Darbo skelbimų portalo „CV-online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė sako, kad daugiau negu 80 proc. įmonių darbą siūlo Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
„Likusieji ieško darbuotojų regionuose arba darbui iš namų. 7 proc. visų darbo pasiūlymų yra nurodyta „darbo namuose“ vieta, t.y. nėra apibrėžta konkreti darbo vieta ir į tokius pasiūlymus gali pretenduoti darbuotojai iš visos Lietuvos ar net iš užsienio“, – aiškino specialistė.
Pasak R. Karavaitienės, regionuose darbuotojų paieška tikrai nėra paprasta dėl keleto priežasčių:
„Mažesniuose miestuose darbdaviams nėra tokio didelio darbuotojų pasirinkimo, trūksta atitinkamos kvalifikacijos, darbui reikalingų įgūdžių ir motyvacijos turinčių darbuotojų. Neretai pasiūla gerokai prasilenkia su paklausa. Kai kuriems darbuotojams „neapsimoka“ arba sudėtinga iš mažesnių miestelių ar kaimų važinėti dirbti į šalia esančius didesnius miestus, apmokymų, persikvalifikavimo galimybių nebuvimas ar nenoras jomis pasinaudoti.
Be to, senstanti visuomenė, menkai apmokami, arba sunkūs darbai, apsunkinta informacijos sklaida apie siūlomą darbą prisideda prie šios problemos augimo. Darbdaviai neretai tinkamų darbuotojų yra priversti ieško už savo miesto ar apskrities ribų. Priklausomai nuo darbo pobūdžio siūlo apgyvendinimą, arba galimybę dirbti nuotoliniu būdu, transporto išlaidų kompensavimą arba patys pasirūpina darbuotojų atvežimu“.
Vežasi darbuotojus iš kitų miestų arba įdarbina nuotoliniu būdu
Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Aušra Bytautienė tikina, kad dažnai regionuose esantys darbdaviai pirmiausia patys ieško netoliese esančių darbuotojų, o nesuradę kreipiasi pagalbos į darbuotojų atrankų įmones.
„Tuomet reikiamų specialistų ieškoma platesnėje teritorijoje. Yra pavyzdžių, kuomet Šiauliuose veikiančiose įmonėse dirba žmonės iš Kėdainių, Radviliškio ar Panevėžio, Mažeikiuose esančiose įmonėse dirba Klaipėdoje gyvenantys darbuotojai.
Dar didžiuosiuose miestuose yra veikiančių įmonių, kurios, išmokusios dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojų pradėjo ieškoti regionuose“, – pastebėjo specialistė.
Anot jos, buvo ilgas etapas, kai išties didžiąją dalį geriausių specialistų sutraukdavo didieji miestai.
„Tačiau pandemija parodė, kad tie darbuotojai, kurie apskritai gali dirbti nuotoliniu būdu, turi galimybę rinktis darbo vietą nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Žmonės atranda, kad gyventi galima ten, kur tai yra malonu ir patrauklu, o dirbti fiziškai nutolusiam darbdaviui.
Kol kas Lietuvoje mes kalbame apie darbą kitame mieste ar gyvenvietėje esančiam darbdaviui, tačiau puikiai užsienio kalbomis kalbantys aukšto lygio specialistai jau dabar gali įsidarbinti bet kurioje pasaulio šalyje esančioje darbovietėje“, – sakė A, Bytautienė.
Daugiausiai žmonių darbo ieško Lazdijuose, mažiausiai – Neringoje
Užimtumo tarnybos duomenimis daugiausiai darbo ieškančių gyventojų sausio 1 d. buvo registruota Lazdijų regione – 24,6 proc. (2670 darbo neturintys asmenys), Kelmės – 22,0 proc. (3296 asmenys), Vilkaviškio ir Rokiškio rajonų savivaldybėse fiksuotas registruotas nedarbas – po 21,7 proc. ir atitinkamai darbo ieškojo 4494 ir 3619 asmenų.
O mažiausias nedarbas išlieka Neringoje , ten darbo ieško 188 žmonės, ir Klaipėdos rajone ten darbo ieško 3839 gyventojai.
Iš penkių didžiųjų šalies miestų mažiausiai darbo ieškančių asmenų buvo Šiauliuose, 12,1 proc. Ten darbo ieško 7696 žmonės, o daugiausiai gyventojų darbo ieško Kaune, 17,1 proc. – 30146 žmonės.
2020 m. iš viso šalyje buvo registruota beveik 217 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 10,4 proc. mažiau nei 2019 m. Darbdaviai daugiausiai laisvų darbo vietų registravo Vilniaus apskrityje – 29,2 proc., Kauno – 18, 7 proc.
Darbdavių darbuotojų paieškos regionuose priklauso nuo to, kokių profesijų darbuotojai reikalingi. Jei žemos kvalifikacijos, tai darbuotojų paieška užtrunka neilgai, nes darbo vietai nekeliami specifiniai reikalavimai.
Pastaraisiais metais darbdaviai (ne tik pandemijos laikotarpiu) kai kurių darbuotojų ieškojo ne tik savame mieste ar rajone, bet ir aplinkiniuose bei visoje šalyje, pvz. suvirintojų, medikų, mokytojų ir pan.
Nerasdami darbuotojų darbdaviai kelia atlyginimą, gerina darbo sąlygas, kartoja darbuotojų atrankas, jei yra galimybė, priklausomai nuo darbo pobūdžio, siūlo ir nuotolinį darbą. Rinkoje yra daug profesijų, pavyzdžiui, suvirintojo, gamybos operatoriaus ar slaugytojo, kurioms nuotolinis darbas netinka.
Ne vienerius metus Užimtumo tarnyba, skatindama darbo ieškančių mobilumą, jiems siūlo kompensuoti kelionės išlaidas į darbo vietą dalyvaujant paramos judumui priemonėje.2020 m. šia parama pasinaudojo 3001 asmuo, 2019 metais – 5309.
Domisi persikvalifikavimo galimybėmis
Pasak užimtumo tarnybos darbo ieškantys žmonės jau domisi profesinio mokymo galimybėmis.
„Ypač pandemijos laikotarpiu atsirado daugiau laisvo laiko, kai galima tobulinti savo įgūdžius, todėl nemažai darbo neturinčių žmonių pradėjo ieškoti galimybių save realizuoti, pasirenkant įvairius kursus, mokymus. Kitos priežastys – asmeniniai tikslai, žmonių netenkina esama kvalifikacija, neįstojo laiku į aukštąją mokyklą. Net kas trečias Užimtumo tarnybos klientas neturi jokios profesijos.
Šalyje paskelbus karantiną, Užimtumo tarnybos besimokantiems klientams, kaip ir visiems kitiems šalyje, buvo sudarytos sąlygos mokytis nuotoliniu būdu pas tuos profesinio mokymo teikėjus, kurie tam pasirengė. Nuotoliniu būdu vyksta teorinis mokymas, praktinis – pas darbdavį, jei jis neskelbia prastovos arba sustabdant mokymą ties praktinio mokymo dalimi, kol pasibaigs karantinas“, – komentavo Užimtumo tarnyba.
Jos duomenimis pernai profesinį mokymą baigė 5575 gyventojai, tuo metu 2019 m. – 8901 žmonės.
„Nuotolinio mokymo procese dominavo IT srities mokymo programos (programavimas), taip pat slaugytojo padėjėjo, apskaitininko, slaugytojo padėjėjo, sandėlio operatoriaus, virėjo, autobuso vairuotojo, siuvėjo, suvirintojo, kosmetologo profesinio mokymo programos.
Tačiau nuotoliniu būdu parengti yra sudėtinga suvirintojo, gamybos operatoriaus ar slaugytojos profesijų, nes šių mokymų didžiąją dalį sudaro praktinis mokymas. 2020 metų situacija parodė, kad yra poreikis plėsti nuotolinio mokymo galimybes. Ties šiuo aspektu kryptingai dirbame.
Siekiame sukurti nuotolinio mokymo platformą, kaip alternatyvą norintiems mokytis darbo ieškantiems asmenims, kurie patiria sunkumų suderinti mokymąsi su turimais įsipareigojimais arba tiesiog jiems taip patogiau ir patraukliau“, – aiškino Užimtumo tarnyba.
Kokių profesijų darbuotojų trūksta?
Užimtumo tarnybos kasmet rengiamo profesijų barometro duomenimis, 2021 m. rinkoje didelis poreikis Vadovų ir specialistų grupėje bus šių profesijų darbuotojų – pardavimo vadovų ir vadybininkų, gydytojų, slaugos specialistų, mokytojų, specialiųjų poreikių mokinių mokytojų, psichologų, mechanikos inžinierių, statybos inžinierių, elektros inžinierių, statybos vadovų.
O kvalifikuotų darbininkų grupėje – statybininkų, medienos apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, darbininkų izoliuotojų, betonuotojų ir betono apdailininkų, plytų mūrininkų, elektromechanikų ir elektromonterių, statybininkų montuotojų, žemės darbų ir panašių mašinų operatorių.
