Kaunietė Lina (vardas pakeistas, – aut. past.) vienoje viešoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje skundėsi ir prašė draugų patarimo dėl atleidimo iš darbo.
„Nesutikau skiepytis, o darbdavys pasakė, kad darbe skleidžiu blogas emocijas, todėl mane atleido. Vis dar laukiu tikros, raštu pateiktos mano atleidimo priežasties. Įdomu, ar ir kiti susiduriate su panašiomis problemomis, kur ieškote pagalbos“, – skundėsi moteris.
Netrukus jos įrašas sulaukė komentatorių dėmesio. Žmonės dalijosi panašia patirtimi, kad buvo atleisti, nes neturėjo skiepo. Viena dalis jų siūlė ieškoti kito darbo, kiti tuo metu skatino nepasiduoti ir kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Darbdaviai darbuotojus diskriminuoja
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad dažnai darbdaviai darbuotojus atleidžia ne dėl objektyvių priežasčių.
„Pavyzdžiui, dabar populiari atleidimo priežastis – skiepai. Tačiau gali būti ir kitokių diskriminacinio pobūdžio priežasčių – pavyzdžiui, darbuotojo amžius, lytis, seksualinė orientacija ar kt. Darbdavys negali atleisti dėl šių priežasčių, todėl ieško kitų, tačiau dažnai neišeina jų pagrįsti, jeigu darbuotojas gerai dirba.
Iki pandemijos turėjome daug atleidimo atvejų bandomuoju laikotarpiu. Darbdaviai darbuotojus atleisdavo be objektyvių priežasčių, vien dėl to, kad nepasibaigė jų bandomasis laikotarpis. Dabar daug turime atvejų, kurie susiję su skiepais“, – pasakojo darbuotojų atstovė.
Anot jos, darbuotojų skirstymas į pasiskiepijusius ir nesiskiepijusius irgi yra tam tikra diskriminacijos forma.
„Įstatymuose nėra numatyta galimybė atleisti nepasiskiepijusių darbuotojų. Kol toks įstatymas nėra įtvirtintas, darbdavys negali reikalauti darbuotojo duomenų apie skiepą.
Darbuotojai, kurie atleidžiami dėl skiepo, gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Juk darbdavys negali darbuotojo atleisti bet kada ir bet kaip, jis turi nurodyti tikras priežastis ir tai įrodyti Darbo ginčų komisijoje“, – sakė I. Ruginienė.
Darbdaviai: nepasiskiepiję darbuotojai yra pavojingi
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, kad jeigu darbuotojas nesutinka skiepytis ir testuotis, darbdavys negali rizikuoti ir laukti sankcijų iš valdžios.
„Jeigu darbuotojams privaloma turėti galimybių pasus, kaip darbdavys gali leisti darbuotojams jų neturėti? Juk už tai ir baudos gali grėsti.
Tačiau viskas vyksta civilizuotai, darbdavys klausia darbuotojų apie skiepus, testus ir pats žmogus nusprendžia, ką jam daryti. Niekas darbuotojų neterorizuoja ir neieško priekabių. Viskas vyksta pagal taisykles. Tik profesinės sąjungos sako, kad sulaukia daugybės skundų, tačiau jos tiksliai taip ir nenurodė, dėl ko žmonės skundžiasi“, – tikino darbdavių atstovas.
Pasak D. Arlausko, su darbuotojais bandyti tartis net neišeina, nes yra paskelbtos Vyriausybės taisyklės, kurių būtina laikytis.
„Tam tikri darbuotojai privalo skiepytis ar testuotis, kitu atveju jie tampa pavojingi kolegoms. Juk ir viruso židiniai atsiranda daugiausia ten, kur vyksta kontaktinis darbas.
Tačiau didelės problemos nematau, tie, kurie nori saugotis, skiepijasi ir toliau dirba, o kurie nori laikytis savo tiesų, gali nebedirbti. Tegu sėdi jie namuose, bet juk reikia mokėti mokesčius, pirkti maistą. Manau, dauguma susidūrę su realybe vis tiek ims ieškoti darbo“, – komentavo D. Arlauskas.
Atleisti dėl skiepo negali
Advokatų kontoros „Ilaw lextal“ vadovaujantis partneris, advokatas Tomas Bagdanskis teigė, kad yra patvirtintas darbų sąrašas, kuris darbuotojas gali dirbti pasitikrinęs sveikatą ar prasirgęs.
„Jeigu darbuotojas patenka į šį sąrašą ir nėra pasiskiepijęs ar pasitikrinęs sveikatos ir to nesutinka daryti, tada darbdavys gali jį nušalinti nuo darbo, nemokėti atlyginimo, toks darbuotojas nedraudžiamas ir socialiniu draudimu.
Tačiau reikėtų neskubėti tokį darbuotoją nušalinus iš karto ir atleisti iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Reikia žiūrėti, kokios priežastys lemia, kad jis nesiskiepija ar nesitikrina savo sveikatos. Kaip jis tai motyvuoja. Ir jeigu tai trunka ilgą laiką, o darbdavys patiria nuostolių, tada galima įžvelgti šiurkštų darbo drausmės pažeidimą“, – tvirtino T. Bagdanskis.
Anot jo, jeigu visiškai išsiskiria darbdavio ir darbuotojo nuomonės, reikia tartis abiem šalims.
„Tačiau jeigu darbuotojas atleidžiamas, nes nėra pasiskiepijęs, tokią bylą teisme darbdavys praloštų“, – sakė advokatas.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) irgi teigė, kad Lietuvoje nėra įteisintas privalomas skiepijimas, todėl atleisti darbuotojo dėl nesiskiepijimo darbdavys negali.
„Yra numatyta, kad tam tikruose ekonominės veiklos sektoriuose yra privaloma pateikti sveikatos patikrinimo dokumentus. Jeigu darbuotojas atsisako tokius dokumentus pateikti arba testuotis nustatyta tvarka, darbdavys privalo tokiam darbuotojui pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu, o jeigu dėl darbo pobūdžio tai yra neįmanoma, gali nušalinti darbuotoją ir tuo metu jam nebus mokama alga.
Jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo argumentuojant, kad nepasiskiepijo, jis gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Jeigu darbuotojas patiria psichologinį spaudimą, jis gali kreiptis į VDI ir prašyti toje darbo vietoje patikrinti, ar nėra vykdomas mobingas“, – komentavo VDI.
