Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo leisti žmonėms atsiimti savo santaupas per 12 mėnesių, taip pat panaikinti automatinį įtraukimą į pensijų fondus, pakeisti valstybės 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio įmoką gyventojų pajamų mokesčio lengvata, suteikiant žmonėms laisvę nuspręsti, kaip ir kur naudoti šią paskatą.
Įvertino žadamus pokyčius
„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis svarstė, kad dėl kai kurių siūlomų ministerijos dalykų galima sutikti. Pavyzdžiui, dėl automatinio įtraukimo į kaupimą pensijų fonduose.
„Tas automatinis įtraukimas galbūt vis dėlto yra pernelyg griežtas. <...> Automatiškai įtraukiami ir kai kurie žmonės, kurių galbūt ir nereikėtų įtraukti“, – teigė jis.
T. Medaiskis mano, kad jei būtų leista gyventojams savarankiškai pasirinkti, ar kaupti papildomai, ar ne, pensijų fondai galėtų patys savarankiškai informuoti gyventojus apie tokios sistemos naudą, atnešamą grąžą.
Visgi jis įsitikinęs, kad pasitraukti iš pensijų fondų būtų galima tik vadovaujantis pagal Konstitucinio Teismo pateiktu išaiškinimu.
„Aš manau, kad čia reikėtų laikytis griežtai Konstitucinio Teismo sprendimo. Pasakyta, kad pasitraukti iš pensijų fondo tada, kada dalyvavimas yra apsunkintas arba netikslingas. Tik tada stabdyti arba nutraukti dalyvavimą.
<...> Bet dabar atidarinėti dar kažkokius langus papildomai, kad būtų visai galima pasitraukti, tai aš nematau reikalo, nes žmonės yra skirtingi. Gal tik daliai žmonių veikia tas argumentas, kad jis geriau mokės apsieiti su savo pinigais negu pensijų fondų valdytojai“, – kalbėjo specialistas.
Jo vertinimu, žmonėms taip pat būtų naudinga leisti sustabdyti kaupimą ilgesniam laikotarpiui iškilus sunkioms gyvenimo aplinkybėms, pavyzdžiui, netekus darbo ar kt.
Tuo metu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Tadas Gudaitis antrina ir sako, kad iki šiol nėra aišku, koks yra tokių pokyčių tikslas.
„Mes einame tokiu populistiniu keliu ir iš esmės pensijos žmogui ateityje nedidiname, bet mažiname“, – teigė jis.
T. Gudaitis žeria kritiką ir dėl numatomos pensijų kaupimo sistemos paskatos keitimo.
Pasak jo, jei dabar nuo žmogaus gaunamo atlyginimo atskaičiuojami 3 proc. ir skiriami pensijų kaupimo fondui, valstybė prideda dar 1,5 proc. į žmogaus pensijų sąskaitą.
Jis taip pat pateikė pavyzdį, kai jei šalyje žmonės vidutiniškai uždirba 2 tūkst. eurų, jie sumokės 60 eurų per mėnesį, o valstybė dar pridės 30 eurų į pensijų fondų sąskaitą.
„Koks dabar yra siūlymas? Iš esmės siūlymas yra vidutinį atlyginimą gaunančiam žmogui 2,5 karto sumažinti paskatą, t.y. nuo 30 eurų leisti susigrąžinti 12 eurų (t.y. 20 proc. nuo sumokėtų įmokų). Tai vietoje 30 eurų būtų 12 eurų ir juos atiduoti vartojimui.
Tas, kas gauna mažesnį atlyginimą, pavyzdžiui, minimalų tarp vidutinio, mes kalbame apie 5 kartų sumažinimą paskatos. <...> Tai čia yra ta pati pirma vieta, kuri žmogų ne skatina kaupti, o labiau veda, kad jis nekauptų.
Jis svarsto, kad jei žmonėms iš tiesų bus leista atsiimti dalį dabar sukauptų pinigų, jie, tikėtina, tą ir padarys, t.y. sukauptų pinigų neatidės senatvei, tačiau skirs vartojimui. O leidimas stabdyti kaupimą, T. Gudaičio vertinimu, taip pat esą nėra teisingas.
„Tai pagalvokime ir apie mokesčių mokėjimą – noriu moku, noriu – ne. Tai kas būtų tada su mokesčių surinkimu? Tą patį norima padaryti ir su įmoku mokėjimu savo pensijai“, – teigė jis. Visgi Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis paaiškina, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikslas – leisti žmonėms savarankiškai apsispręsti, ar jie nori kaupti, ar ne.
„Tikslą geriausiai turbūt reprezentuotų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, kurie ir yra šių pasiūlymų iniciatoriai.
Bet iš to, kiek tekę su jais bendrauti ir ką jie yra pristatę, tai suprantu, kad nori sistemą iš to tokio pusiau privalomo dalyvavimo, kuris buvo nuo 2019 m., pervesti į savarankišką dalyvavimą, kad žmonės galėtų rinktis kiek galima daugiau šioje sistemoje – dalyvauti ar nedalyvauti“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Jo vertinimu, ministerija taip pat siekia ne sumenkinti šią pensijų kaupimo sistemą, bet kaip tik – paskatinti jos populiarumą.
„Atrodo, kad per pastaruosius keletą metų yra įvykę tokio stipraus nepasitenkinimo, kai žmonės, išgyvenę tą automatinį įtraukimą, arba tiesiog, kai atėjo didelės infliacijos laikas ir sparčiai krito fondų vertės, tuo metu, norėdami kažkaip pasinaudoti tais pinigais, [suprato], kad jie negali jais pasinaudoti ir negali stabdyti kaupimo.
Ir tas poros metų politinių sprendimų uždelsimas bandant surasti, kaip suderinti tą visuomenės poreikį šitai sistemai, lankstumą, ir kartu, kad sistema liktų tvari. <... Dabartinė valdžia turi kažką daryti, kad kažkaip grąžintų dialogą“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Aš taip suprantu, kad iniciatoriai – šiuo atveju socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kolegos – tiki, kad žmonės, turėdami galimybę rinktis, pats žinojimas, kad gali rinktis, yra labai svarbus. Nebūtinai žmonės juo naudosis, bet žino, kad gali rinktis.
Visą pokalbį galite klausyti „Žinių radijo“ laidoje:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Daugybė platformų kur galima savo pinigus investuoti su 10% palūkanomis ir niekas nereguliuoja iki gyvenimo galo ir neaiškina ,nenustatinėja kažkokių taisyklių,ar gali pasitraukti ,ar gali nutraukti , nekalbant ,kad jau dabar konstitucinis teismas nurodė pažeidžia žmogaus teisės prievarta kaupti , vieni gali atsisakyti kiti ne . Kažkokias išligas išsigalvoja dėl rimtos ligos ,be kojos ,be rankos , graudu. Noriu kaipiu ,nenoriu -nekaupiu ,investuoju kitur.
