Sprendžiant iš jo pateiktų pasiūlymų, didesnių permainų artimiausiu metu vargiai galima tikėtis. Tačiau kai kuriems gyventojams gali būti tikrai naudinga, jei pasiūlymai bus įgyvendinti.
Esą radikaliai keičiant kaupimą, nebūtų pasiektas pagrindinis jo tikslas – didesnės pensininkų pajamos senatvėje.
Įmokas moka ne visi
„Jeigu norime, kad mūsų pensijos artėtų prie Vakarų Europos šalių lygio ir leistų užsitikrinti orią senatvę, būtina aktyviai dalyvauti pensijų kaupime.
Antroji pakopa yra svarbi Lietuvos pensijų sistemos dalis, kuri būsimiems senjorams gali užtikrinti iki 30 proc. didesnes pajamas senatvėje“, – aiškino Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Jis atkreipė dėmesį, kad iš 1,4 mln. pensijų fondų dalyvių aktyviai pensiją kaupia ir kas mėnesį įmokas moka beveik 800 tūkst. dalyvių – tai sudaro 54 proc. visų dirbančiųjų.
Skaičiuojama, kad, kaupiant antrojoje pensijų pakopoje, priklausomai nuo per kaupimo laikotarpį gaunamų pajamų dydžio galima papildomai sukaupti iki 30 proc. priedą prie būsimos senatvės pensijos.
Lietuvoje vidutinė pensija siekia šiek tiek mažiau nei 50 proc. vidutinio atlyginimo. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Skandinavijos šalyse į pensiją išėjusių žmonių pensijų dydis siekia 70 proc. jų buvusio darbo užmokesčio.
Tačiau šiose šalyse privaloma darbuotojo ir darbdavio įmoka siekia apie 10 proc. uždirbamų pajamų, o Lietuvoje – 3 proc. ir mokama papildoma 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės įmoka.
Be to, Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Švedijoje, Latvijoje ir daugelyje kitų EBPO priklausančiose šalyse dalyvavimas pensijų kaupime yra privalomas.
Ką siūloma keisti
Kaip teigė S. Krėpšta, keisti dabartinį pensijų kaupimą labai atsargiai, įvertinus visus argumentus.
Pasak jo, LB vertinimu, dabartinė pensijų kaupimo sistema galėtų būti tobulinama šiomis kryptimis:
- kaupiantiesiems ir visuomenei teikti aiškesnę ir išsamesnę informaciją, aktyviau komunikuoti su dalyviais automatinio įtraukimo laikotarpiu ir visais kaupimo momentais;
- tobulinti pensijų išmokų sistemą – įvertinti galimybę susieti pensijų išmokų ribas su būsimos senatvės pensijos dydžiu ir taikyti anuitetų indeksavimo mechanizmą uždirbus pelną. Tai leistų senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims amortizuoti rinkos kritimo metu prarastas lėšas;
- ieškoti galimybių mažinti leistinus atskaitymus iš pensijų fondų turto, pavyzdžiui, atskaitymai iš turto išsaugojimo pensijų fonde esančio pensijų turto pensijų kaupimo bendrovės naudai galėtų būti daromi tik tais atvejais, kai turto išsaugojimo pensijų fondas generuoja teigiamą grąžą. Taip pat svarstytinas ir galimas visų pensijų fondų atskaitymų sumažinimas;
- suteikti daugiau lankstumo dėl automatinio įtraukimo į antrosios pakopos pensijų kaupimą. Pvz., vieną kartą atsisakius įtraukimo, antras įtraukimas galėtų būti po trejų ar penkerių metų arba suteikti galimybę pasitraukti iš kaupimo po 1–3 mėn. nuo pirmosios įmokos iš atlyginimo atskaičiavimo;
- suteikti pensijų kaupimo bendrovėms daugiau atsakomybės ir lankstumo investuojant: reikšmingai nedidinant rizikos, padidinti investavimo objektų, kurie gali sudaryti pensijų fondų turtą, spektrą, leidžiant ribotą dalį pensijų fondų lėšų investuoti į dabar teisės aktuose nenumatytas finansines priemones.
- Konkretūs pasiūlymai yra pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Pensininkų turtas gerokai sumažėjo
Lietuvos antrosios pakopos pensijų fondai, išankstiniais duomenimis, 2022-uosius užbaigė su neigiama -13,81 proc. grąža, o jų valdomo turto vertė per metus sumažėjo -4,7 proc. iki 5,6 mlrd. eurų, praneša Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).
Tik pasirodžius šiai publikacijai asociacija atskleidė, kad per praėjusius metus II pakopos pensijų fondų nuostoliai, negalutiniais duomenimis, sudarė beveik 840 mln. eurų. Šią sumą išdalijus kiekvienam kaupiančiajam išeitų, kad kiekvienas prarado vidutiniškai po 600 eurų.
Iš viso per 2022 m. iš kaupiančių gyventojų atlyginimų į pensijų fondus buvo pervesta 625,5 mln. eurų, o į pensiją išėjusiems dalyviams arba jos nesulaukusių mirusių dalyvių turto paveldėtojams buvo išmokėta 75,2 mln. eurų.
Nepaisant pernykščių nuostolių, asociacija ramina, kad nuo kaupimo pradžios 2004 m. sukurtas pelnas II pensijų pakopoje praktiškai siekia 1,3 mlrd. eurų. Tačiau vien pernai infliacija siekė beveik 20 proc., tad nelabai aišku, kokia reali to pelno vertė.
Esą per visą kaupimo laikotarpį nerealizuota investicinė grąža (skirtumas tarp esamo turto ir įmokų) gyventojams, kaupiantiems papildomas lėšas savo pensijai antroje pensijų pakopoje sudaro 904 mln. eurų, o išmokėtos sumos investavusiems antroje pensijų pakopoje ir jau sulaukusiems senatvės pensijos (ar jų mirties atveju paveldėtojams) daugiau nei 365 mln. eurų.
LIPFA taip pat neatskleidžia, kiek būsimi pensininkai pernai ar nuo pat 2004 m. sumokėjo pensijų fondų valdytojams už jų turto administravimą.
Tuo metu LB primena apie didžiausius klaidingus mitus apie pensijų kaupimą fonduose.