degalai

Lenkijos energetikos koncernui „Orlen“ priklausanti bendrovė „Orlen Lietuva“ baigia statyti pirmąją atsinaujinančios energijos jėgainę, tiesiogiai prijungtą prie Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos. Bendrovės teigimu, jėgainės įrengtoji galia sieks 42,2 megavato (MW), o planuojama metinė elektros gamyba – apie 45 gigavatvalandžių (GWh). Skelbiama, kad saulės parkas užima 60 hektarų plotą, jame įrengta apie 68 tūkst. dvipusių modulių, galinčių generuoti iki 30 proc.

Lietuvos transporto sektoriuje degalų pirkimas Lenkijoje ir akcizų skirtumai tarp šalių kelia daug klausimų. Ar vežėjai ir gyventojai toliau ieškos pigesnių degalų užsienyje, ar situacija pasikeis Lietuvoje? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja „Citadele“ ekonomistas Aleksandr Izgorodin ir Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovas Erlandas Mikėnas.

Dabartinė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo degalais sistema karo metu būtų nepakankama, teigia „Dziennik Gazeta Prawna“. Laikraštis pirmadienį citavo Rytų tyrimų centrą (OSW), pranešusį, kad „viso karinių veiksmų teatro Vidurio Europoje aprūpinimas vien geležinkeliu ir automobilių cisternomis gali greitai sukelti degalų trūkumą“ ir neigiamai paveikti kelių ir geležinkelių pajėgumus.

Pastarąją savaitę Lietuvoje ir toliau mažėjo gamtinių dujų ir degalų kainos. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dyzelinas atpigo 0,6 proc., o benzinas – 0,1, o dujų kaina sumažėjo 1,8 proc. Tuo metu kitų energijos išteklių kainos per savaitę paaugo. Agentūros duomenimis, didmeninė vidutinė gamtinių dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF per savaitę smuko 1,8 proc. – iki 32,9 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę, rugpjūčio 11–15 dienomis, jis buvo 33,5 Eur/MWh.

Jei Seimas nuspręstų kitąmet didinti akcizą kurui, tai mažintų Lietuvos konkurencingumą regione, todėl tikėtina, kad parlamentas rudenį šį procesą laikinai atidės, sako SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. Praėjusią savaitę apie tai, kad dėl naujosios koalicijos besiderantys socialdemokratai, „valstiečiai“ ir „aušriečiai“ sutarė metams stabdyti didesnių akcizų kurui taikymą, kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Per pirmąjį pusmetį Latvijoje realizuota 650 tūkst. tonų degalų – 2,4 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba, remdamasi akcizų surinkimo duomenimis. Didmeninė prekyba degalais sumenko 10,2 proc., o mažmeninė – paaugo 0,8 procento. Ženklintų degalų pardavimai sumažėjo 7,8 procento. Kitokia prekyba degalais sunyko 21,4 procento. Vien tik dyzelino paklausa padidėjo 0,7 proc., benzino – 2,4 proc., tuo tarpu dujų automobiliams – krito 16,3 procento.

Pastarąją savaitę degalai šalies degalinėje pigo antrą savaitę paeiliui. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, benzino vidutinė kaina sumažėjo 0,1 proc., o dyzelinas pigo 0,6 proc. Rugpjūčio 18-ąją litras benzino Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,39 euro, dyzelinas – 1,48 euro.

Degalai Baltijos šalyse per savaitę iki praėjusio penktadienio pabrango Lietuvoje ir Latvijoje, kiek atpigo Estijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausias benzinas ir brangiausias dyzelinas – Lietuvoje, pigiausias dyzelinas ir brangiausias benzinas – Estijoje.

Lietuvoje degalų pardavimai nukrito dviženkliais skaičiais. Visą nuosmukį, pasak ekonomistų, sudaro dyzelinas, kurio sunkvežimiai Lietuvoje nesipila, nes Lenkijoje kartais dyzelino litro kaina 14 centų mažesnė nei Lietuvoje. Tiesa, padidėjusio dyzelino akcizo surenkama daugiau, net ir krentat pardavimams, dėl to valdžia neskuba keisti savo planų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Degalai Baltijos šalyse per pastarąją savaitę atpigo Latvijoje ir Estijoje, o Lietuvoje kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausias benzinas ir brangiausias dyzelinas – Lietuvoje, pigiausias dyzelinas - Latvijoje, brangiausias benzinas – Estijoje.

Nuo 2027 metų Europos Sąjungoje (ES) įsigalios nauja emisijų prekybos sistemos (ETS) versija – ETS2. Ji numato, kad apyvartiniais taršos leidimais bus apmokestinamas ne tik pramonės ir energetikos sektorius, bet ir kelių transportas bei pastatų šildymas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Degalų tiekėjai turės pirkti emisijų leidimus už išskiriamą CO₂, o šios išlaidos atsispindės galutinėje degalų kainoje, todėl degalų brangimas neišvengiamas.

Kainos Baltijos šalių mažmeninėje degalų rinkoje ir pastarąją savaitę keitėsi skirtingai – benzinas kiek atpigo Lietuvoje ir Latvijoje, pabrango Estijoje, o dyzelino kainos Lietuvoje ir Estijoje didėjo, Latvijoje mažėjo, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai – Lietuvoje. Brangiausias dyzelinas – Latvijoje, benzinas – Estijoje.

Lietuvoje degalų kainos trečią savaitę iš eilės yra mažiausios tarp Baltijos šalių, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Skaičiuojama, kad praėjusią savaitę Lietuvoje benzinas atpigo 0,7 proc., o dyzelino kaina padidėjo 0,1 proc. Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė benzino kaina sumažėjo 0,4 proc., o dyzelino – 0,3 proc.  „Palyginti su ES šalių vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 14,3 proc., dyzelino – 3,9 proc.

Metų infliacija Ispanijoje liepą spartėjo iki 2,7 proc. nuo 2,3 proc. birželį, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba INE, remdamasi išankstiniais duomenimis. Naujasis rodiklis – didžiausias nuo vasario mėnesio, daugiausia dėl elektros energijos kainų šuolio. Be to, infliaciją šį mėnesį svariai skatino degalų brangimas, nurodo INE. Bazinė metų infliacija, skaičiuojama be maisto ir energijos kainų, per mėnesį spartėjo nuo 2,2 proc. iki 2,3 procento.

Praėjusią savaitę benzinas Lietuvos degalinėse pabrango 0,4 proc., o dyzelino kaina kilo 0,3 procento. Visgi, nepaisant šoktelėjusių degalų kainų, jie ir toliau išlieka pigiausi Baltijos šalyse, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak agentūros, liepos 21-ąją litras benzino šalyje vidutiniškai kainavo 1,40 euro, dyzelinas – 1,50 euro. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų Lietuvoje šiuo metu siekia 10 centų. Panašus kainų skirtumas buvo kovo mėnesį, kai siekė 10–11 centų.

Panevėžyje iš vilkiko trečiadienio rytą išsiliejo apie 280 litrų dyzelinio kuro, pranešė ugniagesiai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 9 val. 26 min. Jono Basanavičiaus gatvėje, iš vilkiko „MB“ ant važiuojamosios kelio dalies išsiliejo apie 280 litrų dyzelinio kuro.  Atvykus ugniagesiams, apie 300 kvadratinių metrų plote, ant važiuojamosios kelio dalies, buvo išsiliejęs dyzelinis kuras.

Lietuvos degalinių atstovai dėl išaugusių akcizų skaičiuoja nuostolius. Tačiau dabar aiškėja, kad problema yra ne tik akcizai, bet ir pasienyje siaučiantys degalų nupylinėtojai. Tad muitinės pareigūnai įspėja apie vykdomus reidus, o policija – kas gresia gudraujantiems. Lietuvos muitininkai prie pasienio su Baltarusija ir Rusija fiksuoja atvejus, kai iš įvažiuojančių transporto priemonių standartiniuose bakuose esantys degalai nupilami Lietuvos teritorijoje.

Per pastarąją savaitę Baltijos valstybėse pabrango dyzelinas, o benzino kainos mažmeninėje rinkoje pasikeitė tik Estijoje – sumažėjo, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausias benzinas Lietuvoje, brangiausias Estijoje. Dyzelinas pigiausias Estijoje, brangiausias Latvijoje.

Pastarąją savaitę benzino ir dyzelino vidutinės kainos šalyje sumažėjo 1,7 procento. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) teigimu, tai didžiausias kainų sumažėjimas regione tarp Baltijos šalių ir kaimynių Lenkijos bei Vokietijos. Liepos 7-ąją šalies degalinėse litras benzino vidutiniškai kainavo 1,40 euro, dyzelinas – 1,49 euro. Panašios kaip šiuo metu degalų vidutinės kainos buvo šiemet balandžio pirmojoje pusėje.

Akcizų politika smogia per degalų pardavimus ir biudžetą. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako tiesiai šviesiai – Vyriausybė šiemet „persistengė“. Lietuvoje dyzelino pardavimai krenta sparčiau nei COVID-19 karantino metu, o akcizų pajamos gali trauktis jau rudenį. Tačiau blogos naujienos nesibaigia. Pramonės lūkesčiai prastėja, užsienio investicijos stagnuoja, o Lietuva, pasak eksperto, jau praranda pigios darbo jėgos šalies reputaciją.

Net ir tame pačiame mieste degalų kainos gali smarkiai skirtis. Specialistai vardija, kodėl taip yra, ir įspėja vairuotojus nedaryti klaidos, kad vėliau už degalus nepermokėtumėte 20 ar 30 euro centų. „Žinių radijo“ laidoje „Žalia rodyklė“ startuolio „Unvero“ įkūrėjai Erikas Miliukas bei Edgaras Suchodolskis kalbėjo apie degalinių tinklų naudojamas taktikas, kaip yra siekiama pritraukti pirkėjus, o taip pat ir uždirbti pelno.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Latvijoje realizuota 419,3 tūkst. tonų degalų – 1,9 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba, remdamasi akcizų surinkimo duomenimis. Didmeninė prekyba degalais sumenko 11,7 proc., o mažmeninė – paaugo 1,9 procento. Prekyba ženklintais degalais susitraukė 6,5 procento. Kitokie degalų pardavimai sunyko 13,4 procento. Vien tik mažmeninėje rinkoje parduota 310,8 tūkst. tonų degalų.

Benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje pradėjo kilti, o artimiausiu metu degalai gali dar šiek tiek brangti, teigia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Jos vadovės Agnės Bagočiutės teigimu, kuras pirmiausia brangsta dėl kasmet stebimo sezoninio kainų augimo, o ne dėl Izraelio ir Irano konflikto, į kurį rinkos sureagavo gana ramiai. „Lietuvoje degalų kainos degalinėse reaguoja į didmeninės kainos pokyčius maždaug su vienos-dviejų savaičių pavėlavimu.

Įsiplieskęs Izraelio ir Irano konfliktas padidino naftos ir gamtinių dujų kainas. Ekonomistas sako, kad jei išsipildys vienas blogiausių scenarijų, Europai grėstų ne tik energetinė, bet ir ekonominė krizė. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle rašė, kad stebėtis dėl padidėjusių naftos ir gamtinių dujų kainų nereikia.

Praėjusią savaitę paaštrėjus Izraelio ir Irano kariniam konfliktui, pabrango nafta. Jos kaina šoktelėjo 6,3 procento, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė nagrinėjamos savaitės „Brent“ naftos kaina siekė 69,5 USD/bbl ir buvo 6,27 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę. Palyginimui, prieš metus „Brent“ vidutinė naftos kaina buvo 15,6 proc. didesnė (ji siekė 82,3 Eur/MWh), o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 75,1 Eur/MWh.

Po Izraelio suduoto galingo smūgio Iranui akcijų rinka ir vėl patyrė didelį sukrėtimą. Fiksuojamas ir žaliavinės naftos smarkus pabrangimas. Ar tai reiškia, kad vairuotojai degalinių švieslentėse išvys didesnius skaičius? Penktadienį Izraelis surengė galingą ataką prieš Iraną. Dėl šios situacijos pabrango ne tik žaliavinė nafta, bet ir auksas, o akcijų rinkos smuko žemyn. Ekspertai prognozuoja, kad jau netrukus gali išaugti ir degalų kainos vairuotojams.

Degalai Baltijos šalyse per pastarąją savaitę pabrango Lietuvoje ir Estijoje, atpigo Latvijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Brangiausias dyzelinas regione išliko Lietuvoje, pigiausias – Estijoje, tuo tarpu benzino kainos mažiausios tapo Latvijoje, o Estijoje jos tebėra didžiausios.

Artėjant vasaros sezonui, prasideda intensyvūs lauko ir sodo darbai. Todėl gyventojai privalo įsidėmėti ne tik, kaip reikia taisyklingai gabenti degalus, bet ir juos laikyti bakuose. Be to, jei taisyklių nesilaikysite, už tai gali būti skiriama ir bauda. Šiuo metu dalis gyventojų susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams ar kitai sodo technikai, kiti – pildo kuro atsargas generatoriams, motociklams ar kitoms transporto priemonėms.

Pastarąją savaitę Brent naftos kainoms mažėjus 0,8 proc., benzinas ir dyzelinas Lietuvos degalinėse pabrango nuo 0,8 iki 0,9 procento, pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 65 USD/bbl ir buvo 0,76 proc.

Praėjusią savaitę, po penkias savaites trukusio degalų kainų kritimo, benzinas ir dyzelinas Lietuvoje vėl pabrango. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, per pastarąją savaitę benzino vidutinė kaina padidėjo 0,9 proc., o dyzelinas pabrango 0,8 proc.  Skaičiuojama, kad Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinės svertinės benzino ir dyzelino kainos per savaitę padidėjo po 0,3 proc. Lyginant su ES vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 13,2 proc., o dyzelino – 5,1 proc.

Degalai Baltijos šalyse per pastarąją savaitę atpigo Lietuvoje ir Latvijoje, pabrango Estijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausias benzinas ir brangiausias dyzelinas – Lietuvoje, pigiausias dyzelinas ir brangiausias benzinas – Estijoje.

Ketvirtą savaitę paeiliui Lietuvoje mažėjo degalų kainos. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, tiek benzinas, tiek dyzelinas pigo vienodai – 0,9 proc. Gegužės 5 dieną litras benzino šalies degalinėse vidutiniškai kainavo 1,41 euro, dyzelinas – 1,42 euro.  Nors nuo šių metų sausio 1 dienos buvo padidintas akcizas dyzelinui ir jo kainos pakilo, bet šiuo metu dyzelinas jau kainuoja pigiau nei praėjusių metų gruodžio pabaigoje, kai akcizas dar nebuvo padidintas.

Mažmeninės prekybos degalais bendrovė „Jozita“ praėjusiais metais gavo 124,2 mln. eurų pajamų – 7,7 proc. daugiau nei 2023 metais. Įmonės grynasis pelnas siekė 2,86 mln. eurų – 27,7 proc. daugiau, nurodoma Registrų centui pateiktoje ataskaitoje. Įmonėje 2024 metais dirbo vidutiniškai 217 darbuotojų. „Jozitos“ pagrindinis akcininkas ir direktorius yra Jonas Jokubauskis.

Trečią savaitę paeiliui šalyje mažėjo degalų kainos. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, benzinas pigo 0,1 proc., o dyzelinas – 0,4 proc. Balandžio 28 dieną litras benzino šalies degalinėse vidutiniškai kainavo 1,42 euro, o dyzelinas – 1,43 euro.  Nuo šių metų sausio 1 d., kai buvo padidintas akcizas dyzelinui, dyzelinas dabar pigesnis nei praėjusių metų gruodžio pabaigoje, prieš akcizo padidinimą.

Degalai Baltijos šalyse per pastarąją savaitę pabrango Lietuvoje ir Latvijoje, atpigo Estijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausias populiariausios markės benzinas ir brangiausias dyzelinas – Lietuvoje, o pigiausias dyzelinas ir brangiausias benzinas – Estijoje.

Verslas vis garsiau reikalauja Vyriausybės mažinti degalų mokesčius, kad už juos mokėtų panašiai kaip lenkai. Tačiau premjeras atkerta, kad jam svarbiau mažinti taršą, tad bent jau šiemet mokesčių mažinti nesiruošia. O štai dėl kitais metais suplanuoto tolimesnio mokesčių didinimo premjeras jau kalba kitaip. Jis net žada derėtis su kaimyninių šalių vyriausybių vadovais ir Europos Komisija, kaip stabdyti taršos mokesčių augimą ir kad degalų kainos dar labiau nešautų į viršų.

Saudo Arabija informavo sąjungininkus ir pramonės atstovus, kad ji yra ir yra pasirengusi užtikrinti ilgesnį žemų naftos kainų laikotarpį, rašo „Reuters“ naujienų agentūra, remdamasi šaltiniais. Šis galimas Saudo Arabijos žingsnis gali reikšti norą didinti naftos gavybą ir plėsti rinkos dalį. O tai būtų laikoma dideliu pokyčiu po penkerius metus trukusių pastangų subalansuoti rinką smarkiai mažinant naftos gavybą.

Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija ruošiasi prašyti Europos Komisijos (EK) atidėti europinius reikalavimus, kurie nuo 2028 metų itin pabrangintų degalus iš iškastinio kuro, sako premjeras Gintautas Paluckas. „Planai yra mėginant derinti Europos Sąjungos politikos ir priimtų sprendimų sąlygotus kuro kainų šuolius (palyginti su kaimyninėmis šalimis – BNS), kurie nusimato nuo 2028 metų.

Naftos kainai tarptautinėje rinkoje kritus žemiausiai per daugiau nei ketverius metus, tai atsiliepia ir Lietuvos gyventojams – degalai pinga, tačiau BNS kalbinti ekspertai bei rinkos stebėtojai sako, kad prognozuoti, kaip skaičiai toliau keisis degalinių švieslentėse – sudėtinga. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas teigė, kad gyventojai jau dabar gali pajausti sumažėjusios naftos kainos poveikį. „Pajus ir dabar jau jaučia.

Lietuvos verslas skundžiasi valdžiai ir įnirtingai bado pirštais į pigesnį dyzeliną Lenkijoje bei kitose Europos šalyse. Mat gyventojai ir verslas masiškai degalus pilasi užsienyje, o dėl to valstybė surenka mažiau akcizų, nei buvo suplanavusi. Tiesa, tiek finansų ministras Rimantas Šadžius, tiek premjeras Gintautas Paluckas situacijos nedramatizuoja ir ramina, esą mokesčiai surenkami pagal planą.  Lietuvių gausa pasienyje Lenkija nesiskundžia.

Nuo aukštų dyzelino kainų kenčiantys vairuotojai keikia ne tik valdžią, įvedusią didžiausius mokesčius regione, tačiau piktinasi ir degalinių valdytojais, kurie reikšmingai atpigus naftai ir dyzelinui didmenoje, degalinėse leisti kainų neskuba. Finansų ministras mažinti akcizų dyzelinui taip pat neskuba ir tikisi, kad aukštumoje kainas laikančias degalines nubaus patys vairuotojai jose tiesiog nebepirkdami degalų.

Degalai Baltijos valstybių mažmeninėje rinkoje per pastarąją savaitę atpigo su vienintele išimtimi – Estijoje dyzelino kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausias benzinas ir brangiausias dyzelinas išliko Lietuvoje, pigiausias dyzelinas – Estijoje, o brangiausias benzinas – Latvijoje.

Baltijos valstybėse per pastarąją savaitę degalai pabrango Estijoje, Latvijoje – tik dyzelinas, o Lietuvoje kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausias benzinas ir brangiausias dyzelinas – Lietuvoje, o pigiausias dyzelinas ir brangiausias benzinas – Estijoje.

Degalinių ir plovyklų tinklas „Skulas“ turi sumokėti Vartotojų teisių apsaugos tarnybos skirtą 100 tūkst. eurų baudą už itin mažą biopriedo kiekį dyzeliniame kure. Regionų administracinis teismas vasario 12 dieną atmetė „Skulo“ skundą dėl tarnybos 2023 metų gegužę įmonei skirtos baudos, penktadienį pranešė teismas.

Per pastarąją savaitę, pirmą kartą po akcizų padidinimo nuo šių metų pradžios, Lietuvoje vidutinės degalų kainos sumažėjo: benzinas atpigo 0,8 proc., dyzelino kaina sumažėjo 1,3 procento, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Tuo metu Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė degalų kaina pakito skirtingai: dyzelinas pigo 0,1 proc., benzinas brango 0,1 procento. Lietuvoje dabar, palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, benzino vidutinė kaina mažesnė 13 proc.

Šią savaitę degalų kainos visos trijose Baltijos valstybėse padidėjo, praneša Latvijos naujienų agentūra LETA. 95 oktaninio skaičiaus benzinas buvo brangiausias Taline. Ryga pagal tai buvo antroje vietoje, o Vilnius – trečias. Tuo metu dyzelinis kuras buvo brangiausias Vilniuje, o pigiausias – Taline. Estijos sostinėje Taline 95 oktaninio skaičiaus benzinas „Circle K“ degalinėse šią savaitę kainavo 1,679 euro už litrą, o dyzelinio kuro kaina buvo 1,609 euro už litrą.

Artėjant Donaldo Trumpo inauguracijai, silpnėja euras. Kai Jungtinėse Amerikos Valstijose valdžią perims naujas prezidentas, euras gali susilyginti su doleriu, o tai reiškia, kad visos prekės, kurias Lietuva perka doleriais ir importuoja į šalį, pavyzdžiui, degalai, dar labiau išbrangs. Infliacija Lietuvoje turėtų didėti. Tiesa, viskas priklausys nuo to, ar Trumpas tęsės duotus pažadus ir įves griežtus tarifus prekėms iš Europos Sąjungos.

Lietuvos degalinėse ėmė ženkliai mažėti klientų. Pabrangus degalams lietuviai šiemet jų beveik nebesipila – pardavimai krito 70 proc. Vežėjai prisipažįsta Lietuvoje degalines aplenkiantys, tačiau masiškai stoja Lenkijos degalinėse. Tuo metu naujoji valdžia kol kas tik stebi iš šalies Lietuvos degalinių boikotą, o imtis veiksmų žada ne anksčiau kaip po 3 mėnesių.

Nors degalai mūsų šalyje dėl akcizų didinimo pabrango, tačiau tarp Baltijos šalių benzinas išliko pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas dabar Estijoje 0,04 Eur/l pigesnis nei pas mus, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, per savaitę vidutinės degalų kainos mūsų šalyje padidėjo – benzinas brango 5,2 proc., dyzelino kaina padidėjo 10,3 procento. Tačiau 2025 m. sausio pradžioje Lietuvoje, palyginti su ES šalių vidutinėmis kainomis, benzinas buvo 12,3 proc.