Degalinių tinklai Lietuvoje papasakojo, kiek tokių situacijų pasitaiko ir kokių priemonių būna imtasi. Jie įvardijo, kokiais atvejais viskas būna išsprendžiama greitai ir taikiai, o kada nesusimokėję klientai turi mokėti baudas.
Pašnekovai pasidalino įsimintiniausiais sąmoningų ar nesąmoningų degalų vagysčių atvejais ir atsakė, ar už kurą nesumokėjusiems klientams leidžiama toliau naudotis degalinės paslaugomis.
Iš degalinės išvažiavo nesusimokėjęs
Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) iš Vilniaus praėjusį savaitgalį praleido pajūryje – Palangoje ir Klaipėdoje. O grįždamas atgal į sostinę Kryžkalnyje užsuko degalų.
„Užsipyliau, kad užtektų iki Vilniaus, ir, kadangi buvo didelė eilė degalinėje, pirmiausia užsukau į jos tualetą. Išėjęs pamačiau, kad bendrakeleivė stovi prie mašinos.
Buvo smarkus vėjas, tad išėjau įleisti ir paklausiau, ar nenorėtų kavos. Kadangi nenorėjo, tai sėdau ir išvažiavau nesusimokėjęs. Tiesiog pamiršau – pagalvojau apie kitus dalykus ir visiškai išgaravo iš galvos, kad gal nesusimokėjau. Pirmą kartą taip gyvenime“, – pasakojo skaitytojas.
Jis tikino tikrai neturėjęs jokių intencijų nesusimokėti už kurą.
„Tačiau kitos savaitės pradžioje sulaukiau netikėto skambučio. Prisistatė pareigūnė iš Raseinių policijos. Sako, dėl jūsų mašinos skambinu. Jau pamaniau, kad gal vogtą neseniai nusipirkau ar kažkas dar nemalonaus. Bet patikslino: skambino iš degalinės, sako, nesusimokėjote“, – prisiminė Tomas.
Esą tik tada jam dingtelėjo, kad iš tiesų degalinėje nesumokėjo už įsipiltą benziną.
„Nebuvo baisiai didelė suma, bet vis tiek labai nemalonu, o kartu ir juokas ima iš savęs. Gerai, kad tiek degalinės darbuotojos, tiek policininkė buvo labai malonios.
Iš karto pervedžiau pinigus ir patikino, kad pareigūnai „nurašys“ įvykį. Nesinorėtų patekti į registrus kaip kokiam užkietėjusiam nusikaltėliui“, – juokėsi pašnekovas.
Tokių atvejų – net 800 per metus
„Viada“ degalinių tinklo Mažmeninės prekybos direktorius Vytautas Bacevičius neslėpė, kad vien per mėnesį šimtai šalies vairuotojų dėl skubėjimo ar išsiblaškymo pamiršta susimokėti už degalus.
„Mūsų degalinių tinklas tikrai nėra išimtis. Per mėnesį visame „Viada“ tinkle Lietuvoje vidutiniškai susimokėti už degalus užmiršta apie 40 vairuotojų. Dauguma klientų už degalus nesumoka tikrai ne dėl piktybiškų sumetimų ar nesąžiningumo.
Džiaugiamės, kad daugeliu atvejų nesumokėjimas už kurą yra labiau dėl išsiblaškymo, mat kiekvienas iš mūsų gyvename tikrai itin dinamiškame pasaulyje su begale iššūkių“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo skaičiavimais, per metus „Viada“ tinkle būna apie 700–800 atvejų, kuomet dėl tyčinių priežasčių ar užmaršumo yra pamirštama susimokėti už degalus.
V. Bacevičiaus teigimu, „užmarštuolių“ toli ieškoti nereikia. Anot jo, juokingiausia tai, kad kelis kartus policijai yra tekę ieškoti net ir pačių „Viados“ darbuotojų, kurie plepėdami telefonu išvyko nesusimokėję už degalus.
„Yra tekę susidurti su įvykiu, kai vienos iš didžiausių Lietuvos įmonių apsaugos vadovas susisiekė su mūsų darbuotojais, nes pamiršo susimokėti už degalus. Klientas tikrai buvo labai susijaudinęs ir pergyveno dėl savo užmaršumo. Vėliau tai prisiminėme kaip tikrai labai juokingą atvejį.
O vienas nemaloniausių atvejų, kuomet žmogui, bandžiusiam sustabdyti vagį, šis automobiliu pervažiavo jo pėdą“, – prisiminimais dalinosi pašnekovas.
Kas tokiais atvejais daroma?
V. Bacevičiaus teigimu, yra atvejų, kuomet personalui nekyla klausimų, ar tai pabėgimas, ar nesąmoningas, nepiktybinis užmiršimas susimokėti.
„Piktybiniais atvejais išsyk kreipiamės į policiją, kurie ir atlieka tolimesnį tyrimą. Na, o klientai, kurie išvažiavę iš degalinės supranta, kad nesusimokėjo, dažniausiai operatyviai paskambina degalinės ar skambučių centro numeriu ir informuoja apie nesusipratimą.
Tokiais atvejais geranoriškai kviečiame kaip įmanoma greitai, per kelias valandas, klientus grįžti į degalinę ir apmokėti už įsipiltus degalus. Suprantame, kad visko nutinka, tad minėtu atveju stengiamės profesionaliai ir draugiškai padėti išsiblaškiusiam klientui“, – pasakojo degalinės atstovas.
Jis nurodė, kad tokiais atvejais darbuotojai ragina klientus nedelsiant grįžti ir susimokėti, tad įprastai klientai „susinepatoginę“ apmoka už degalus, atsiprašo dėl nesusipratimo. O degalinės darbuotojai padėkoja, kad operatyviai sugrįžo ir palinki klientui gero kelio.
Pašnekovas pabrėžė, kad nepiktybiniais atvejais niekuomet nėra taikomos baudos ar prašoma atlyginti papildomus nuostolius. Jis pridūrė, kad neretai gelbsti ir policijos pareigūnai, kurie klientą informuoja apie nesusimokėtą sumą ir pasiūlo susisiekti su bendrove.
„Kad klientui būtų patogu ir nereikėtų gaišti laiko, mes visuomet pasiūlome galimybę atlikti bankinį pavedimą į mūsų įmonės sąskaitą arba atvykti į artimiausią degalinę ir susimokėti“, – teigė V. Bacevičius.
Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė
Policijos departamento Komunikacijos skyrius išskyrė du neatsiskaitymo už degalus atvejus.
Pirmasis – kai asmenys atvyksta į degalinę siekdami užsipilti degalų ir už juos nesumokėjus išvažiuoti, t. y. įvykdyti vagystę. Antrasis – kai klientai pamiršta susimokėti už degalus.
„Abiem atvejais policija atlieka tyrimą ir nustačius, kad už degalus nesusimokėta tyčia, sprendžia dėl administracinės ar baudžiamosios atsakomybės. Antru atveju susisiekiama su vairuotoju ir paraginama nedelsiant grįžti ir susimokėti už degalus.
Dažniausiai antru atveju vairuotojai bendrauja noriai, nedelsiant grįžta į degalinę ir susimoka. Tokie vairuotojai dažniausiai nebūna baudžiami“, – komentavo policijos atstovai.
Vis tik jie negalėjo atsakyti, kiek tokių atvejų būna, nes atskirai statistika apie vagystes iš degalinių nėra kaupiama – jos patenka į bendrą vagysčių statistiką.
„Viada“ tinklo atstovas atskleidė, kad dažniausiai „užmarštukas“ surandamas per 3–4 val.: „Deja, dažnu atveju paaiškėja, kad degalų vagystė įvykdyta iš anksto suplanavus ir pasirūpinus svetimu automobiliu, vogtais valstybiniais numeriais.“
Pašnekovas neslėpė džiugesio, kad policijos pareigūnai šiuos įvykius tiria profesionaliai, renka duomenis ir atlieka analizę: „Norime paminėti, kad 2020 metų pradžioje policijos departamente vyko susitikimas su degalinių ir prekybos centrų vadovais ar jų atstovais, kurio metu pasirašėme duomenų teikimo ir gavimo sutartis dėl vaizdo stebėjimo kamerų duomenų deklaravimo policijos informacinėje sistemoje.
Džiaugiamės šiuo susitarimu, nes tai leido dar labiau sustiprinti verslo ir teisėsaugos bendradarbiavimą ir padėjo dar efektyviau tirti nusikaltimus ir kitokius pažeidimus.“
Anot V. Bacevičiaus, kai klientas piktybiškai nesusimoka, yra baudžiamas už vagystę pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus. Surasti asmenys būna baudžiami nuo 30 iki 300 eurų bauda už pažeidimą ir apmokamas nuostolis už kurą.
„Tuo atveju, jei policijos pareigūnams nepavyksta rasti kaltininko labai gaila, bet tas sumas turime nurašyti į savo įmonės nuostolius“, – sakė pašnekovas.
Kurą vogė Ukrainos kariams
„Orlen Baltics Retail“ Komunikacijos ir marketingo specialistė Audinga Kasteckaitė-Kubilienė skaičiuoja, kad klientai už kurą pamiršta susimokėti nuo 5 iki 10 kartų per mėnesį. O per metus, pavyzdžiui, 2022-uosius, buvo apie 60–70 atvejų.
Pasak atstovės, už kurą nesumokėjęs bei iš degalinės pasišalinęs asmuo surandamas per 2–3 dienas.
Ji nurodė, kad, jeigu klientas iš degalinės išvažiuoja nesumokėjęs, visada yra pranešama policijai. Jeigu klientas geranoriškai atlygina žalą – baudos nėra. O jeigu žmogus slapstosi, A. Kasteckaitės-Kubilienės teigimu, policija baudžia administracine tvarka kaip už smulkią vagystę – nuo 150 eurų.
Ji papasakojo atvejį, kai už kurą nesumokėjo moteris, o, pranešus policijai, sumokėti atvažiavo vyras ir žadėjo „rimtai pasikalbėti“ su žmona.
„Neseniai buvo nuteistas vagis, kuris vogdavo iš visų tinklų degalinių visoje Lietuvoje – apie 20 atvejų per visus tinklus. Prisipažino, kad vogdavo, bet ne sau, o perduodavo kurą Ukrainoje kovojantiems kareiviams“, – atskleidė pašnekovė.
Nepatikimų vairuotojų prašoma sumokėti iš anksto
Paklausus, ar tyčia nesusimokėjusiems klientams nebūna uždrausta lankytis degalinėje, V. Bacevičius atsakė, kad klientų ribojimai ar skirstymai degalinėse tikrai nedaromi, o tam nėra ir galimybių.
Pašnekovo teigimu, degalinės operatoriai paprastai puikiai mato ne tik degalinės parduotuvės patalpas, bet ir lauko teritoriją.
Tad identifikavus įtartiną atvejį, kuomet klientas akivaizdžiai slepia veidą, stebi kameras, automobilio numerio nėra, jie sunkiai įskaitomi arba degalai pilami bagažinėje, automobilio salone esančiose talpose, degalų pylimai užblokuojami ir prašoma padaryti išankstinį apmokėjimą.
Tą sako ir „Orlen Baltics Retail“ atstovė. Paklausus, ar asmeniui, tyčia nesumokėjusiam už kurą, leidžiama toliau naudotis degalinės tinklu, pašnekovė nurodė, kad išimtinais atvejais jo prašoma už kurą sumokėti iš anksto.
O „Neste Lietuva“ generalinė direktorė Julija Matison nurodė, kad tinklo degalinės – automatizuotos, taigi klientai už degalus atsiskaito dar prieš įsipylimą.
„Dėl tokios automatinių degalinių koncepcijos išvengiame atvejų, kai klientas išvyksta iš degalinės nesumokėjęs už degalus“, – teigė atstovė.
