• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Daugelis supranta, kad po darbo valandų prasideda laisvas poilsio laikas, tad darbuotojo trukdyti darbo reikalais negalima. Visgi tokių atvejų pasitaiko dažnai, taigi žadama tvarką griežtinti.

Daugelis supranta, kad po darbo valandų prasideda laisvas poilsio laikas, tad darbuotojo trukdyti darbo reikalais negalima. Visgi tokių atvejų pasitaiko dažnai, taigi žadama tvarką griežtinti.

REKLAMA

Oficialiai leisti darbuotojams atsijungti ir įpareigoti darbdavius jų netrukdyti po darbo valandų siūlo socialdemokratai, registravę tokias Darbo kodekso (DK) pataisas.

Esą taip darbuotojai išvengs nesusipratimų, lengviau apgins savo teises ir neleis darbdaviams piktnaudžiauti.

Visgi su šiuo siūlymu sutinka ne visi – neva jis yra perteklinis, nes laiką, kada darbuotojas gali atsijungti, jau dabar nustato darbo valandos.

REKLAMA
REKLAMA

Darbuotojai galėtų reikalauti kompensacijos?

Socialdemokratas Algimantas Radvila naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad ši problema yra aktuali ir vis labiau ryškėjanti, ypač po pandemijos laikotarpio, kai išaugo nuotolinio darbo apimtys.

REKLAMA

„Darbuotojai dažnai gauna darbdavių ar bendradarbių užklausas po oficialių darbo valandų, taip netiesiogiai darant spaudimą atsakyti į laiškus ar skambučius. Technologijos suteikė galimybę dirbti bet kada, tačiau tai neturi virsti nuolatiniu darbu be ribų.

Tyrimai rodo, kad tai neigiamai veikia darbuotojų psichinę ir fizinę sveikatą, skatina perdegimą ir mažina motyvaciją. Todėl, manau, būtina aiškiai įtvirtinti darbuotojo teisę atsijungti“, – kalbėjo įstatymo projekto iniciatorius.

REKLAMA
REKLAMA

Jis pripažino, kad projekte už trukdymą po darbo nėra tiesiogiai numatyta atsakomybė darbdaviui, tačiau, įtvirtinus teisę atsijungti, jos pažeidimai galėtų būti vertinami kaip darbo teisės pažeidimai ir nagrinėjami Darbo ginčų komisijoje.

„Tokie pažeidimai taip pat galėtų sudaryti pagrindą darbuotojui reikalauti kompensacijos už darbą po darbo valandų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei praktikoje paaiškėtų, kad ši problema tampa sistemine, ateityje būtų galima svarstyti aiškesnes pažeidimų kategorijas ir taikytinas sankcijas“, – svarstė A. Radvila.

Po darbo neturėtų trukdyti ir bendradarbiai

Paklaustas, kaip šios pataisos būtų pritaikomos dirbantiems laisvu grafiku, socialdemokratas atsakė, kad toks darbuotojas darbo laiką skirsto savo nuožiūra, bet turi laikytis bendrų darbo laiko ir poilsio normų.

REKLAMA

Taigi, jei darbuotojas pats pasirenka dirbti vakare ar savaitgaliais, tai yra jo sprendimas, bet darbdavys neturėtų reikalauti nuolatinio pasiekiamumo ar trukdyti tuo metu, kuris darbuotojo laikomas poilsio laiku:

„Kitaip tariant, lankstus darbo grafikas nepanaikina teisės į poilsį, darbdavys turi gerbti darbuotojo nustatytas darbo valandas.“

A. Radvila paminėjo, kad tam tikros profesijos (pvz., budintys medikai, avarinės tarnybos ir pan.) turi specifinį darbo pobūdį, kuris reikalauja pasiekiamumo ir reagavimo ne darbo valandomis. Tačiau papildomas darbas turi būti aiškiai apibrėžtas sutartyje ir tinkamai apmokamas.

REKLAMA

Jis akcentavo ir darbo kultūros klausimą: „Nors bendradarbiai nėra darbdaviai, nuolatinis kontaktavimas po darbo valandų ir netiesioginis spaudimas gali būti traktuojamas kaip darbo tvarkos pažeidimas.

Darbdavys turėtų vidinėse taisyklėse aiškiai įtvirtinti, kad bendradarbiai neturi būti trukdomi po darbo valandų.“

Siūlymui nepritaria – tam yra darbo valandos

Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė neslėpė, kad ši idėja išlenda jau ne pirmą kartą, bet jos tikslas – neaiškus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aš visą laiką klausiu, kodėl mes turime rašyti, kad žmogus turi teisę atsijungti, kai yra nedarbo valandos? Mes nerašome gi, kad žmogus turi teisę miegoti. Toks labai keistas dalykas, išeinantis iš protingumo kriterijų.

Nes tam, kad leistum atsijungti, tu preziumuoji, kad jis privalo būti prisijungęs. Na, ne. Aš visada sakau – jei kažkas nuolat skambina jums po darbo, tai yra nenormalu. Eikit iš tokio darbdavio ar bandykite sakyti, kad jums tai yra nepriimtina“, – pabrėžė darbdavių atstovė.

REKLAMA

Ji pridūrė, kad tuomet galbūt reikėtų rašyti, kad ir darbdavio negalima trukdyti po darbo valandų, kadangi būna ir tokių atvejų.

„Turi būti pagarba, bendražmogiški santykiai. Mes visi suprantame, kaip normaliai elgtis. Tam yra darbo valandos, kad po jų jau nedera trukdyti.

Pvz., aš pati mėgstu laisvu laiku rašyti el. laiškus, bet tikrai niekada nesitikiu, kad man kas nors atsakys po darbo valandų“, – komentavo A. Maldutytė.

REKLAMA

Anot jos, gaila, kad yra be reikalo gaištamas laikas posėdžiams sprendžiant tokius klausimus, kai šiuo metu yra daug svarbesnių problemų. T. y. nuolatinė geopolitinė įtampa, didinami progresiniai mokesčiai, muitų karas:

„Net ir to paties dirbtinio intelekto integravimas į švietimą, darbus, kasdienybę, kadangi tai yra neišvengiama. Yra begalė problemų, kurias turime įdėmiai diskutuoti, bet tikrai neužsiiminėti tokiais klausimais dėl to, kad kažkas užsinorėjo.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Darbuotojo teisė atsijungti – tiesiogiai neįtvirtinta

Vis tik Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės pareigas laikinai einanti Dalia Jakutavičė yra kitokios nuomonės. Anot jos, tokia socdemų iniciatyva – sveikintina. 

Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje darbuotojų teisė atsijungti nuo darbo nėra aiškiai ir tiesiogiai įtvirtinta teisės aktuose, kaip tai daroma kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse (pvz., Prancūzijoje ar Belgijoje).

REKLAMA

Tačiau ši teisė netiesiogiai  išplaukia iš kelių DK normų, kurios nustato ribotą darbo laiką, privalomą poilsio laiką, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą, griežtą viršvalandžių reguliavimą.

Ji pridūrė, kad netiesioginis spaudimas dirbti ne darbo metu gali būti laikomas psichologiniu spaudimu ar net mobingu, o tą DK taip pat draudžia.

„Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas būtų pasiekiamas ar vykdytų darbo funkcijas po darbo valandų, nebent tai aiškiai ir teisėtai suderinta, numatyta sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje.

REKLAMA

Pvz.: budėjimo režimas, avariniai darbai, ekstremali situacija ar karo padėtis“, – vardijo LPSK pirmininkė.

Darbuotojai apsigintų be interpretacijų

D. Jakutavičė pabrėžė, kad teisė atsijungti yra ypač aktuali nuotolinio darbo kontekste, kai darbo ir laisvalaikio ribos ima nykti:

„Vis dėlto darbuotojai net ir dirbdami iš namų neprivalo atsakinėti į skambučius ar laiškus ne darbo metu.“

REKLAMA
REKLAMA

Ji apibendrino, kad dabar teisė atsijungti remiasi netiesioginėmis nuostatomis, o pritarus šiam siūlymui būtų aiškiai suformuluota atskira teisė, stiprinanti darbuotojo apsaugą, didinanti teisinį aiškumą, taip išvengiant interpretacijų ir darbdavio piktnaudžiavimų.

„Darbdaviai nebegalėtų teisintis, kad „buvo tik pasiteirauta“, jei po darbo laiko siunčiami nurodymai ar spaudimas atsakyti.

Ginčų komisijoms, Darbo inspekcijai ir teismams būtų daug lengviau spręsti konfliktus, kai teisė atsijungti būtų aiškiai įvardyta įstatyme, o ne interpretuojama kaip išvestinė teisė“, – akcentavo profsąjungų atstovė.

REKLAMA
Naujovė darbuotojams Lietuvoje: mokės kompensacijas, jeigu darbdavys trukdys netinkamu laiku? Niekas, nieko nemokes baigia, tegul spangti bauduvos rsp... Dabar, nenori sumoketi zmonems uz darba, kuri zmogus dirba ir gauna alga tfpu ismalda, o matai svajoja mokes kompensacijas. Uz nieka viaarslyyninkai ir dardaviai nenori moketi, padaryta darba, virsvalandzius atostogas ir t.t. Kaip buvo East Europe bauduvos rsp, taip ir liko su vergvaldziais, vagimis ir zmones laikancius valkatomis , gyvuliais, ukiais bet ne zmonemis..
jokius tarnybinius skambučius ar laiškus po darbo niekada neatsakinėju ir neatsakinėsiu.
Cia valstybiniame darbe taip gali dirbti, tiksliau nedirbti, užimtumo tarnyba, nacionaline zemes tarnyba, iki siol visos is namu dirba, o kam važinėti i darba, jei pinigus moka.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų