Apie tai rašoma Prezidentūros pranešime, išplatintame po šalies vadovo susitikimo su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos „Bočiai“ ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais.
Prezidentas pabrėžė, kad, nepaisant koronaviruso pandemijos sukeltų ekonominių iššūkių, būtina toliau vykdyti pensijų indeksavimą ir pensijos šalyje turi augti sparčiau. Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų.
Prezidentas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą.
„Kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš mano veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas. Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Dar pernai jis pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, siekiančius nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką.
Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti – spartesnis, nei esantis, pensijų didinimas. Lietuvoje pakeitimo norma – vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis – yra apie 42 proc.
Tuo metu Europos Sąjungos vidurkis – apie 61 proc. Šalies vadovas akcentavo, kad turime sau išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje turi būti 50 proc. Ir šį tikslą turime pasiekti maksimaliai greitai.
Kaip indeksuojamos pensijos
Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. pensijos didinamos pagal indeksavimo koeficientą. Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į einamųjų, 3 buvusių ir 3 būsimų metų faktinį arba prognozuojamą darbo užmokesčio fondą.
Tiksliau, į tai, kiek didėja arba mažėja visų šalies darbuotojų uždirbama pinigų suma. Pastaruosius kelerius metus ji sparčiai didėjo, dėl to ir pensijos kasmet pastebimai paaugdavo.
Pavyzdžiui, nuo šių metų pradžios jos buvo padidintos 8,11 proc. Antradienį Finansų ministerija paskelbė naujausias ekonomikos prognozes. Be kita ko, jose skelbiama ir prognozė, kaip artimiausius metus keisis darbo užmokesčio fondas.
Ministerijos vertinimu, jis šiemet turėtų mažėti -0,8 proc., tačiau per ateinančius trejus metus kasmet didėti daugiau kaip 4 proc.
Apskaičiavus 7 metų rodiklį, išeitų, kad darbo užmokesčio fondas didėja vidutiniškai 6,3 proc. Tokiu dydžiu turėtų būti didinamos ir senatvės pensijos. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 376,1 euro. Vadinasi, kitąmet ji didėtų 24 eurais.
Vis dėlto dabar galiojančiame įstatyme taip pat numatyta, kad pensijos nebūtų indeksuojamos, jeigu Ekonominės raidos scenarijuje einamųjų ar kitų metų bendrojo vidaus produkto (BVP) ar darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami.
Kaip jau skelbta, Finansų ministerija prognozuoja, kad dėl koronaviruso sukeltos ekonominės krizės šiemet Lietuvos BVP susitrauks 7 proc. Taigi, ir pensijos nuo kitų metų neturėtų būti didinamos.
Kita vertus įstatymas leidžia bazinę pensiją, vieną iš senatvės pensijos sudedamųjų dalių (ji visiems gavėjams vienoda) indeksuoti kitaip nei apskaičiuojamas pagrindinis indeksavimo koeficientas.
Premjeras Saulius Skvernelis viešai yra užsiminęs, kad kitais metais pensijos galėtų būti didinamos 6–7 proc.
