitiname, kas lieka iš lėkštės. Ir maistas, ir papildai, ir skiepai yra brangūs, reikia skirti daug finansų“, – kalbėjo pašnekovas.
Turi būti kliniškai sveiki
Rotveilerių ir foksterjerų šunų veislyno „Tai Fokstrotas“ savininkė Romena Baurienė komentavo, kad kuriant veislyną būtina turėti stabilių pajamų.
„Manau, kad reikia turėti pakankamai gyvenamojo ploto (kad būtų komfortiška gyventi ir žmonėms, ir šunims) ir nuosavo uždaro kiemo. Yra veislynų ir butuose, bet tai daugiausia mažų dekoratyvinių šunų veislynai, nes aš tikrai neįsivaizduoju, kaip galima būtų išauginti kokių 8–10 šuniukų rotveileriukų (arba 5–6 australiukų) vadą, neišleidžiant juos į lauką pabėgioti ir atlikti savo gamtinių reikalų“, – pasakojo R. Baurienė.
Savininkė tikina siekianti užtikrinti, kad jos veisiami šunys turėtų stiprią sveikatą, o kilus problemai sulauktų pagalbos.
„Šunys yra reguliariai skiepijami, dehelmintizuojami, lašai ir antkakliai apsaugo nuo erkių ir blusų. Šeriami kokybiškais pašarais, jei reikia, gauna maisto papildų, vedami pasivaikščioti. Pagal poreikį maudomi, tvarkomas kailis, valomos ausys ir dantys, nukerpami nagai. Turime savo nuolatinius veterinarus, esant problemai iš karto kreipiamės pagalbos“, – aiškino R. Baurienė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis užsiminė, kad svarbiausia yra saugus gyvūnų veisimas.
„Gyvūnų augintinų veisėjai turi užtikrinti, kad veisimui naudojamų gyvūnų augintinių sukergimas / apsėklinimas nesukels jų sveikatai ir gerovei žalingų pasekmių, kad gyvūnų augintinių patelėms po kiekvienos jauniklių vados atvedimo būtų suteikiama pakankamai laiko sveikatos būklei atkurti, kad nebus vykdomas giminingas veisimas.
Veisimui būtų naudojami tik kliniškai sveiki, be akivaizdžiai matomų genetinių ligų, apsigimimų ar patologijų gyvūnai augintiniai. Be to, gyvūnai augintiniai turi būti vakcinuoti nuo pasiutligės – užkrečiamosios nepagydomos ligos, kuri pavojinga tiek žmonėms, tiek ir šiai ligai imliems gyvūnams“, – pasakojo G. Blekaitis.
Primena hobį, o ne verslą
S. Černiauskas kalbėjo, kad kainos dažnai priklauso nuo veisėjo – kiekvienas veisėjas pats įvertina gyvūną ir nustato kainą.
„Populiariausios šiuo metu yra bengalų ir britų trumpaplaukių katės. Retesnės veislės kainuoja ir 2–3 tūkstančius. Lietuvoje rinka maža, todėl ir kainos yra mažesnės. O daugiau priklauso nuo žmogaus – vieni ilgai nenuleidžia kainos, kiti nori parduoti greičiau ir kainą sumažina“, – paaiškino prezidentas.
Jis papasakojo, kad dažnai kates perkantys asmenys nepasidomi gyvūno kilme ir dėl to katės jaučiasi nepatogiai.
„Labai daug žmonių perka kačiukus nepasiskaitę apie jų veislę ir tapatybę. Pavyzdžiui, britų trumpaplaukis yra ramesnis, sfinksas arba bengalas yra judrūs, net ir kamuoliuką kaip šunys nešioja. Tačiau nusipirkus britą nereiškia, kad jis visą laiką sėdės pas tave ant kelių, jis turi savo nuomonę. Kitos veislės eina prie žmogaus ir kviečia žaisti, nenori, kad jas užmirštum. Jeigu katytė, yra morčius, reikės kergti. Katinas žymi savo teritoriją, vėliau gali namie tekti daryti kapitalinį remontą“, – pasakojo S. Černiauskas.
Brangių šunų ir kačių augintoja Toma komentavo, kad augintinių kainos gali siekti kelis tūkstančius, užsiėmus veisimu kainos dar labiau išauga.
„Čia nuo veislės priklauso, štai pudeliukai „ant bangos“ gali kainuoti ir 3 tūkstančius. Nykštukiniai pudeliukai, sakyčiau apie 3 tūkst., kalbu apie veislinius, su dokumentais, kitos veislės apie 1000–1500 eurų. Jei perki su sąlyga, kad eisi į parodas ir veisi, bus žymiai brangiau“, – pasakojo augintoja.
R. Baurienė komentavo, kad jos šunų kainos siekia nuo kelių šimtų iki beveik dviejų tūkstančių eurų.
Rotveilerių šuniukai – apie 900 eurų, trumpaplaukių foksterjerų – 700 eurų, australų aviganiai –1500–1800 eurų. Jei šuniukas turi spalvinį broką, netinkamą sukandimą ar pan. ir yra netinkamas parodoms bei tolimesniam veisimui, į dokumentus dedamas spaudas „Veislės brokas“ ir toks šuniukas parduodamas pigiau“, – teigė savininkė.
Batai, baldai ir kiti dalykai
R. Baurienės nuomone, būsimi šunų savininkai turėtų žinoti, ar yra pasirengę augintiniui dar prieš jį pirkdami.
„Visą informaciją turi suteikti šuniuko veisėjas. Rekomenduoju kreiptis į savo veisėją, jis geriausiai žino savo veislės specifiką. Na, o jei kalbant bendrai apie šuniukų priežiūrą, tai pirkėjams reikėtų žinoti, kad maži šuniukai namuose daro balas ir palieka krūvas, graužia batus ir drasko baldus, cypia ir kaukia, kandžiojasi ir namuose daro „bardaką“.
Romantikos čia mažai, o kantrybės ir juodo darbo, kol išaugini iki suaugusio šuns – daug. Kodėl taip sakau? Nes dažnai matau internete įrašus: „Patarkit, ką daryti, šuniukas kandžiojasi!“, „Ką daryti, šuniukas sisioja namuose?!“ ir panašiai. O kai kada būna, kad pirkėjai palaikę kelias dienas/savaitę šuniuką, jį grąžina veisėjui, nes pasirodo, kad jis „nemoka gražiai žaisti, kandžioja vaikus į kojas, sisioja, kaukia vienas ir panašiai““, – papasakojo savininkė.
Jos teigimu, planuojantys įsigyti augintinį žmonės turėtų užtikrinti tinkamas sąlygas ir būti pasiruošę psichologiškai.
„Taigi apie visa tai pirkėjas turėtų žinoti iš anksto ir nuspręsti, ar jam to reikia. Jei tikrai reikia, jei žino, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą, ir jo negąsdina jokie sunkumai – valio! Bet jei turi abejonių, galbūt dar ne laikas šuniukui, galbūt dar reikėtų pasirinkti daugiau informacijos, išklausyti seminarų, pasirinkti kitą veislę, ar iš viso pirmiau paauginti vaikus/persikraustyti į namą ar didesnį butą ir panašiai“, – teigė savininkė.
Paklausta, ar šunų veisimas yra pelningas verslas, R. Baurienė paaiškino, kad už pinigus svarbiau yra gyvūnų sveikata.
„Uždirbti nelabai išeina, džiaugiesi, jeigu tik grįžo tie pinigai, įdėti į kalę, kergimą ir šuniukų išauginimą. O kartais važiuoji tūkstantį kilometrų pas patiną, sumoki už viešbutį, už patino „paslaugas“, o kalė lieka „tuščia“ arba dar blogiau – nėštumas komplikuojasi arba šuniukai miršta. Tuomet jau verki ne dėl prarastų pinigų, o dėl šuniukų“, – užbaigė savininkė.
Prašoma nepirkti gyvūnų iš daugintojų
S. Černiauskas pabrėžė, kad nelegaliai dirbantys daugintojai nėra konkurentai, tačiau teršia veislynų vardą.
„Daugintojai nėra konkurentai, tačiau tai yra labai negeras dalykas, nes, pavyzdžiui, veisėjai laikosi veisimo taisyklių. Jie žiūri, kad per dvejus metus katė gali turėti ne daugiau trijų vadų. Daugintojas kačiukus kergia, katės būna nualintos, jos ne visada būna paskiepytos, o jau nekalbu apie čipus. Nualintos katės atsiveda silpno imuniteto, linkusius į ligas kačiukus. Jie skelbiasi, kad irgi yra veisėjai, o kai atsitinka kokia problema, klientai ima sakyti, kad visi veisėjai yra sukčiai“, – atkreipė dėmesį prezidentas.
Jo pastebėjimais, vis dar pasitaiko veikiančių nelegalių veislynų, kuriuose nėra užtikrinamos tinkamos laikymo sąlygos.
„Pas daugintojus neatsižvelgiama į gyvūnų gerovę, nežiūrima, kokiomis sąlygomis laikoma. Pavyzdžiui, prie Vilniaus yra daugykla, nepatikrina jos kažkodėl, ten katės gyvena tvarte, narveliuose kaip triušiai. Kokios sąlygos, ypač žiemą?“ – pasakojo S. Černiauskas.
R. Baurienė kalbėjo, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriami visuomenės švietimui.
„Manau, kad kol bus paklausa, tol jie ir gyvuos. Tokia jau žmogiška prigimtis: kam mokėti daugiau už tikrą daiktą, jeigu galiu nusipirkti klastotę turguje tris kartus pigiau? Todėl pirmiausia reikia šviesti visuomenę, kad kilmės dokumentai reikalingi ne veisėjui, ne kaimynui parodyti, o pačiam sau. Nes tai informacija apie tavo draugą, tavo šeimos narį. Paėmęs tą popieriuką tu žinai, kas buvo jo tėvai, seneliai, proseneliai, kaip jie atrodo, kokios jie buvo sveikatos, kokius titulus turėjo. O nusipirkus iš daugyklos tu net nežinai, ar tėvai tikrai tie, kuriuos parodė, ar dar blogiau – tu nežinai, ar jie nėra sesuo ir brolis. Apie ligas ir eksterjerą ten jau ir visai nėra ką kalbėti – perki „katę maiše“, nes maži šuniukai visi gražūs, o išaugs nebūtinai tai, ko tikėjaisi“, – užsiminė savininkė.
Ji pripažino , kad dažnai iš daugintojų nusipirkę šuniuką, pirkėjai kreipiasi į veisėjus. Esą čia atsiranda paradoksas, nes žmogus, įsigijęs šuniuką daugykloje, iškilus problemoms pagalbos ima ieškoti pas tos veislės veisėjus, prieš tai gražiai spjovęs jiems į veidą ir nusipirkęs „klastotę“.
„Čia būtų panašiai kaip nusipirkęs Gariūnuose Rolex laikrodžio klastotę, rašytų tikrųjų Rolex gamintojams pretenzijas, kad jis sugedo, arba klaustų, kur galima būtų jį suremontuoti. Pavyzdžiui, paskambino man žmogus, nusipirkęs „trumpaplaukį foksterjerą“ neaišku iš kur ir klausia: „Mano šuniuko ausys atsistojo. Gal čia man kokį negrynaveislį pardavė?““, – istorijomis dalinosi R. Baurienė.
G. Blekaitis užsiminė, kad su daugyklomis vis tenka susidurti.
„Labai apmaudu, kad vis dar atsiranda asmenų, kurie nelegaliai veisia gyvūnus augintinius, apsimesdami, kad nieko nėra girdėję apie Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, kuriame aiškiai nurodyta, kad vykdant verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklą privalu registruoti tokią veiklą Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, apie reikalavimus gyvūnų augintinių veisėjams, kuriuose aiškiai nurodyti konkretūs reikalavimai gyvūnų laikymui, veisimui, siūlymui parduoti, ženklinimu, registravimui ir kt. Jų tikslas, ko gero, yra vienintelis, išnaudojant gyvūnus gauti pelno“, – aiškino skyriaus patarėjas.
Veterinarijos tarnyba džiaugiasi, kad su tokių situacijų pasitaiko mažiau, apie vietas praneša gyventojai.
„Džiugu, kad pastaruoju metu nelegalių veisimo vietų atrandama vis mažiau, tačiau tikslas, tokią nelegalią veiklą pažaboti galutinai. Esame dėkingi asmenims, visuomenių organizacijų, užsiimančių gyvūno globa, atstovams, savanoriams, kurie praneša apie nelegalios gyvūnų augintinių veisimo ar prekybos atvejus“, – komentavo G. Blekaitis.
Veterinarijos tarnyba teigia, kad įsitikinti ar veisėjas yra registravęs savo veiklą yra paprasta – VMVT interneto svetainėje vmvt.lt viešai skelbiamas veisėjų sąrašas, ar ketinamas įsigyti gyvūnas yra registruotas Gyvūnų augintinių registre.
Pigiau įsigyti automobilį nei augintinį
Sprendžiant iš automobilių skelbimų portaluose skelbiamos informacijos, už 3–5 tūkst. eurų Lietuvoje būtų galima nusipirkti 2006–2010 m. gamybos gana neblogos būklės lengvąjį automobilį BMW.
„Skelbiu.lt“ pateiktuose skelbimuose, kačių kainos siekia beveik 2 tūkst. eurų, šunų – 5 tūkst. Brangiausios katės yra Snieginė lūšis (1,9 tūkst.), Bengalijos katė (1,8 tūkst.) ir Abisinijos kačiukai (po 1,5 tūkst.).
Iš šunų brangiausi yra kilmingi mopsiukai (5 tūkst. eurų), Toy phantom pudeliukai (3 tūkst.) ir kilmingieji fantomai (2,5 tūkst.). Visi gyvūnai turi kilmės dokumentus.
