Be kita ko, nauja valdžia žada pagrindinę pensijos dalį priartinti prie tokios sumos, kurios užtektų patenkinti minimaliems poreikiams. Norint šį tikslą pasiekti, prie mažesnių pensijų reikės pridėti bent 151 eurą.
Kita vertus, žadama pensijų skaičiavimą pakeisti taip, kad jos dydžiui visais atvejais vėl svarbus būtų žmogaus turimas stažas.
Taigi, ko tikėtis iš naujos Vyriausybės esamiems ir būsimiems pensininkams Lietuvoje?
Spartesnis pensijų didinimas ir rezervo lėšos
„Spartinsime senatvės pensijų didinimą. „Sodros“ pensija bus ir toliau indeksuojama, atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą, siekiant priartinti pajamų pakeitimo normą prie Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkio“, – rašoma Vyriausybės programos projekte.
Šiuo metu pensijos indeksuojamos atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo – algų ir darbuotojų sandaugos – pokytį.
Paprastai kalbant, net jeigu algos padidėtų, bet darbuotojų skaičius sumažėtų, tuomet užmokesčio fondas augtų lėčiau, tad ir pensijos būtų indeksuojamos lėčiau.
„Eurostat“ duomenimis, pernai visoje ES vidutinė pajamų pakeitimo norma, kuri rodo, kokią dalį atlyginimo sudaro pensija, buvo 60 proc.
Lietuvoje šis dydis siekė vos 36 proc. ir per pastaruosius kelerius metus iš esmės nepasikeitė. Tiesa, tai yra bruto (neatskaičius mokesčių) sumų santykis. Skaičiuojant neto (po mokesčių), jis turėtų būti apie 43 proc. (vis tiek gerokai mažesnis nei ES).
Akivaizdu, kad spartesniam pensijų didinimui reikės daugiau lėšų. Programos projekte užsimenama ir apie galimą jų šaltinį:
„Nustatysime socialiai priimtiną balansą tarp „Sodros“ rezervo kaupimo ir pensijų didinimo.“
Šiuo metu „Sodros“ rezervas siekia beveik 3 mlrd. eurų – tiek pinigų daugiau „Sodrai“ yra sumokėta, nei yra išmokėjusi ji pati.
Galima numanyti, kad „priimtinesnis“ rezervo kaupimas ir pensijų didinimas reikštų didesnes išmokas ir mažesnę dalį pinigų rezervui.
Tiesa, paties rezervo paprastai ištaškyti nebūtų galima, nes, pagal ES taisykles, kasmet visos valstybės išlaidos negali viršyti jos pajamų didesne nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio suma. Ją viršijus, grėstų ES sankcijos.
Pensijai stažas bus vėl svarbus?
Naujos Vyriausybės programos projekte numatoma pakeisti ir kai kuriuos ankstesnės valdžios sprendimus. Pavyzdžiui, vėl susieti pensijos dydį su turimu stažu.
„Sieksime sugrąžinti aštuonioliktosios Vyriausybės panaikintą nuostatą, kad pensijos dydis priklauso nuo turimo darbo stažo“, – rašoma programos projekte.
Pagal dabar galiojančią tvarką, pradirbus, pvz., 15 metų ir 33 metus, mokama vienodo dydžio bendroji pensijos dalis. Tad dirbti ilgiau vien dėl jos neapsimoka.
Vargiai bus ryžtasi mažinti pensijas neturintiems būtinojo stažo. Veikiau jį turintiems pensijos bus keliamos sparčiau.
„Mažindami pensininkų absoliutų skurdą, pagrindinės pensijų dalies dydį artinsime prie minimalaus vartojimo poreikių dydžio“, – nurodoma programos projekte, nors jo autoriai galvoje veikiausiai turėjo ne „pagrindinę“, o „bendrąją“ pensijos dalį.
Šiuo metu visiems gyventojams, kurie turi nuo 15 metų iki 35 metų stažo, bendroji pensijos dalis yra lygi vienam bazinės pensijos dydžiui arba 269,77 euro.
Minimalaus vartojimo poreikių dydis (MVPD) kasmet yra didinamas, o šiemet jis yra lygus 446 eurams. Taigi, prie šios sumos norint priartinti bendrąją pensijos dalį, prie daugelio pensijų reikėtų pridėti apie 176 eurų.
Kitais metais bazinės pensijos dydis turėtų kilti iki 298,45 euro, o MVPD – iki 450 eurų. Taigi, kad pirmasis priartėtų prie antrojo, pensijas reikėtų pakelti 151 euru.
Leis išeiti iš II pensijų pakopos?
Vienas Vyriausybės programos projekto punktas yra skirtas ir papildomam pensijų kaupimui II pakopos fonduose:
„Panaikinsime automatinį įtraukimą į II pensijų pakopą. Kiekvienam sudarysime galimybes neribotam laikui sustabdyti II pensijų pakopos įmokas; sulaukusiems pensinio amžiaus žmonėms sudarysime galimybes laisvai pasirinkti pensijų fondų išmokų formas.“
Iš tokios formuluotės apie įtraukimo naikinimą ir kaupimo sustabdymą nėra aišku, kaip bus keičiama kaupimo nutraukimo tvarka. Kitaip sakant, neaišku, kokiais atvejais bus leidžiama anksčiau laiko nutraukti kaupimą, kiek sukauptų pinigų bus galima atsiimti ir ar (kaip) atsiimamos sumos būtų apmokestinamos.
Be kita ko, programoje užsimenama apie galimybę visiškai pakeisti dabartinę pensijų skaičiavimo tvarką pereinant prie vadinamų virtualių sąskaitų, kai gyventojai kaupia ne apskaitos vienetus kaip dabar, bet eurus.
Galiausiai programoje yra ir pažadas tobulinti valstybinių pensijų sistemą, spartinti jų indeksaciją: „Panaikinsime buvusių muitinės pareigūnų lygiateisiškumo spragą. Sukursime papildomas socialines garantijas greitosios medicinos pagalbos darbuotojams.“
