Rugpjūčio 20 dieną aukso kaina perkopė 2,52 tūkst. JAV dolerių už unciją ribą ir pasiekė rekordą. Tačiau specialistai ir investuotojai pastebi, kad netgi aukšti kainų svyravimai yra normalus dalykas.
Investicija nuo 5 gramų
Įmonės „Florinus“, prekiaujančios auksu ir kitais tauriaisiais metalais, vadovas Žilvinas Leškevičius sakė, kad didesnio susidomėjimo auksu nepastebėjo.
„Kainos pakilimas didelės įtakos nepadarė. Profesionaliems investuotojams kainos kitimas yra įprastas ir normalus dalykas, nes, investuojant reguliariai, investuotojui aukso kaina tampa vidutine ilgajame investavimo periode.
Kalbant apie naujai pradedančius ar žmones, dar tik planuojančius investuoti į auksą, savaime suprantama, kad aukso kainos pakilimas natūraliai kelia klausimus dėl ateities aukso kainų ir ar dabar yra tinkamas laikas įsigyti šią turto klasę. Tačiau tai – irgi natūralus dalykas. Tokiems pradedantiesiems investuotojams visada siūlome pabandyti investuoti nuo nedidelių sumų, kad apskritai susipažintų su investavimu į auksą“, – patarė specialistas.
Anot jo, investavimas į auksą nėra investavimas į finansinį įrankį, kuris generuoja pajamas (dividendus).
„Auksas pajamų negeneruoja, investavimas į auksą yra jau turimo (uždirbto / sutaupyto) kapitalo išsaugojimo priemonė nuo nuvertėjimo. Investuoti į auksą geriausia yra pradėti nuo 20 gramų ir daugiau. Pavyzdžiui, profesionalūs ir reguliarūs investuotojai dažniausiai renkasi 1 uncijos arba 50 gramų aukso luitus.
Tačiau, norint susipažinti su šia turto klase, pradedantysis investuotojas gali pradėti investuoti į auksą ir nuo mažesnio investicinio aukso luito, pavyzdžiui, 5 gramų. Šis svoris tikrai puikiai leis susipažinti su investavimu į auksą ir pajusti kainos svyravimus, prieaugį“, – patarė Ž. Leškevičius.
Kur pirkti auksą ir papuošalus?
Ž. Leškevičius įspėjo, kad galima susidurti ir su aukso klastotėmis.
„Apsisaugoti nuo klastočių galima tik tuomet, jeigu aukso luitai yra perkami iš specializuotų, specialias licencijas turinčių parduotuvių. Dažnai viešai prieinamuose skelbimuose ar socialiniuose tinkluose galime matyti, kad atsiranda pasiūlymų įsigyti tam tikrą investicinio aukso produktą už geresnę kainą.
Tačiau aukso kainas nustato pasaulio rinka, todėl reikia būti itin atidžiam norint įsigyti auksą iš privačių žmonių. Norint įsigyti tokius aukso luitus ar auksines monetas būtina jas patikrinti prieš įsigyjant, o tai padaryti galite specializuotose parduotuvėse arba Lietuvos prabavimo rūmuose“, – komentavo specialistas.
Anot jo, galima investuoti ir į papuošalus.
„Tikslingiausia ir ekonomiškiausia būtų įsigijus 99,99 proc. prabos investicinio aukso luitelį nueiti pas juvelyrą ir pasidaryti norimą juvelyrinį dirbinį. Kitu atveju reikėtų svarstyti jau pagaminto juvelyrinio dirbinio vertę: gryno aukso kiekį pagal prabą, kokie deimantai, smaragdai, rubinai, safyrai ar kiti akmenys yra inkrustuoti, taip pat įsivertinti juvelyro vardą, kuris ilguoju periodu gali suteikti pridėtinę vertę.
Pavyzdžiui, legendinio juvelyro Peter Carl Fabergé papuošalams jau vien vardas duoda milžinišką investicinę vertę. Todėl investuojant į juvelyrinius dirbinius reikia įsivertinti, ar juvelyrinis dirbinys yra autorinis juvelyro darbas, kokia juvelyrinio dirbinio aukso kaina pagal jo prabą, palyginti su investiciniu 99,99 proc. prabos aukso luitu ir kokios kokybės deimantai ar kiti brangakmeniai yra inkrustuoti dirbinyje“, – patarė specialistas.
Auksinis medalis – irgi investicija?
Neseniai praūžusių olimpinių žaidynių simbolis – aukso medalis – irgi gali tapti investicija.
Šiaulių banko finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė skaičiavo, kad Paryžiaus olimpinėse žaidynėse įteiktų aukso medalių grynoji vertė siekia kiek daugiau nei 860 eurų.
„Aukso medalis, meno kūriniai, išskirtiniai vynai – tai tik keli kolekcionuojamo turto pavyzdžiai, kurie turi didžiulį potencialą su laiku auginti savo vertę. Kiek daugiau nei milijonas eurų – tokia yra šiuo metu didžiausia suma, už kurią buvo parduotas aukso medalis.
Jis priklausė JAV lengvosios atletikos legendai Jesse Owens, kuris dalyvavo 1936-ųjų Berlyno olimpinėse žaidynėse. Žinoma, data čia prideda papildomos vertės, bet beveik tiek pat kainavo ir 1996-aisiais Ukrainos bokso legendos Wladimir Klitschko laimėtas aukso medalis. Aukso medalių galutinė vertė nepriklauso tik nuo amžiaus – didelę įtaką turi ir kiti emociniai bei neapčiuopiami kriterijai“, – teigė specialistė.
Anot jos, aukso medalio įsigijimas yra toks pat investavimas, kaip pirkti fondo vienetus ar kriptovaliutas.
„Žinoma, toks investavimas turi nemažai papildomos rizikos, tačiau sėkmės atveju savininkui gali sukrauti nemažus turtus. Turbūt labiausiai į akį krentanti kliūtis užsiimti tokia investavimo praktika – didžiulė pinigų suma, kurios reikia norint visų pirma tą medalį nusipirkti.
Paskolos niekas nesuteiks, o ir išsimokėtinai sunkiai kas norės parduoti. Todėl, siekiant sutaupyti pirmai investicijai į aukso medalį, reikės arba nemažos sėkmės, arba tvirtos finansinės drausmės ir kantrybės. Aukso medaliai ne veltui priklauso ypač brangių turtų grupei, kurią įsigyti gali tik mažuma“, – komentavo E. Džiugytė.
Auksas – sudėtinga investicija
„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus atkreipė dėmesį, kad auksas yra gana netradicinė turto klasė.
„Skirtingai nei indėliai, akcijos ar obligacijos, auksas neneša jokių pinigų srautų – visa galima grąža atkeliauja tik iš kainų svyravimų, todėl aukso įsigijimas neretai laikomas labiau spekuliaciniu užsiėmimu, nei tradiciniu investavimu“, – komentavo ekonomistas.
Tačiau, anot jo, aukso turėjimas investiciniame portfelyje gali būti naudingas.
„Aukso kaina parastai juda ne taip pat, kaip kitų vertybinių popierių, todėl jo įtraukimas gali sumažinti bendrą investicinio portfelio riziką. Be to, istoriškai auksas brangdavo esant aukštai infliacijai, todėl dalis investuotojų perka auksą kaip apsidraudimą nuo pinigų nuvertėjimo, tačiau šis ryšys toli gražu nėra tobulas.
Apibendrinant, investicijos į auksą gali vaidinti naudingą rolę platesnėje investavimo strategijoje, tačiau jo grąža bus vidutiniškai prastesnė lyginant su akcijomis ar obligacijomis“, – komentavo V. Šimkus.
Pasak ekonomisto, investavimas į fizinį auksą yra gan sudėtingas, rinka bus nelabai likvidi, o vietoje vyraujanti kaina gali reikšmingai skirtis nuo tarptautinės.
„Be to, galvos skausmą gali kelti autentiškumo patikrinimas ir fizinio aukso saugojimas. Didžiajai daliai žmonių, kurie nori investuoti į auksą, paprastesnė alternatyva būtų biržoje prekiaujami fondai, kurių kaina surišta su pasaulinėse rinkose vyraujančia aukso kaina. Taip galima patirti investavimo į auksą privalumus išvengiant fizinio aukso trūkumų“, – patarė V. Šimkus.
