NT vystytojai atkreipia dėmesį, kad pačios statybos nepinga, todėl sunku tikėtis, kad ir būstas bus pigesnis. Tačiau prognozuojama, kad kainos stabilizuosis.
Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sakė, kad augančios būsto paskolų palūkanos neigiamai veikia būsto rinką.
„Kai auga paskolų įmokos, mažėja žmonių, kurie nori jas imti. Tačiau ši situacija nekeis NT kainų. Norint parduoti pigiau, reikia ir pastatyti už mažesnę kainą.
Kol kas nėra požymių rinkoje, kad būtų galima ką nors nupirkti pigiau ar mokėti mažesnius atlyginimus statybų darbuotojams. Nei statybinių medžiagų pardavėjai, nei jų gamintojai nesutinka mažinti kainų. Todėl mes neturime galimybių statyti pigiau“, – komentavo A. Avulis.
Pasak jo, nepaisant augančių kainų, didėja ir reikalavimai statyboms.
„Atsiranda 100 proc. baigtumo reikalavimas. Būstuose turi atsirasti slėptuvės ir priedangos, elektromobilių krovimo stotelės. Didėja biurokratiniai mokesčiai. Viskas susideda.
Be to, turime suteikti ir 5–10 metų garantiją statomiems namams. Todėl abejoju, kad kažkas sugebės pastatyti žemesnėmis kainomis“, – sakė statybų bendrovės vadovas.
Anot A. Avulio, būsto įperkamumą didins augantys atlyginimai.
„Buvo daug neaiškumo dėl energetikos kainų, karo Ukrainoje. Tačiau dalis žmonių susitaiko su esama situacija. Todėl NT rinka po truputį darosi aktyvesnė. Visi apsipranta su dabartine situacija.
Be to, NT kainos išsėmė galimybes augti. O atlyginimai vis dar didėja. Atlyginimų didėjimas kiekvienais metais 10 ir daugiau procentų daro būstą lengviau įperkamą. Ir jeigu dabar yra sunkumų įpirkti būstą, tai po metų tų sunkumų bus gerokai mažiau“, – pastebėjo bendrovės vadovas.
Jeigu bankai ir toliau skolins, žmonės – pirks
NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius atkreipė dėmesį, kad NT kainos priklauso nuo pirkėjų lūkesčių ir bankų finansavimo.
„Svarbu, kokios dabar bus bankų nuotaikos ir sprendimai. JAV bankų griūtis buvo lokalizuota ir nedarys įtakos mūsų bankų sprendimams. Panašu, kad finansavimas tęsis, gyventojai ir toliau galės gauti būsto paskolas. Matome, kad mažėja euribor rodiklis, panašu, kad Centriniai bankai ima persigalvoti dėl palūkanų kilimo.
Bankai bus linkę duoti būsto paskolas. Panašu, kad NT kainos bus stabilios. O jeigu atsitiktų ir pozityvių dalykų, pavyzdžiui, Ukraina laimėtų prieš Rusiją, tai būsto kainos gali ir padidėti. Kol kas šiuo metu nėra prielaidų, kad ir gyventojų lūkesčiai prastėtų, ir bankų finansavimas mažėtų“, – komentavo NT ekspertas.
Anot jo, augant atlyginimas didėja žmonių galimybės skolintis.
„Tačiau išaugus infliacijai, didėja ir žmonių pragyvenimo išlaidos. Bankai į tai irgi atsižvelgia. Todėl infliacijos ir augančių išlaidų aspektas yra svarbus.
Didėjantys atlyginimai rodo, kad žmonės gali ir daugiau skolintis. Tačiau tai liečia tuos gyventojus, kurie uždirba daugiau nei vidutinį atlyginimą. (Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šiuo metu vidutinis atlyginimas siekia beveik 1200 eurų). Tačiau didėjantis minimalus atlyginimas skolintis neleis“, – pastebėjo A. Antanavičius.
Kainos stabilizuosis?
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiavo, kad Europos Centrinis Bankas agresyviai kelia palūkanų normas, kurios per mažiau nei vienerius metus išaugo nuo 0 iki 3 proc. ir, tikėtina, išaugs iki 4,0 proc. 2023 m. rudenį.
„Spartus palūkanų normų kėlimas yra tarsi šaltas dušas iki raudonumo įkaitusiai būsto rinkai. Pinigų politika COVID-19 pandemijos metu didino būsto kainų augimą visame pasaulyje, nes per didelis kiekis pinigų vaikėsi per mažą skaičių būstų. Nuo 2020 m. pradžios būsto kainos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse padidėjo 36 proc. – dvigubai daugiau nei 18 proc. augusios namų ūkių pajamos.
Dėl šios situacijos būsto kainų ir gyventojų pajamų santykis kito iki aukščiausio lygio per visą stebėjimų istoriją. Tuomet ant iki raudonumo įkaitusios būsto rinkos centriniai bankai šliūkštelėjo šaltą kylančių palūkanų normų kibirą, kuris suveikė kaip efektyvus aušintuvas“, – Komentavo Ž. Mauricas.
Jis pastebėjo, kad Europos būsto rinka jau pradėjo jausti didesnių palūkanų normų poveikį.
„Euro zonoje 2023 m. sausio mėn. naujai išduotų būsto paskolų suma buvo 35 proc. mažesnė nei prieš metus, o Vokietijoje – net 52 proc. Švedijoje, kurios būsto rinka yra itin jautri palūkanų normų didėjimui dėl didelio gyventojų įsiskolinimo lygio, vyraujančių paskolų su kintamomis palūkanomis bei rekordiškai aukšto būsto kainų ir gyventojų pajamų santykio, būsto kainos 2022 metais sumažėjo 15 proc.
Tikėtina, kad Europoje būsto rinkos nuosmukis tęsis tol, kol palūkanos nepasieks aukščiausio taško ir pradės leistis nuo jo žemyn, o tai, tikėtina, įvyks tik šių metų rudenį ar žiemą“, – prognozavo ekonomistas.
Anot jo, Lietuvoje būsto kainos 2020–2022 m. augo itin sparčiai, tačiau gana sparčiai augo ir gyventojų pajamos, tad būsto kainų ir gyventojų pajamų santykis netapo toks ryškus, kaip daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių.
„Baltijos regione šis santykis labiausiai išaugo Estijoje, o mažiausiai – Latvijoje, tad Lietuva yra per vidurį. Santykinai mažas gyventojų įsiskolinimo lygis taip pat mažina kainų korekcijos riziką, tačiau ją didina didelė būsto paskolų su kintamomis palūkanomis dalis, tad gyventojai gana greitai pajaučia kylančių palūkanų normų poveikį.
Antrinėje būsto rinkoje aktyvumas išlieka gana nemažas, tačiau naujų būstų rinkoje pernai pardavimo apimtys smuko net 85 proc., palyginti su rekordiniais 2021metais. Aktyvumas nėra didelis ir pirmaisiais šių metų mėnesiais. Taip pat sumažėjo ir naujai išduotų būsto paskolų apimtys – nors ne taip dramatiškai kaip Estijoje ir Latvijoje. Apibendrinant, kainų korekcijos tikimybės 2023 m. atmesti negalime, nors ji turėtų būti mažesnė nei Estijoje ir Latvijoje“, – skaičiavo ekonomistas.
NT sandorių rinka šiemet startavo lėčiau
Registrų centro analitikai skaičiuoja, kad per pirmus du šių metų NT sandorių rinka demonstravo maždaug ketvirtadaliu kuklesnį tempą nei prieš metus. Nors per vasarį parduotų butų ir gyvenamųjų namų buvo daugiau nei sausį, tačiau nuo praėjusių metų skaičių atsiliekama.
Šiais metais Lietuvoje įregistruota 15 tūkst. NT objektų – 24 proc. mažiau nei praeitų metų sausio-vasario mėnesiais, kai buvo įregistruota 20 tūkst. NT objektų. Vien tik per vasarį įregistruota 7,5 tūkst. NT objektų, arba 25 proc. mažiau nei pernai vasarį (10 tūkst.), bet 1 proc. daugiau nei šių metų sausį (7,5 tūkst.).
„Metų pradžia įprastai pasižymi mažesniu NT sandorių kiekiu – sausį apskritai stebimas sumažėjęs vartojimas ir tai atsispindi ir NT rinkoje, na, o vasaris netgi yra trumpesnis už kitus mėnesius. Vis dėlto, šių metų sausį ir vasarį fiksuoti skaičiai yra labai artimi tiems, kuriuos matėme prieš dvejus metus prasidėjus pandemijai, kai visas pasaulis, galima sakyti, tiesiog sustojo.
Apskritai NT sandorių kreivė krypsta žemyn jau ne pirmą mėnesį ir per artimiausius mėnesius pamatysime, ar ji pakeis kryptį ir pradės kilti aukštyn“, – sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Šiemet visoje šalyje įregistruota 4,3 tūkst. butų pardavimų – 19 proc. mažiau nei prieš metus, kai per sausį-vasarį buvo įregistruota 5,3 tūkst. butų pardavimų. Vien tik per šių metų vasarį įregistruota beveik 2,3 tūkst. butų sandorių, arba 19 proc. mažiau nei 2022 metų vasarį, bet 11 proc. daugiau nei šių metų sausį.
Per pirmus du šių metų mėnesius Lietuvoje taip pat įregistruota 1,3 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 30 proc. mažiau nei pernai sausį-vasarį, kai buvo įregistruota 1,9 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per šių metų vasarį įregistruota apie 680 namų pardavimų, arba 28 proc. mažiau nei pernai vasarį, bet 2 proc. daugiau nei šių metų sausį.