„Kai turėjome paskutinius debatus su ekonomikos ir inovacijų ministre sausio mėn., ten kilo toks klausimas – ar norisi pigiai, bet gerokai vėliau, ar rinkos sąlygomis, bet greičiau. Ir didžioji dalis sakė, kad geriau greičiau ir buvo pasiruošę rinkos sąlygomis dalyvauti“, – Eltai aiškino A. Romanovskis.
„Nuomonės buvo skirtingos, dalis buvo, kurie norėjo pigiau, bet galėjo palaukti. Kiti turi ant stalo projektus, kurios reikia įgyvendinti ir jie buvo pasiruošę paimti tą rinkos kainą už paskolas“, – pridūrė jis.
Visgi, pats LVK vadovas džiaugiasi, kad ši priemonė verslui buvo pateikta praėjus vos metams nuo diskusijų pradžios. Jis priminė, kad anksčiau iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšų planuotos paskolos buvo planuojamos tik energetikos sektoriui, bet politinis spaudimas pakeitė paramos tikslą.
„Diskusija prasidėjo praeitų metų vasario mėnesį, tai per truputį ilgiau nei metus turime tuos pinigus. Tai čia yra greitai“, – Eltai teigė A. Romanovskis.
„Diskusiją išjudino prezidentūra ir įvyko 2 susitikimai su ja. Ir paskui, dėl verslo bendruomenės sukrutusios ir politinio spaudimo, nes kitos šalys ne tik turėjo subsidijas ir skolinosi, galiausiai tas viskas išjudėjo“, – sakė jis.
Paklaustas ar 850 mln. eurų suma yra pakankama, A. Romanovskis atsakė, kad dėl tos priežasties, jog šios lėšos imamos iš RRF fondo, atsiranda tam tikros ribos.
„Yra tam tikros lubos, kurias galėjome imti. Jeigu turėjome 2 mlrd. RRF pinigų, tai tokios yra ir ribos. Problema turbūt visą laika išliks pinigai. Ar būtų gerai, kad būtų daugiau? Taip. Ar gerai ir su tuo, ką turime? Taip“, – teigė A. Romanovskis.
LVK prezidentas taip pat patikino, kad 150 mln. eurų paskolos yra pakankamos padėti Lietuvos vidutiniam ir stambiajam verslui.
Armonaitė: ši priemonė užtikrins, kad stambaus kapitalo projektai neliks nuošalyje
Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžia, kad ši priemonė padės stambiesiems projektams ir verslui, kuriems dažnai pritrūksta paramos iš fondų ar bankų.
„Akivaizdu, kad stambaus kapitalo projektai dažnai likdavo nuošalyje. Taigi milijardas eurų būtent ir atvers galimybes kurti bei plėsti stambius projektus, o kartu užtikrins investicijas į tvarų Lietuvos verslą ir inovacijas“, – sako A. Armonaitė.
Ji pabrėžė, kad tai taip pat bus pirmoji tokia priemonė, padedanti ir gynybos pramonei, ne tik gaminančiai dvigubos paskirties gaminius, bet ir karinę produkciją.
„Labai svarbu ir tai, kad šios priemonės lėšomis galės pasinaudoti ir gynybos bei saugumo sektoriuje veikiančios įmonės, kas išlieka vienu iš prioritetų artimiausiais metais“, – aiškino ji.
Ministrė tikina, kad tokia priemonė padės plečiantis aukštos vertės industrijoms. Be to, anot jos, kadangi ši priemonė yra paremta paskolomis, tai užtikrins tam tikrą grąžą valstybei.
„Ji padės išjudinti reikšmingas investicijas, kurios kuria gerai apmokamas darbo vietas ir kuria aukštą pridėtinę vertę“, – teigė ji.
„Startuojame su 1 mlrd. eurų, tačiau sukauptos palūkanos, grįžtantys paskolų mokėjimai vėl bus reinvestuojami, tad, skaičiuojame, bendras efektas turėtų siekti iki 2 mlrd. eurų“, – pridūrė ji.
Kaip praeitą penktadienį pranešė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) paskolos bus teikiamos projektams, kuriais siekiama investuoti į aplinkai draugiškas technologijas, žiediškumo didinimą, dekarbonizaciją, energijos vartojimo efektyvumą, mažaatliekių, pažangių, novatoriškų ir skaitmeninių technologijų diegimą, taip pat ir aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos pajėgumų plėtrą bei gynybos ir saugumo pramonę.
Pagal naująją priemonę verslas galės gauti iki 150 mln. eurų „Invegos“ tiesiogiai teikiamų arba subordinuotų paskolų, o sindikuotų paskolų finansavimo suma galės siekti iki 250 mln. eurų. Dėl paskolų galės kreiptis labai mažos, mažos ir vidutinės (MVĮ) bei didelės įmonės. Maksimali paskolų trukmė – 15 metų su galimybe pratęsti iki 20 metų.
