„Pasaulis juda nuo vienos krizės prie kitos nuolat. Geri ekonomikos augimo laikotarpiai yra išnaudojami skolos kaupimui, skolinimuisi, investicijoms“, – Žinių radijui sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tačiau kartais ekonominis augimas pavirsta į perteklinius ir neracionalius lūkesčius, skolinimąsi, euforiją, neracionaliai įvertintas galimybes, o tai vėliau virsta krize.
„Tų ženklų, kažkokių problemų yra nuolat, turbūt sunku identifikuoti per pastarąjį dešimtmetį, kuomet nebūtų kažkokių probleminių sričių“, – pastebėjo ekonomistas.
Galime padėkoti D. Trumpui
Paprašytas įvardyti matomus krizės ženklus, ekonomistas pabrėžė, kad visi jie turi bendrą vardiklį – JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir jo vykdomą politiką.
„Viena iš pagrindinių rizikų pasaulio ekonomikai yra protekcionizmas ir prekybos karai, kurie jau yra įsibėgėję. D. Trumpas apmokestino labai daug iš Kinijos, Meksikos, Kanados, Europos Sąjungos (ES) importuojamų prekių, yra pagrasinęs apmokestinti visus iš ES importuojamus automobilius 20 proc. importo tarifu. Jei tie pažadai taptų realybe, mes tikrai eitume deglobalizacijos, mažesnės pasaulinės prekybos keliu, kiltų fragmentacija, kas lemtų mažesnį produktyvumą, mažesnę pasaulinę prekybą ir tikrai viso pasaulio ekonomikos nuosmukį“, – prognozavo ekonomistas.
Kitas krizę skatinantis veiksnys, prie kurio taip pat prisideda D. Trumpas – prociklinė mokesčių reforma. Ji, anot ekonomisto, dar labiau didina JAV valstybinio biudžeto deficitą.
„Apkalta D. Trumpui yra geriausia, kas galėtų nutikti visai pasaulio ekonomikai. Bet to tikimybė išlieka labai maža. Ką daro JAV federalinio rezervo sistema, bando tą fiskalinę neatsakingą politiką atsverti, pristabdyti per didesnes palūkanas. Kelia palūkanas, dėl to brangsta JAV doleris, o tai jau turi neigiamų pasekmių besivystančioms rinkoms. Dėl ko ir sakau, kad viską galima suvesti iki JAV politikos“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Vystančios pasaulio šalys
Tuo metu banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas minėjo, kad yra ir kitų veiksnių, didinančių pasaulinės ekonominės krizės riziką.
„Tai besivystančios rinkos, kurios intensyviai didino skolą pigaus skolinimosi laikotarpiu. Pavyzdžiui, Turkija, Argentina, Brazilija. Besivystančios rinkos neišlaiko laisvos rinkos demokratijos egzaminų, jos sukasi labiau į autoritarines sistemas ir tai tam tikra prasme netgi matosi didėjanti atskirtis tarp Vakarų ir besivystančio, o tiksliau, vystančio pasaulio“, – pastebėjo ekonomistas.
