Prancūzijos centrinio banko valdytojo Francois Villeroy'jaus de Galhau komentarai pasirodė dieną po to, kai ECB jau ketvirto posėdžio iš eilės metu nusprendė palūkanų nekeisti.
„Man atrodo labai tikėtina, kad palūkanos pirmąkart bus mažinamos pavasarį“, – kalbėdamas su transliuotoju „BFM Business“ sakė F. Villeroy'jus de Galhau, pridurdamas, kad „kaip ir visur kitur, pavasaris Europoje prasideda balandį ir tęsiasi iki birželio 21 d.“
ECB pirmininkė Christine Lagarde ketvirtadienį sakė, kad Frankfurte esanti institucija daro „gerą pažangą“ mažinant infliaciją, tačiau dėl to „nėra pakankamai įsitikinusi“.
Kalbėdama su žurnalistais ji sakė, jog reikia gauti „daugiau įrodymų“, kad infliacija artėja prie banko nustatyto dviejų procentų normatyvo, tačiau pridūrė, kad „daugiau žinosime birželį“, leisdama suprasti, kad tuomet galimai bus mažinamos palūkanos.
F. Villeroy'jus de Galhau transliuotojui „BFM Business“ sakė, jog tarp ECB valdytojų egzistuoja „platus sutarimas“ dėl „artėjančio palūkanų mažinimo“.
Jo teigimu, ECB darosi „vis labiau įsitikinęs“, kad „iki kitų metų mums pavyks sumažinti infliaciją iki dviejų procentų“.
Jis perspėjo „neskubėti“ palūkanas mažinti „pernelyg greitai, rizikuojant nepasiekti užsibrėžto tikslo“ arba „per vėlai, kad dėl to nenukentėtų (ekonominė) veikla“.
ECB, JAV ir kitų šalių centriniai bankai palūkanas padidino, siekdami kovoti su infliacija, smarkiai išaugusia po to, kai 2022 m. prasidėjo rusų invazija Ukrainoje. Tačiau didelės palūkanos tuo pat metu sukelia ekonominio recesijos riziką.
ECB ketvirtadienį prognozavo, kad 20 narių turinčios euro zonos ekonomikos, kuriai antruoju 2023 m. pusmečiu vos pavyko išvengti techninės recesijos, augimas šiais metais bus lėtesnis nei pirmiau manyta.
