„Ką šiuo metu galime pasakyti, tai infliacija yra, mano nuomone, akivaizdu, kad yra mažėjimo trajektorijoje, kas reiškia, kad pinigų politikos švelninimas taip pat yra numatomas į ateitį“, – penktadienį LRT radijui sakė G. Šimkus.
„Mes matome pagrindinį pozityvų dalyką, kuris yra svarbiausias Europos Centriniam Bankui, vykdančiam pinigų politiką, tai yra, kad infliacija – ji rimsta. Taip, dabar tai yra toks kelias dardantis, tai infliacija padidėja (aš kalbu apie euro zonos infliaciją), pamažėja ir to tikimasi, bet vis tiek ji kitais metais yra virš 2 proc., kitais metais antroje pusėje metinė infliacija jau bus 2 proc. teritorijoje, na o 2026 metams (numatoma – BNS), kaip ir visiems metų laikotarpiams, kiek mažiau negu du – 1,9 proc.“, – detalizavo LB vadovas.
Vis dėlto, G. Šimkaus teigimu, nėra aišku, kada bazinės palūkanos galėtų nusistovėti ties 2-2,5 proc. riba.
„Tai nėra apie vieną ar kitą duomenį, bet tai yra apie duomenų visumą. Ir štai dabar vakar buvo priimtas sprendimas sumažinti, iš tikrųjų, ateis duomenys, eis laikas ir kada bus sumažinta, tai priklausys būtent nuo duomenų ir to, ką jie rodė“, – teigė LB vadovas.
„ECB nėra niekam įsipareigojęs“
Jis pabrėžė, kad ECB nėra įsipareigojęs nei kažkokiam palūkanų normų dydžiui, nei jų mažinimo ar didinimo tempui.
„Iš tikrųjų per keletą metų mes matėme tų, vadinamųjų, juodųjų gulbių, lauki vieno, o ateina duomenys visai kiti ir signalizuoja kitus procesus, todėl iš tikrųjų reikia tokios strateginės kantrybės, nes kalbame ne apie atskirus duomenis, o kalbame apie duomenų visumą ir Europos Centrinis Bankas nėra įsipareigojęs nei kažkokiam tempui, nei kažkokiam palūkanų normų dydžiui“, – sakė G. Šimkus.
Ketvirtadienį, ECB sprendimu, pagrindinė iš trijų jo nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – sumažinta 0,25 procentinio punkto iki 3,5 proc. Pakeitimas įsigalios rugsėjo 18-ąją.
ECB Valdančiosios tarybos šių metų kovo 13 dienos sprendimu nuo rugsėjo 18-osios mažinamas skirtumas tarp indėlių palūkanų normos ir pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos – nuo 0,5 iki 0,15 procentinio punkto.
Todėl refinansavimo palūkanų norma iš viso mažės 0,6 punkto – nuo 4,25 proc. iki 3,65 procento.
Tiek pat sumažės ir trečioji palūkanų norma – riboto skolinimosi galimybės – nuo 4,5 iki 3,9 procento.
Duomenys tokie, kokių tikėjos
Savo pranešime ECB nurodė, kad naujausi infliacijos duomenys iš esmės tokie, kokių ir buvo tikėtasi, tačiau infliacija išlieka aukšta, nes atlyginimai vis dar sparčiai didėja. Tačiau darbo sąnaudų spaudimas silpsta, o pelnas iš dalies slopina didesnių atlyginimų įtaką infliacijai. Finansavimo sąlygos tebėra ribojančios, o ekonominė veikla vis dar silpna, o tai atspindi vangų privatų vartojimą bei investicijas.
Per precedento neturinčią euro zonos palūkanų normų didinimo seriją, pradėtą 2022 metų viduryje, siekiant pažaboti sparčiai kylančias kainas, ypač energijos ir maisto, jos buvo pakeltos iki aukščiausio 2001-ųjų lygio. Pirmasis palūkanų mažinimas įvyko birželio pradžioje, o per ankstesnį posėdį liepą pinigų politika nebuvo koreguojama.
Eurostato išankstiniais duomenimis, metų infliacija euro zonoje lėtėjo nuo 2,6 proc. liepą iki 2,2 proc. rugpjūtį, pasiekdama žemiausią lygį nuo 2021-ųjų liepos, o bazinė metų infliacija, kurią skaičiuojant neįtraukiamos energijos, maisto, alkoholio ir tabako kainos – nuo 2,9 proc. iki 2,8 procento.
Tuo tarpu po liepos mėnesio ECB posėdžio paskelbti statistiniai duomenys parodė, kad padėtis regiono ekonomikoje yra prastesnė, nei tikėjosi reguliuotojas, o stipriausiai Europoje Vokietijos ekonomikai nedaug trūksta iki recesijos.
Galutiniais Eurostato duomenimis, euro zonos ekonomikos augimas balandžio-birželio mėnesiais per metų ketvirtį lėtėjo iki 0,2 proc. nuo 0,3 proc. sausį-kovą, nors augimas per metus spartėjo nuo 0,5 proc. iki 0,6 procento.
Šiemet numatyti dar du ECB pinigų politikos svarstymai – spalį ir gruodį.
