Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė BNS teigė, kad frakcija pokyčius vertins ne tik politiškai, bet ir kokią įtaką jie turės žmonių pajamoms ir šalies ekonomikai.
Liberalas Simonas Gentvilas BNS sakė neigiamai vertinantis siūlymą ne visas papildomas pajamas iš padidintų mokesčių nukreipti gynybai.
„Blogai, kad ne viskas nukreipiama gynybai. Į Gynybos fondą nepatenka pajamos iš padidinto PVM, dalis GPM ir kitų mokesčių. Reiškia, socdemai mato kitų prioritetų mokesčių reformos pajamas leisti negu gynybai, kuri turi būti vienintelis prioritetas – iš esmės turi būti įšaldomos valstybės išlaidos ir viskas skiriama gynybai“, – BNS teigė S. Gentvilas.
M. Lingė sako „už gryną pinigą“ nepriimantis finansų ministro Rimanto Šadžiaus pareiškimo dėl planuojamų didesnių pajamų surinkimo.
„Norėtųsi, kad būtų stipriau (papildomos pajamos – BNS) kreipiama į gyvybiškai svarbią sritį – gynybos stiprinimą, ko dabar ne visa dalis planuojama nukreipti“, – teigė M. Lingė.
S. Gentvilas pabrėžė, kad mokesčių pertvarka yra „ne dėl gynybos, o dėl rinkiminių pažadų vykdymo“.
Pasak jo, reforma ekonomikos augimą stabdys 0,2 proc.: „Įvedami augimą slopinantys mokesčiai: GPM ir pelno, o aplinkosauginiai mokesčiai, kurie yra vieni žemiausi Europoje, iš viso neliečiami“.
S. Gentvilo teigimu, dar neaišku, ar siūlomas nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas atlaisvins Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšas Lietuvai: „Trūksta išaiškinimo, ar atsilaisvins, ar ne, ar tokio NT mokesčio tarifai, kokie siūlomi, yra pakankami“.
Toks išaiškinimas, anot jo, vienas iš argumentų dešiniesiems apsispręsti, ar jie galėtų paremti pokyčius.
Liberalas sutinka su PVM lengvatos naikinimu šildymui, tačiau abejoja, ar ją reikia mažinti viešajam transportui, kultūrai.
„Šildymui lengvata žalinga, nes neskatina renovacijos, didina paskatas prastai naudoti kurą. Lengvatų naikinimas yra sveikintinas, bet ne visiems sektoriams. Matome, kad viešajam transporte, kultūros renginiams padidinama (PVM tarifas nuo 9 iki 12 proc. – BNS). Tai yra blogai“, – aiškino politikas.
M. Lingė tai pat sakė, kad lengvatos šildymui atsisakyti reikia, nes ja naudojasi ir tie, kurių pajamos leidžia susimokėti PVM.
„Svarbu, kad nebepatektume į tokią situaciją, kai buvo energetinių kainų krizė, tada tokiai situacijai susidarius, šoktelėjus infliacijai, neatmestina, kad reiktų kažką galvoti ir peržiūrėti ir tokį sprendimą“, – BNS svarstė konservatorius.
M. Lingė apgailestavo, kad didesniais GPM tarifais siūloma neapmokestinti dividendų – jiems lieka 15 proc. tarifas.
Finansų ministerija siūlo 20, 25, 32 ir 36 proc. GPM tarifus taikyti atsižvelgiant į bendrą metinę visų rūšių pajamų sumą, išskyrus iš paskirstytojo pelno.
Politikas mano, kad šiuo klausimu bus daug diskusijų.
„Samdomo darbo pajamos negali būti labiau užsmaugiamos, ypač jeigu nėra sumuojamos visos pajamos. Reikia sumuoti visas pajamas ir tada žiūrėti, koks tas tarifas gali būti progresyvesnis ar didesnis. Jeigu ateisime į kompromisą, bus galia žiūrėti, ar palaikyti (siūlomus mokestinius pokyčius – BNS)“, – BNS kalbėjo M. Lingė.
S. Gentvilas siūlomą GPM progresyvumą vadina „robinhudišku“ – paimti iš tų, kurie daugiau uždirba.
„Apmokestinsime lietuvius bene daugiausiai. Brangios, aukštos pridėtinės vertės darbo vietos, kurios dabar pritraukia emigrantus, todėl jie grįžta ir dėl to penkerius metu iš eilės Lietuva turi daugiau grįžtančių nei išvažiuojančių žmonių. Jie nebegrįš, nes jų darbo vietos trauksis iš Lietuvos į kitas šalis, savo pajamas jie iškraustys kitur. Biudžeto mažėjimas bus didesnis ir noras surinkti daugiau atsigręš prieš daugumą“, – BNS kalbėjo S. Gentvilas.
M. Lingė taip pat skeptiškai vertina pelno mokesčio didinimą; „Ant aukštesnių pajamų, verslesnių žmonių kris“.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Seimui jau pateikti kai kurie mažinantys mokesčių surinkimą projektai.
„Jeigu Vyriausybė bus tokia griežtesnė, kuri rūpinsis pajamų surinkimais, bet jeigu Seime sėkmingai žingsniuos projektai, kuriais sėkmingai tuštinamas biudžetas, tai efektas nebus toks, koks yra prognozuojamas, – pabrėžė M. Lingė.
Kaip pavyzdį jis minėjo prezidento Gitano Nausėdos siūlymą dėl papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) šeimoms su vaikais, nes jį priėmus biudžetas netektų 60 mln. eurų pajamų.
BNS rašė, kad Finansų ministerija siūlo išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, jį vienam asmeniui taikant nuo 40 tūkst. eurų būsto vertės. Mokesčio tarifai, priklausomai nuo vertės, siektų nuo 0,1 iki 1 procento.
Pertvarkant mokesčius siūloma ir padidinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą įvedant keturis 20, 25, 32 ir 36 proc. tarifus, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio, taip pat 10 proc. apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus civilinę vairuotojų atsakomybę.
Taip pat siūloma iki 17 proc. didinti pelno mokesčio tarifą, apmokestinti saldžiuosius gėrimus.
Tikimasi, kad priėmus visus pasiūlymus į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet būtų papildomai surinkta 248,7 mln. eurų, o 2027 metais – 624,6 mln. eurų.
Didžioji dalis šių lėšų būtų skiriama gynybai – atitinkamai 306 mln. eurų ir 523,6 mln. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
