Oficialiai leisti darbuotojams atsijungti ir įpareigoti darbdavius jų netrukdyti po darbo valandų siūlo socialdemokratai, registravę tokias Darbo kodekso (DK) pataisas.
Esą taip darbuotojai išvengs nesusipratimų, lengviau apgins savo teises ir neleis darbdaviams piktnaudžiauti.
Visgi su šiuo siūlymu sutinka ne visi – neva jis yra perteklinis, nes laiką, kada darbuotojas gali atsijungti, jau dabar nustato darbo valandos.
Darbuotojai galėtų reikalauti kompensacijos?
Socialdemokratas Algimantas Radvila naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad ši problema yra aktuali ir vis labiau ryškėjanti, ypač po pandemijos laikotarpio, kai išaugo nuotolinio darbo apimtys.
„Darbuotojai dažnai gauna darbdavių ar bendradarbių užklausas po oficialių darbo valandų, taip netiesiogiai darant spaudimą atsakyti į laiškus ar skambučius. Technologijos suteikė galimybę dirbti bet kada, tačiau tai neturi virsti nuolatiniu darbu be ribų.
Tyrimai rodo, kad tai neigiamai veikia darbuotojų psichinę ir fizinę sveikatą, skatina perdegimą ir mažina motyvaciją. Todėl, manau, būtina aiškiai įtvirtinti darbuotojo teisę atsijungti“, – kalbėjo įstatymo projekto iniciatorius.
Jis pripažino, kad projekte už trukdymą po darbo nėra tiesiogiai numatyta atsakomybė darbdaviui, tačiau, įtvirtinus teisę atsijungti, jos pažeidimai galėtų būti vertinami kaip darbo teisės pažeidimai ir nagrinėjami Darbo ginčų komisijoje.
„Tokie pažeidimai taip pat galėtų sudaryti pagrindą darbuotojui reikalauti kompensacijos už darbą po darbo valandų.
Jei praktikoje paaiškėtų, kad ši problema tampa sistemine, ateityje būtų galima svarstyti aiškesnes pažeidimų kategorijas ir taikytinas sankcijas“, – svarstė A. Radvila.
Po darbo neturėtų trukdyti ir bendradarbiai
Paklaustas, kaip šios pataisos būtų pritaikomos dirbantiems laisvu grafiku, socialdemokratas atsakė, kad toks darbuotojas darbo laiką skirsto savo nuožiūra, bet turi laikytis bendrų darbo laiko ir poilsio normų.
Taigi, jei darbuotojas pats pasirenka dirbti vakare ar savaitgaliais, tai yra jo sprendimas, bet darbdavys neturėtų reikalauti nuolatinio pasiekiamumo ar trukdyti tuo metu, kuris darbuotojo laikomas poilsio laiku:
„Kitaip tariant, lankstus darbo grafikas nepanaikina teisės į poilsį, darbdavys turi gerbti darbuotojo nustatytas darbo valandas.“
A. Radvila paminėjo, kad tam tikros profesijos (pvz., budintys medikai, avarinės tarnybos ir pan.) turi specifinį darbo pobūdį, kuris reikalauja pasiekiamumo ir reagavimo ne darbo valandomis. Tačiau papildomas darbas turi būti aiškiai apibrėžtas sutartyje ir tinkamai apmokamas.
Jis akcentavo ir darbo kultūros klausimą: „Nors bendradarbiai nėra darbdaviai, nuolatinis kontaktavimas po darbo valandų ir netiesioginis spaudimas gali būti traktuojamas kaip darbo tvarkos pažeidimas.
Darbdavys turėtų vidinėse taisyklėse aiškiai įtvirtinti, kad bendradarbiai neturi būti trukdomi po darbo valandų.“
Siūlymui nepritaria – tam yra darbo valandos
Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė neslėpė, kad ši idėja išlenda jau ne pirmą kartą, bet jos tikslas – neaiškus.
„Aš visą laiką klausiu, kodėl mes turime rašyti, kad žmogus turi teisę atsijungti, kai yra nedarbo valandos? Mes nerašome gi, kad žmogus turi teisę miegoti. Toks labai keistas dalykas, išeinantis iš protingumo kriterijų.
Nes tam, kad leistum atsijungti, tu preziumuoji, kad jis privalo būti prisijungęs. Na, ne. Aš visada sakau – jei kažkas nuolat skambina jums po darbo, tai yra nenormalu. Eikit iš tokio darbdavio ar bandykite sakyti, kad jums tai yra nepriimtina“, – pabrėžė darbdavių atstovė.
Ji pridūrė, kad tuomet galbūt reikėtų rašyti, kad ir darbdavio negalima trukdyti po darbo valandų, kadangi būna ir tokių atvejų.
„Turi būti pagarba, bendražmogiški santykiai. Mes visi suprantame, kaip normaliai elgtis. Tam yra darbo valandos, kad po jų jau nedera trukdyti.
Pvz., aš pati mėgstu laisvu laiku rašyti el. laiškus, bet tikrai niekada nesitikiu, kad man kas nors atsakys po darbo valandų“, – komentavo A. Maldutytė.
Anot jos, gaila, kad yra be reikalo gaištamas laikas posėdžiams sprendžiant tokius klausimus, kai šiuo metu yra daug svarbesnių problemų. T. y. nuolatinė geopolitinė įtampa, didinami progresiniai mokesčiai, muitų karas:
„Net ir to paties dirbtinio intelekto integravimas į švietimą, darbus, kasdienybę, kadangi tai yra neišvengiama. Yra begalė problemų, kurias turime įdėmiai diskutuoti, bet tikrai neužsiiminėti tokiais klausimais dėl to, kad kažkas užsinorėjo.“
Darbuotojo teisė atsijungti – tiesiogiai neįtvirtinta
Vis tik Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės pareigas laikinai einanti Dalia Jakutavičė yra kitokios nuomonės. Anot jos, tokia socdemų iniciatyva – sveikintina.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje darbuotojų teisė atsijungti nuo darbo nėra aiškiai ir tiesiogiai įtvirtinta teisės aktuose, kaip tai daroma kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse (pvz., Prancūzijoje ar Belgijoje).
Tačiau ši teisė netiesiogiai išplaukia iš kelių DK normų, kurios nustato ribotą darbo laiką, privalomą poilsio laiką, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą, griežtą viršvalandžių reguliavimą.
Ji pridūrė, kad netiesioginis spaudimas dirbti ne darbo metu gali būti laikomas psichologiniu spaudimu ar net mobingu, o tą DK taip pat draudžia.
„Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas būtų pasiekiamas ar vykdytų darbo funkcijas po darbo valandų, nebent tai aiškiai ir teisėtai suderinta, numatyta sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje.
Pvz.: budėjimo režimas, avariniai darbai, ekstremali situacija ar karo padėtis“, – vardijo LPSK pirmininkė.
Darbuotojai apsigintų be interpretacijų
D. Jakutavičė pabrėžė, kad teisė atsijungti yra ypač aktuali nuotolinio darbo kontekste, kai darbo ir laisvalaikio ribos ima nykti:
„Vis dėlto darbuotojai net ir dirbdami iš namų neprivalo atsakinėti į skambučius ar laiškus ne darbo metu.“
Ji apibendrino, kad dabar teisė atsijungti remiasi netiesioginėmis nuostatomis, o pritarus šiam siūlymui būtų aiškiai suformuluota atskira teisė, stiprinanti darbuotojo apsaugą, didinanti teisinį aiškumą, taip išvengiant interpretacijų ir darbdavio piktnaudžiavimų.
„Darbdaviai nebegalėtų teisintis, kad „buvo tik pasiteirauta“, jei po darbo laiko siunčiami nurodymai ar spaudimas atsakyti.
Ginčų komisijoms, Darbo inspekcijai ir teismams būtų daug lengviau spręsti konfliktus, kai teisė atsijungti būtų aiškiai įvardyta įstatyme, o ne interpretuojama kaip išvestinė teisė“, – akcentavo profsąjungų atstovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
