Daugelis jų yra politiškai aktyvūs ir dalyvauja kone visuose rinkimuose. Taigi, Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos stengiasi atkreipti jų dėmesį ir laimėti prielankumą.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ką pensininkams žada tie, kurie jau po mėnesio taps parlamento nariais ir priiminės naujus įstatymus.
Jų nuostatos pateikiamos tokia eilės tvarka, kokią partijoms nustatė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir kokia bus rinkimų biuleteniuose.
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)
Išsamios rinkimų programos ši politinė jėga savo interneto svetainėje neskelbia. Vietoje jos publikuojamas iškalbingas šūkis „Dar miegam“.
Tačiau partijos trumpojoje programoje, kokias VRK leidiniui yra pateikusios visos partijos, rašoma: „Pensijų kaupimas – tik savanoriškas. „Sodros“ pensijos – pakankamos oriai senatvei, prireikus pasitelkiant biudžeto subsidijas.“
Sąjunga naujienų portalui tv3.lt patikslino, kad orią senatvę užtikrintų suma, lygi minimaliajai mėnesinei algai (MMA) ir siektų 50 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Šiuo metu VDU Lietuvoje yra beveik 2200 eurų neatskaičius mokesčių (taip pat su mokesčiais tvirtinamas ir MMA dydis), o pusė jo būtų 1100 eurų.
Dabar vidutinė senatvės pensija yra 595 eurai. Vadinasi, norint įgyvendinti sąjungos pažadus, pensijas tektų didinti vidutiniškai 505 eurais. Tokiam padidinimui prireiktų papildomai 3,6 mlrd. eurų per metus.
Pernai visos „Sodros“ pajamos sudarė apie 7,2 mlrd. eurų, o valstybės biudžeto – 13,7 mlrd. eurų. Taigi, jeigu pensijos būtų padidintos iki 50 proc. VDU, gyventojai „Sodrai“ turėtų mokėti 50 proc. daugiau įmokų arba visais kitais mokesčiais iš jų ir verslo turėtų būti surinkta 26 proc. daugiau.
Vargiai Seimas kada nors išdrįs tiek padidinti mokesčius. Kiek realiau būtų pensiją padidinti iki 50 proc. VDU sumos atskaičius mokesčius arba 675 eurų.
Nieko papildomai nedarant, o tik vykdant galiojantį įstatymą, kuris numato kasmetinį pensijų indeksavimą, šią sumą realu pasiekti per artimiausius 2 metus.
Nacionalinis susivienijimas
Šios partijos programoje pensijos ir pensininkai nėra paminėti nė karto, tik teigiama esą užsienio bankai pelnosi administruodami pensijų fondus.
Susivienijimo programoje teigiama, kad socialinė politika turi būti pertvarkyta taip, kad didintų paskatas įsitraukti į darbinę veiklą, būtų nukreipta į moraliai ir socialiai atsakingai gyvenančių ir besielgiančių asmenų poreikių tenkinimą.
Trumpojoje programoje VRK leidinyje ši partija žada: „Sukursime vieningą ir aiškią pensijų ir kitų socialinių išmokų didinimo tvarką.“
Kaip minėta, pensijų didinimo (indeksavimo) tvarka jau numatyta dabar galiojančiuose įstatymuose. Pensijos kasmet didinamos atsižvelgiant į šalies darbo užmokesčio fondo augimą, „Sodros“ biudžeto rezultatą.
Papildomai jos gali būti didinamos, jei vyresnių žmonių skurdo rizikos lygis viršija 25 proc. ir jei vidutinė pensija nesiekia 50 proc. VDU (atskaičius mokesčius).
Lietuvos socialdemokratų partija
Išsamioje savo programoje rašo: „Svarbu didinti ir šalpos senatvės bei šalpos neįgalumo pensijas, kad jų pakaktų būtiniems žmonių poreikiams.“
Toliau programoje „pensija“ minima tik kalbant apie pasitraukimą iš pensijų kaupimo antrojoje pakopoje, jos fondus, profesinių pensijų fondų kūrimo skatinimą.
VRK pateiktoje trumpojoje programoje ši partija nurodo: „Pensijos augs, kad atitiktų šalies ekonomikos ir kainų lygį. Pertvarkysime antrąją pensijų pakopą – žmonės galės nutraukti kaupimą, atsiimti sukauptus pinigus.“
Partija patikslino, kad „ekonomikos ir kainų lygį atitiktų“ 60 proc. VDU (atskaičius mokesčius) dydžio vidutinė pensija. Tačiau tai esą nėra vienos Seimo kadencijos darbas.
60 proc. VDU į rankas dabar būtų beveik 812 eurų. Taigi, kad pasiektų šią sumą, dabartines pensijas reikėtų didinti vidutiniškai 217 eurų. Tokiam didinimui kasmet reiktų papildomai po 1,6 mlrd. eurų.
Lietuvos žaliųjų partija
Ši politinė jėga savo išsamioje programoje pensijų iš viso nemini.
Trumpojoje jos programoje rašoma: „Atsimerkime: negalime leisti, kad vieniši tėvai, senyvi žmonės ar asmenys su negalia toliau skurstų <...>.“
Iš tiesų negalime leisti, kad kas nors skurstų, tačiau ši partija neatskleidžia, ką dėl darytų, jeigu būtų išrinkta į Seimą.
Lietuvos liaudies partija
Šios partijos interneto svetainės ar išsamios jos Seimo rinkimų programos rasti nepavyko.
Trumpojoje programoje, kurią skelbia VRK, apie pensijas ar pensininkus joje taip pat nieko nėra parašyta.
Lietuvos regionų partija
Ši partija savo programoje pastebi, kad piniginį skurdą lemia netolygiai augančios pajamos ir vis dar mažos socialinės išmokos. Esą tarp sunkiausioje padėtyje atsiduriančių yra ir pensininkai.
Partija nurodo, kad tarp pagrindinių jos socialinės politikos krypčių yra skurdo ir pajamų nelygybės mažinimas. O to galima pasiekti, be kita ko, ir didinant pensijas, kitas išmokas.
„Siekdami užtikrinti orų vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą, kursime tvarią ir subalansuotą pensijų sistemą, pagrįstą nuosekliu pensijų didinimu, dabartinės antrosios ir trečiosios pakopos pensijų kaupimo sistemos tobulinimu“, – rašoma programoje.
Vis dėlto, bent jau finansine prasme, ir dabartinė pensijų sistema yra tvari ir subalansuota – jau ne vienerius metus pensijų draudimo įmokų surenkama kur kas daugiau nei išmokama pensijų.
Pvz., pernai pensijų draudimo teigiamas rezultatas viršijo 500 mln. eurų (tiek pensijų draudimo pinigų „Sodrai“ liko gyventojams sumokėjus visas pensijas). Be to, kaip minėta, pensijos kasmet indeksuojamos.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Ši partija vienu iš esminių savo politikos tikslų įvardija senatvės ir kitų pensijų didinimą.
Sąjunga rinkiminėje programoje žada „įvesti tryliktąją (vienkartinę) pensiją“, „padidinti senatvės ir kitas pensijas“.
Partija žada remti ir priimti įstatymus, kurie, be kita ko, „užtikrins tinkamas ir tvarias pensijas, kurios garantuos orų gyvenimą išėjus į pensiją“.
Kaip informavo tv3.lt, kad tryliktoji pensija turėtų būti senatvės pensijos bendrosios dalies dydžio (beveik 270 eurų), o orų gyvenimą esą garantuotų 1 tūkst. eurų dydžio pensija.
Taikos koalicija (Darbo, Krikščioniškosios demokratijos, Žemaičių partijos)
Trijų partijų koalicija savo programoje žada: „Grąžinsime „pavogtas“ pensijas išmokant vienkartinę išmoką. 40 proc. padidinsime senatvės pensijas.“
Kas, kada ir kokias pensijas „pavogė“ iš programos – visiškai neaišku. O minimas pensijų padidinimas praktiškai įmanomas net ir nieko per daug nekeičiant, nes nuo 2020 m. vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 377 eurų iki 595 eurų, t. y. beveik 58 proc., rodo „Sodros“ duomenys.
Koalicija programoje taip pat įsipareigoja pasiekti Europos Sąjungos (ES) „santykio vidurkį tarp gauto atlyginimo ir pensijos“.
„Eurostat“ duomenimis, pernai visoje ES vadinamoji pajamų (priskaičiuotų) pakeitimo norma buvo 58 proc., o Lietuvoje – 36 proc.
Šis dydis gali klaidinti, nes Lietuva bene vienintelė visoje bendrijoje yra nustačiusi, kad socialinio draudimo įmokas moka darbuotojas, o ne darbdavys.
Dėl to nuo 2019 m. Lietuvoje atlyginimai formaliai buvo padauginti iš 1,289. Taigi didesni priskaičiuoti atlyginimai iš dalies lemia ir prastesnę pakeitimo normą.
Be kita ko, koalicija programoje žada atlikti „senatvės pensijų indeksavimo ir „Sodros“ rezervo panaudojimo tvarkos keitimą užtikrindami didesnį regioninį ir socialinį teisingumą (būtina susieti individualią pensijos dalį su regioniniu, o ne visos šalies darbo užmokesčio vidurkiu, sparčiau didinti bendrąją, o ne individualią pensijos dalį).“
Koalicija teigia palaikanti, kad daugiau pinigų pensininkams būtų paimta iš krašto apsaugos, stabdant „lėšų gynybai didinimą“.
Partija „Laisvė ir teisingumas“
Ši partija savo ilgojoje programoje, kurią skelbia interneto svetainėje, pensijų nemini. Tačiau VRK publikuojamoje trumpojoje programoje nurodo: „Vidutinė senatvės pensija – 1000 eurų.“
Palyginti su dabartine vidutine pensija, tai būtų 68 proc. arba 405 eurais daugiau.
Kaip minėta, per pastaruosius ketverius metus pensijos padidėjo 58 proc. Tad bent teoriškai neatrodo neįmanoma įgyvendinti tokio pažado.
Tiesa, partija nenurodo, iš kur reikėtų paimti milijardus eurų tokiam pensijų didinimui.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“
Ši partija Seimo rinkimų programoje žada: „Atstatysime dabartinės valdžios panaikintą pensijų dydžio priklausomybę nuo turimo darbo stažo.“
Čia veikiausiai turima galvoje 2021 m. priimta įstatymo nuostata, dėl kurios skaičiuojant pensijos bendrąją dalį laikoma, kad būtinojo stažo neturintys gyventojai jį turi.
Be kita ko, ši partija žada siekti „sutarimo dėl „Europinės pensijos“, minimalios pensijų pakeitimo normos (kad visų europiečių pensija sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. buvusio atlyginimo ir šis procentas toliau augtų) visose ES šalyse, panašiai kaip buvo sutarta dėl minimalaus atlyginimo direktyvos.
Kaip jau minėta, jeigu toks susitarimas būtų pasiektas, priklausomai nuo atlyginimo dydžio skaičiavimo (su mokesčiais ar juos atskaičius), vidutinė pensija turėtų didėti iki 1100 eurų (pusė VDU su mokesčiais) arba 675 eurų (pusė VDU be mokesčių).
Tiesa, programoje tiesiogiai nenurodoma, iš kur reikėtų gauti papildomų lėšų pensijų didinimui.
Politinė partija „Nemuno Aušra“
Ši partija savo programose nemini pensijų, tik žada supaprastinti „pasitraukimą iš II pakopos pensijų fondų“, taip pat užtikrinti, kad „naujiems įtraukimams į II pakopą visa apimtimi galiotų sutarčių laisvės principas“.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Ši partija programoje nurodo, kad „užsibrėžtas tikslas, kad vidutinė pensija pasiektų 50 proc. VDU, bus pasiektas per artimiausius dvejus–trejus metus, o ne planuotais 2030 m.“
Toliau patikslinama: „didinsime pensijas, kad vidutinė pensija per artimiausius dvejus–trejus metus pasiektų 50 proc. neto VDU“. Dabar tai būtų 675 eurai.
Pasak šios partijos, pensijų, išmokų kėlimas esą palies tiek dirbančiuosius, tiek ir pažeidžiamiausias visuomenės grupes.
Liberalų sąjūdis
Ši partija pripažįsta, kad pensijų ir atlyginimų santykis Lietuvoje yra vienas iš prasčiausių tarp ES šalių. Tačiau programoje daugiausia dėmesio skiria savarankiškam pensijų kaupimui.
Partija žada depolitizuoti pensijų sistemą dėl jos stabilumo ir tvarumo.
„Auginsime pačių žmonių pasitikėjimą antrąja pensijų kaupimo pakopa ir darbdavių socialines iniciatyvas skatinant juos prisidėti finansiniu indėliu į pensijų kaupimą ir nemažinant valstybės indėlio“, – rašoma programoje.
Joje siūloma didinti privačiai kaupiančiųjų pensijai skaičių, stiprinant II ir III pensijų pakopos sistemas, aktyviai šviečiant ir motyvuojant gyventojus.
Partija taip pat žada skatinti darbdavius įsitraukti į darbuotojų pensijų kaupimą.
Pasak jos programos, „būtina peržiūrėti priemones, leidžiančias pensinio amžiaus asmenims derinti pensinį aprūpinimą su darbo užmokesčiu. Tai suteiktų daugiau galimybių užtikrinti finansinį stabilumą senatvėje.“
Laisvės partija
Savo programoje ši partija taip pat nemažai dėmesio skiria pensijų kaupimui, kurį žada plėsti.
Kita vertus, ji žada pasirūpinti ir mažiausiomis pensijomis: „Įvesime pensijų grindis, kurios negalės būti mažesnės nei absoliuti skurdo riba.“
Absoliutaus skurdo riba yra lygi kasmet nustatomam minimalių vartojimo poreikių dydžiui (MVPD), kuris reikalingas minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių bei paslaugų) poreikiams patenkinti. Šiemet tai yra 446 eurai.
Pasak partijos programos, įvedus pensijų „grindis“, šalpos negalios pensija sunkią negalią turintiems asmenims būtų ne mažesnė negu 1 MVPD (334,5 euro), šalpos senatvės pensija – ne mažesnė negu 446 eurai, o socialinio draudimo senatvės pensija – ne mažesnė negu 1 MVPD + 10 proc. (490,6 euro).
Partija taip pat žada, kad „mirus sutuoktiniui, likusiam vienišam pensinio amžiaus asmeniui bus mokama didesnė pensija – sutuoktinio arba jo paties.“ (Dabar našlių pensija ir vienišo asmens išmoka yra fiksuoto dydžio ir siekia 38,23 euro.)
Partija programoje tiesiogiai nenurodo, iš kur ir kiek reikėtų papildomų lėšų pensijų „grindims“, taip pat našlių pensijų pakeitimams.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga
Ši partija programoje pastebi, kad mes išleidžiame apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto pensijoms, o ES vidurkis – 12 proc., esą tai ir lemia mažas pensijas.
„Jeigu norime jas padvigubinti, reikėtų skirti didesnę biudžeto dalį. Tai nėra milžiniški skaičiai, juk kalbame apie ES vidurkį, ne apie šios srities lyderius.
Todėl sieksime perkelti ES šalių gerąją praktiką į Lietuvą ir užtikrinti pensijų augimą ir indeksavimą kartu su VDU dydžio pasikeitimais“, – rašoma programoje.
Joje žadama siekti, kad senjorams būtų mokama vadinamoji „tryliktoji pensija“, t. y. „papildomas metinis priedas, kuris bent iš dalies leistų patenkinti pagrindinius jų poreikius ir padėtų patikėti, kad valdžia ir jaunoji karta vertina jų ilgametį įnašą į valstybės kūrimą.“
Taip pat partija žada užtikrinti, kad kiekvienas pensininkas kasmet gautų 400 eurų dydžio kelialapį, kurį galėtų savo nuožiūra panaudoti apmokant kaimo turizmo paslaugas ar kitus poilsio būdus pasirinktose mūsų šalies poilsio vietose.
