Elektros biržos „Nordpool“ duomenimis, nuo vidurnakčio iki pat 6 val. ryto valandinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo neigiama ir svyravo nuo -0,09 Eur/MWh iki -6,2 Eur/MWh.
Nuo 6 iki 10 val. kaina perkopia 0 Eur/MWh, tačiau nuo 10 iki 17 val. – vėl neišlipa iš „minuso“. Nuo 15 iki 16 val. didmeninė elektros kaina Lietuvoje bus net -9,97 euro. Tiesa, vakarop ji vėl paaugs ir piko metu sieks 97,33 Eur/MWh.
Vidutinė viso antradienio didmeninė elektros kaina mūsų šalyje bus 15,37 Eur/MWh.
Prieš metus – 2022 m. rugpjūčio 8 d. – vidutinė elektros kaina Lietuvoje siekė 516,11 Eur/MWh. Taigi tuo metu ji buvo net 33 kartus didesnė.
Padėjo palankus oras
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius pripažįsta, kad neigiamai elektros kainai įtakos, be kita ko, turėjo ir gamta.
„Dėl palankių oro sąlygų itin išaugo elektros gamyba vėjo elektrinėse visame Baltijos jūros regione. Praėjusią savaitę dėl to didmeninė elektros kaina sumažėjo net 29 proc.
Matydami šiandienos orus, skaičiuojame, kad vėjo jėgainių generacija Lietuvoje išliks didelė, dėl to mažėja elektros kaina“, – komentavo L. Varanavičius.
Anot jo, tikėtina, kad itin didelė vėjo gamyba bus ir Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje, todėl kainos šiose šalyse formuojasi neigiamos.
Be to, Prancūzijoje esą vis stabiliau dirba branduolinės elektrinės, kurios didina pasiūlą. Elektros energijos perteklių Prancūzija eksportuoja.
„Mažą elektros kainą lemia ir sumažėjęs suvartojimas atostogų laikotarpiu, atlėgus karščiams reikia mažiau vėsinimo pajėgumų“, – paaiškino „Litgrid“ atstovas.
Paskatins investicijas į elektros kaupimą
Lietuvos atsinaujiančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius atkreipė dėmesį, kad visame regione susiformavęs gamybos perteklius, lyginant su suvartojimu, mažina elektros energijos kainas.
„Taip veikia elektros rinka, kur kainą formuoja paklausos ir pasiūlos santykis. O dalis gamintojų, kurių lankstumas yra labai prastas, kaip, pavyzdžiui, branduolinės elektrinės Švedijoje ir Suomijoje arba anglimi kūrenamos elektrinės Suomijoje ar Čekijoje, yra pasiruošę geriau primokėti už gaminamą elektrą, nei trumpam sustabdyti elektrines, o vėliau vėl jas paleisti. Todėl būtent dėl tokių gamintojų kainos tampa ne šiaip mažomis, bet dar ir neigiamomis“, – komentavo M. Nagevičius.
Anot jo, Lietuvoje tokių elektrinių nėra, bet pasigaminti daugiau elektros padeda oro sąlygos.
„Tokiomis dienomis kaip šiandien, kai stipriai pučia vėjas, dar papildomai šviečia saulė, vėjo bei saulės elektrinės pagamina beveik visą mums šiuo metu reikalingą elektrą, o importo poreikis smarkiai sumažėja, jungčių pralaidumas su Skandinavijos šalimis tampa pakankamas, kad visiškai arba beveik visiškai išsilygintų elektros kainos Skandinavijoje ir Baltijos šalyse. Taigi ir pas mus elektros kainos tampa neigiamomis“, – aiškino asociacijos vadovas.
Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad antradienio vakarą didmeninė elektros kaina vėl pakyla iki to paties jau įprasto 90 eurų/MWh lygio, nes prognozuojamas gamybos sumažėjimas vėjo ir saulės elektrinėse. Tai reikš, kad jungčių pralaidumas su Švedija ir Suomija tampa nepakankamu, kad visiškai susilygintų elektros kainos Lietuvoje ir tose šalyse.
„Kuo Lietuvoje bus statoma daugiau vėjo ir saulės elektrinių, tuo dažniau matysime tokią situaciją kaip šiandien, kai kainos nukrinta ir laikosi žemumose ilgesnį laikotarpį.
Ir tai anksčiau ar vėliau paskatins verslo investicijas į kaupimo baterijas, kurios įgalintų tokiais momentais įsikrauti baterijas, o vėliau jose saugojamą elektros energiją panaudoti, kai elektros kainos vėl pakyla“, – prognozavo M. Nagevičius.
Elektros gamyba Lietuvoje išaugo
Antrąjį 2023 m. ketvirtį Lietuvoje pagaminta 1,202 TWh elektros energijos, 25 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai gamyba siekė 0,960 TWh, skaičiuoja „Litgrid“.
„Elektros gamyba Lietuvoje toliau auga didėjant atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams. Ypač išsiskiria saulės energijos proveržis – šių metų antrąjį ketvirtį, esant palankioms oro sąlygoms ir padidėjus instaliuotai elektrinių galiai, saulės elektrinės pagamino beveik trigubai (2,7 karto) daugiau energijos“, – sako „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.
Jo teigimu, 2022 m. antrojo ketvirčio pabaigoje vėjo ir saulės elektrinių instaliuota galia šalyje siekė 1074 MW, šiemet birželio 31 dieną ji beveik padvigubėjo ir pasiekė 1953 MW.
Prie perdavimo tinklo prijungtų vėjo elektrinių gamyba didėjo 13 procentų.
„Didėjant atsinaujinančių išteklių generacijai, daugiau Lietuvai reikalingos elektros buvo pagaminta vietoje. Jei 2022-ųjų antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo pagaminti 33 proc. visos mūsų šalyje suvartotos energijos, tai šiemet šis santykis pakilo iki 44 procentų“, – komentuoja D. Matelionis.
Balandžio–birželio mėnesiais vėjo elektrinės pagamino 0,395 TWh elektros energijos, 13 proc. daugiau nei prieš metus, kai jų gamyba siekė 0,348 TWh. Saulės elektrinių generacija išaugo 170 proc. nuo 0,099 TWh iki 0,268 TWh. Hidroelektrinių gamyba sumažėjo 12 proc. nuo 0,128 TWh iki 0,113 TWh.
Visos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės per ketvirtį pagamino 0,824 TWh elektros energijos, 21 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jų gamyba siekė 0,650 TWh.
Iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudarė 69 proc. visos Lietuvoje pirmąjį ketvirtį pagamintos elektros energijos. Palyginti, pernai antrąjį ketvirtį ši dalis buvo 68 procentai. Šiluminių elektrinių gamyba per metus išaugo 36 proc., nuo 0,199 TWh iki 0,272 TWh, šį pokytį daugiausia lėmė sumažėjusios dujų kainos. Hidroakumuliacinių elektrinių gamyba sumažėjo 5 proc. nuo 0,111 TWh iki 0,105 TWh.