NT brokeris Ignas Zabarauskas socialiniame tinkle pasidalijo kliento istorija ir įspėjo, kad toks paprastas veiksmas, kaip gyvenamosios vietos deklaravimas, gali atnešti nuostolių.
„Klientas turėjo butą, kuriame gyveno apie 5 metus ir ten tvarkingai deklaravo savo šeimos gyvenamąją vietą. Vėliau nusprendė, kad butas jiems kiek per mažas. Finansinės galimybės leido ir jie įsigijo kitą būstą neparduodami senojo, tačiau su mintimi, kad kai persikraustys, ramiai parduos senąjį.
Įsigiję naują būstą tvarkingai iš senojo buto gyvenamosios vietos deklaraciją perkėlė į naująjį. Atrodytų viskas kaip ir tvarkingai ir teisingai padaryta? Tačiau ne visai. Kaip sakoma, velnias slypi detalėse ir jis pasirodė nusprendus parduoti senąjį nereikalingą būstą“, – pasakojo NT brokeris.
I. Zabarauskas paaiškino, kad tuomet ir susitiko su klientu.
„Kai jis papasakojo savo planus, iš karto turėjau jį nuliūdinti, kad pardavus senąjį butą jis turės susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Kyla klausimas, kodėl?
Nes šiuo metu gyventojų pajamų mokesčio įstatymas yra toks, kad jei turtas nebuvo išlaikytas 10 metų jo savininkas privalės mokėti 15 proc. mokestį nuo turto pirkimo ir pardavimo skirtumo“, – aiškino NT brokeris.
Kada mokesčio mokėti nereikia?
Tačiau I. Zabarauskas išskyrė išimtį, kada šio mokesčio mokėti nereikia.
„Jeigu žmogus pastaruosius 2 metus iki turto pardavimo deklaravo tame būste gyvenamąją vietą.
Šio mokesčiu norima apmokestinti NT spekuliantus, bet su išlygomis siekiama išgelbėti tuos, kurie keičia turtą dėl gyvenimiškų priežasčių. Tačiau šiuo atveju mano klientas neatitinka nei vienos iš šių lengvatų ir yra laikomas NT spekuliantu, nors taip iš tikrųjų nėra“, – komentavo I. Zabarauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad klientas padarė klaidą per greitai pakeitęs deklaracijos vietą.
„Nors deklaruota gyvenamoji vieta sename bute buvo daugiau nei 5 metus, tačiau per anksti pakeista deklaracijos vieta tarsi nubraukė šiuos metus ir tai kardinaliai pakeitė kliento būsto pardavimo planus. O į individualius situacijos paaiškinimus VMI purto galvą ir pirštu bedą į įstatymą“, – teigė NT brokeris.
I. Zabarauskas portalui tv3.lt pasakojo, kad problema išsispręstų, jeigu žmogus šeimos gyvenamąją vietą vėl deklaruotų sename bute.
„Tačiau tai dar ne viskas, pardavęs seną būstą, per metus jis turėtų įsigyti kitą. Tik tokiu atveju jam nereikės mokėti 15 proc. GPM mokesčio“, – problemos sprendimą būdą siūlė NT brokeris.
Jis tikino, kad gyvenamosios vietos deklaravimas yra atsakingas veiksmas.
„Žmonės galvoja, kad ją gali deklaruoti bet kur. Norėdami gauti vietą darželyje, ją deklaruoja pas draugą, norėdami gauti stovėjimo vietą, deklaruoja pas mamą ir t.t. O kai tenka mokėti GPM ir žmogus neatitinka lengvatų sąlygų, tada ir kyla problemų.
Dažnai panašios problemos iškyla norint parduoti būstą. Todėl būtina neskubėti, pasikonsultuoti ir tik tada priimti sprendimą, pavyzdžiui, parduoti būstą“, – įspėjo I. Zabarauskas.
Kada ir kiek reikia sumokėti?
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė patvirtino NT specialisto pastebėjimus.
„Gyventojai pajamų deklaracijas ir GPM mokestį privalo kasmet susimokėti iki gegužės 2 d.
„Mokestį privalo mokėti gyventojai, kurie nuosavybėje neišlaikė būsto 10 metų ir nusprendė jį parduoti. Skirtumas tarp NT pardavimo ir jo įsigijimo bei susijusių privalomų mokėjimų apmokestinamas 15 proc. tarifu.
Taip pat svarbu žinoti apie išimtis. Jeigu iki būsto pardavimo žmogus jame buvote deklaravęs savo gyvenamąją vietą bent 2 metus, teikti deklaracijos ir GPM mokėti nereikės. Taip pat jei gyvenamąją vietą parduotame būste buvo deklaravęs trumpiau nei 2 metus, tačiau po jo pardavimo per 1 metus įsigyjate kitą ir savo gyvenamąją vietą deklaruoja naujame būste – pajamų deklaracijos teikti ir mokesčio mokėti irgi nereikia“, – komentavo VMI specialistė.
Jeigu būstas parduodamas už 100 tūkst. eurų, GPM mokestis sieks 15 tūkst. eurų.
NT pardavimo sandorių skaičius smuko
Po kovą fiksuoto nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkos suaktyvėjimo antrasis šių metų pavasario mėnuo nebuvo toks rezultatyvus NT sandoriais, skelbia Registrų centras.
Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota 35,6 tūkst. NT objektų – 18 proc. mažiau nei praeitų metų sausio–balandžio mėnesiais, kai buvo įregistruota 43,2 tūkst. NT objektų. Vien tik per balandį įregistruota 9,9 tūkst. NT objektų, arba 13 proc. mažiau nei pernai balandį (11,5 tūkst.) ir 8 proc. mažiau nei šių metų kovą (10,7 tūkst.).
„Kaip galima matyti iš rezultatų, kovo mėnesio kilstelėjimas balandžio mėnesį neprasitęsė. Pirmąjį pavasario mėnesį matytas rinkos pakilimas kol kas nevirto tendencija ir balandį jau buvo sugrįžta prie žiemą matytų skaičių. Panašu, kad rimtesnio NT rinkos atsigavimo dar reikės palūkėti“, – teigia Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Šiemet visoje šalyje įregistruota 10,2 tūkst. butų pardavimų – 10 proc. mažiau nei prieš metus, kai per pirmus keturis mėnesius buvo įregistruota 11,3 tūkst. butų pardavimų. Vien tik per šių metų balandį įregistruota 2,8 tūkst. butų sandorių, arba 3 proc. mažiau nei 2022 metų balandį ir 7proc. mažiau nei šių metų kovą.
Vilniuje šiemet įregistruota 3,5 tūkst. butų pardavimų, arba 17 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune – beveik 1,5 tūkst. (3,5 proc. daugiau), Klaipėdoje – beveik 900 (3 proc. mažiau).
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje taip pat įregistruota 3,2 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 26 proc. mažiau nei pernai sausį–balandį, kai buvo įregistruota 4,3 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per šių metų balandį įregistruota beveik 900 namų pardavimų, arba 25 proc. mažiau nei pernai balandį ir 10 proc. mažiau nei šių metų balandį.
Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 16,9tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 20 proc. mažiau nei 2022 metų sausį–balandį, kai buvo įregistruota 21,2 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 4,7 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 18 proc. mažiau nei pernai balandį ir 7 proc. mažiau nei šių metų kovą.
