I laipsnio valstybinę pensiją gauna kariai savanoriai, aukščiausieji valstybės pareigūnai, olimpinių čempionai ir kt. II laipsnio valstybinę pensiją – tam tikrų žaidynių prizininkai, daugiavaikiai tėvai ar bent 40 kartų savo kraują aukoję donorai.
Į papildomas pensijas dar gali pretenduoti ir per karus nukentėję asmenys, pareigūnai ir kariai, mokslininkai, teisėjai ir net prezidento sutuoktinis ar sutuoktinė.
Specialistai įvardijo, nuo ko priklauso visų šių valstybinių pensijų skyrimas bei dydis.
I ir II laipsnių valstybinės pensijos – iki 289,40 euro
„Sodra“ Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Lankauskaitė aiškino, kad I laipsnio valstybinės pensijos yra 4 valstybinių pensijų bazių (VPB) dydžio. Nuo šių metų tai yra 289,40 euro (4 x 72,35 VPB).
II laipsnio valstybinės pensijos, pasak specialistės, yra 2 VPB dydžio. Nuo š. m. tai yra 144,70 euro (2 x 72,35 VPB).
„Šios pensijos yra skiriamos ir mokamos senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims arba asmenims, netekusiems 60 proc. ir daugiau dalyvumo (darbingumo)“ – komentavo L. Lankauskaitė.
Teisę gauti I laipsnio valstybinę pensiją turi:
- pasipriešinimo okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai;
- pasipriešinimo okupacijoms dalyviai – laivės kovų dalyviai;
- buvę aukščiausieji valstybės pareigūnai (Seimo pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Konstitucinio Teismo pirmininkas);
- asmenys, kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros meno premija;
- olimpinių žaidynių čempionai;
- paralimpinių žaidynių čempionai;
- kurčiųjų žaidynių čempionai.
Teisę gauti II laipsnio valstybinę pensiją turi:
- pasipriešinimo okupacijoms dalyviai – laivės kovų dalyviai;
- motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (toliau – daugiavaikiai motina arba tėvas);
- garbės donorai (nuo 1997 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davę kraujo ar 200 kartų – plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvavę nemokamos donorystės veikloje);
- olimpinių žaidynių prizininkai;
- parolimpinių žaidynių prizininkai;
- kurčiųjų žaidynių prizininkai;
- paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionai.
Pašnekovė atskleidė, kad I laipsnio valstybines pensijas šiuo metu gauna 196 asmenys, kurių vidutinis amžius yra 77,83 m. O 23 iš jų toliau dirba.
II laipsnio valstybines pensijas gauna 8730 asmenų, jų vidutinis amžius – 73,43 m. Dirbančiųjų tarp jų yra 306.
Nukentėjusiems – pensija nuo 58 eurų
Nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją turi teisę gauti nuo sausio 11–13 d. įvykių, minų ar sprogmenų, tarnybos armijoje ar kt. nukentėję asmenys, politiniai kaliniai, tremtiniai ir pan.
„Šios pensijos yra skiriamos ir mokamos asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, asmenims, netekusiems 60 proc. ar daugiau dalyvumo, ir, tam tikrais atvejais, asmenims, netekusiems 45–55 proc. dalyvumo.
Asmenims, persikėlusiems nuolat gyventi į užsienį, šios pensijos nėra mokamos“, – aiškino „Sodra“ atstovė.
Ji nurodė, kad vidutinis pensijos dydis yra 64,22 euro, mažiausias – 58,06 euro, o didžiausias – 619,32 euro.
Anot L. Lankauskaitės, šiuo metu nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas gauna 46574 asmenys, kurių vidutinis amžius yra 74,23 m. O 3189 iš jų toliau dirba.
Kada skiria 58, o kada – virš 600 eurų ir kaip skaičiuojama
Pasak „Sodra“ atstovės, nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų dydis priklauso nuo 1939–1990 m. okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso, asmeniui nustatytų netekto dalyvumo procentų ir priežasties:
„Pvz., netekto dalyvumo priežastis susieta su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės avarijos padarinius ar su liga, įgyta tremties ar politinio kalinimo metu, ar kt.“
L. Lankauskaitė nurodė, kad nukentėjusiems asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems netekusiais 60 proc. ir daugiau dalyvumo dėl bendrų ligų, skiriama 1,07 VPB dydžio pensija – 77,41 euro (1,07 x 72,35 VPB).
Pašnekovė įvardijo, kad asmenims, kurių netekto dalyvumo priežastys – susietos su statusu, yra skiriama:
- 2,14 VPB dydžio pensija – 154,83 euro (2,14 x 72,35 VPB), jei asmuo yra netekęs 75–100 proc. dalyvumo;
- 1,605 VPB dydžio pensija – 116,12 euro (1,605 x 72,35 VPB), jei asmuo yra netekęs 60–70 proc. dalyvumo;
- 0,8025 VPB dydžio pensija – 58,06 euro (0,8025 x 72,35 VPB), jei asmuo yra netekęs 45–55 proc. dalyvumo.
O asmenims, netekusiems dalyvumo dėl 1991 m. sausio 11–13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, yra skiriama:
- 8,56 VPB dydžio pensija – 619,32 euro (8,56 x 72,35 VPB), jei asmuo yra netekęs 75–100 proc. dalyvumo;
- 6,42 VPB dydžio pensija – 464,49 euro (6,42 x 72,35 VPB), jei asmuo yra netekęs 60–70 proc. dalyvumo;
- 4,28 VPB dydžio pensija – 309,66 euro (4,28 x 72,35 VPB), jei asmuo yra netekęs 45–55 proc. dalyvumo.
Papildomi 1 tūkst. ir daugiau eurų prie įprastos pensijos
Šalia senatvės pensijos vos 5 metus teisėjais išdirbusiems gyventojams yra skiriama teisėjų valstybinė pensija.
Jos dydis yra 10–45 proc. jų paskutinių 5 darbo metų algos vidurkio (2023 m. vidutinė teisėjų pensija siekė daugiau kaip 1031 eurą).
Teisėjų valstybinės pensijos dydis kasmet yra indeksuojamas, šiemet – 5,95 proc.
Valstybinę pensiją gali gauti ir Prezidento sutuoktinis, kai sukanka pensijos amžių arba yra netekęs 60 proc. ir daugiau dalyvumo.
Šios pensijos dydis – 11,64 proc. Prezidento darbo užmokesčio dydžio.
2024 m. pradžioje Prezidento atlyginimas siekė 10 230 eurų neatskaičius mokesčių.
Tad, pavyzdžiui, Gitano Nausėdos žmona Diana Nausėdienė prie senatvės pensijos dar galėtų gauti 1190,77 euro dydžio valstybinę pensiją.
Pensijos dydį lemia ir laikotarpis, ir stažas
„Sodra“ atstovės aiškinimu, valstybinės pensijos yra skiriamos ir mokamos iš tarnybos išėjusiems tam tikriems pareigūnams ir kariams.
L. Lankauskaitė aiškino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydis priklauso nuo buvusio pareigūno / kario tarnybos laiko ir darbo užmokesčio vidurkio.
O vidurkis pasirenkamas iš paeiliui ištarnautų 5 metų, paties gyventojo pasirinktų palankiausių 12 mėn. atlyginimo.
Pašnekovė išskyrė, kad nustatant darbo užmokesčio vidurkį yra atsižvelgiama į:
- pareigūno ar kario pareiginę algą (tarnybinį atlyginimą);
- priedus už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;
- laipsnį (tarnybinį rangą);
- kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą).
Jos teigimu, už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, yra skiriama po 1 proc. darbo užmokesčio vidurkio.
O už tarnybos laiką, įgytą iki 1994 m. gruodžio 31 d., yra skiriama po 1,8 proc. darbo užmokesčio vidurkio.
„Tarkime, buvusio pareigūno darbo užmokesčio vidurkis – 1113,98 euro, tarnybos laikas iki 1994 m. gruodžio 31 d. yra 4 metai, 11 mėn. ir 19 d., kas yra 4,9694 m.
O tarnybos laikas po 1995 m. sausio 1 d. yra 22 metai, 3 mėn. ir 6 d., kas yra 22,2667 m.“ – pavyzdžiu dalinosi specialistė.
Tokiu atveju, anot jos, gautus 4,9694 metus reikės dauginti iš minėtų 1,8 proc., o tai bus 8,9449 proc.
Gautus 22,2667 metus reikės dauginti iš minėto 1 proc., o tai bus 22,2667 proc.
Šiuos skaičius sudėjus (8,9449 proc. + 22,2667 proc.) gaunama 31,2116 proc.
O 31,2116 proc. nuo 1113,98 darbo užmokesčio vidurkio yra 347,69 euro pensijos dydis.
Kada pensija mažinama arba didinama?
L. Lankauskaitė dar pridūrė – jeigu į pareigūno / kario nurodytą laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti patenka laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d., tai šio laikotarpio darbo užmokestis yra mažinamas dalijant jį iš 1,289.
Be to, pasak jos, tam tikrais atvejais už 21–25 tarnybos metus yra skiriama po 1,5 proc. darbo užmokesčio vidurkio.
„Pensijų gavėjams, kurie negauna socialinio draudimo pensijų (senatvės, negalios, našlių, našlaičių) ir nedirba, yra skiriamas socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą – 269,77 euro.
Jeigu pensijos gavėjas dirba, tačiau jo atlyginimas yra mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (nuo š. m. MMA – 924 eurai), jam mokama priedo dalis. Dirbantiems pensijų gavėjams, kurių atlyginimas yra didesnis negu MMA, priedas nėra mokamas“, – dėstė „Sodra“ atstovė.
Anot L. Lankauskaitės, vidutinis pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis yra 384,48 euro.
Ji atskleidė, kad šiuo metu šią pensiją gauna 24263 asmenys, kurių vidutinis amžius yra 59,31 m. 8874 iš jų toliau dirba.
Apie 200 eurų už mokslinius darbus
Pasak „Sodra“ atstovės, mokslininkų valstybinės pensijos yra skiriamos ir mokamos asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba netekusiems 60 ir daugiau proc. dalyvumo ir turintiems ne mažesnį kaip 10 metų daktaro arba habilituoto daktaro stažą.
Specialistė aiškino, kad šie asmenys negali dirbti mokslinio darbo valstybinėse mokslo ir studijų institucijose arba vykdyti iš valstybės biudžeto finansuojamų mokslo programų. O persikėlusiems nuolat gyventi į užsienį, šios pensijos nėra mokamos.
Ji nurodė, kad šių pensijų dydis priklauso nuo mokslinio darbo stažo ir VPB:
- už kiekvienus visus daktaro stažo metus yra skiriama 10 proc. VPB;
- už kiekvienus visus habilituoto daktaro stažo metus papildomai yra skiriama 5 proc. VPB.
Pati pensija, anot L. Lankauskaitės, yra apskaičiuojama taip: mokslinio darbo stažo (daktaro stažo metų ir habilituoto daktaro stažo metų suma) metų skaičius x 10 proc. x VPB + habilituoto daktaro stažo metų skaičius x 5 proc. x VPB.
„Pvz., asmens daktaro stažas yra 5 metai, 3 mėn. Ir 2 d. Habilituoto daktaro stažas – 23 metai, 11 mėn. Ir 8 d. O VPB nuo š. m. yra 72,35.
Taigi 29 metai (mokslinio darbo stažas) x 10 proc. x 72,35 VPB + 23 metai (habilituoto daktaro stažas) x 5 proc. x 72,35 VPB = 293,02 euro“, – skaičiavo pašnekovė.
Ji paminėjo, kad vidutinis mokslininkų pensijos dydis yra 201,08 euro. Šiuo metu ją gauna 3307 asmenys, kurių amžius – 75,71 m. O 221 iš jų yra dirbantys.
