Užimtumo tarnyba aiškina, kad kiekvieną atvejį sprendžia individualiai, bet realybėje situacija kitokia. Mokesčius mokėti reikia, o pajamų gauti neįmanoma.
Emigrantės duonos atsisakė
Studijas prieš kelis metus baigusi Vaida (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.) kurį laiką svarstė, kokį gyvenimo kelią pasirinkti. Dar iki pandemijos pradžios, praėjusių metų pavasarį, mergina turėjo minčių išvykti į užsienį, bet vis dėlto nusprendė tik išvykti iš gimtosios Tauragės į didesnį miestą ir laimės ieškoti ten.
Nors praėjusiais metais prasidėjusi pandemija daug kam planus sujaukė, jauna mergina kryptingai dirbo, siekdama įsitvirtinti grožio priežiūros rinkoje. Per socialinius tinklus pritraukė nemažą sekėjų būrį, per laiką surinko potencialių klientų. Nusprendė pasinaudoti Užimtumo tarnybos paslauga ir baigti nemokamus kursus.
„Turėjau pakankamai patirties, bet nusipirkau dar kelis mokymus, susipirkau priemones, ruošiausi pradėti dirbti ir pamačiau dar vienus mėnesio laiko mokymus, kuriuos finansuoja Užimtumo tarnyba, nusprendžiau, kad reikia pasinaudoti proga ir juos baigti“, – pasakojo pašnekovė.
Sąlygos paaiškėjo vėliau
Kaip sako ekonomistai, nemokamas – tik sūris pelėkautuose. Užimtumo tarnybos konsultantė merginą informavo, kad baigus kursus per metus reikia išdirbti 6 mėnesius pagal baigtą profesiją, priešingu atveju tektų už kursus susimokėti 600 Eur.
„Investicija į darbą jau ir taip siekė labai didelę sumą, bet tai negąsdino, nes vis tiek planavau dirbti“, – ryžto nestokojo pašnekovė.
Mokymams prasidėjus mergina gavo sutartį. Ten buvo nurodyta, kad įsidarbinti pagal individualią veiklą privalu per 15 dienų. Teko skubiai rasti darbo vietą – išsinuomojo grožio salone vietą, susitarė mokėti 120 Eur už 15 dienų per mėnesį.
„Klientų atsirado labai greitai, dar nepradėjusi dirbti užsipildžiau beveik visas darbo dienas, nes jau prieš tai turėjau savo darbų puslapį ir darbų nuotraukų, be to, prieš šventes grožio meistrams – pats darbymetis“, – pasakojo mergina.
Darbus nutraukė karantinas
Pradėjus dirbti vos po trijų dienų šalyje paskelbtas karantinas, grožio salonai buvo uždaryti. Teko atšaukti klientus, bet už darbo vietą pinigai jau sumokėti ir negrąžinami. Su nuomotoja pavyko sutarti, kad karantino metu už kėdę mokėti nereikės. Kitos darbuotojos moka, nors dirbti negali. Neturint darbo sutarties, tik individualios veiklos pažymą, reikia mokėti PSD įmokas ir kitus mokesčius.
„Išmokų jokių negaliu gauti. Reikėjo bent tris mėnesius iki karantino pradžios vykdyti veiklą. Bet tarp pirmojo ir antrojo karantino kiek laiko tepraėjo? Jokių pajamų, ir turiu mokėti mokesčius. Kai dar tik svarstė apie karantiną, tikėjomės, kad tokių paslaugų neuždraus, juk paslauga tik dviese, apsaugos didžiulės – kaukės, dezinfekcija, higienos normos ir taip labai griežtos, apsauginiai skydai kaip parduotuvėse“, – sprendimų racionalumo pasigedo pašnekovė.
Kliūčių daugybė
Valstybė nuolat kalba apie nedarbo mažinimą, jaunų žmonių įtraukimą į darbo rinką, emigracijos mažinimą. Tačiau realybėje viskas kitaip.
„Manau, kad valstybė turėtų padėti pradedantiesiems bei smulkiems verslams. Lietuvoje susikurti savo darbo vietą yra ypač sunku, grožio srityje labai daug nelogiškų higienos reikalavimų, mokesčių, jokios paramos karantino metu. Džiaugiuosi, kad yra galimybė baigti mokymus finansuojant Užimtumo tarnybai, nors jie nepateisino lūkesčių, truko daug trumpiau nei turėjo, bendramokslė susirgo korona, o aš net nebuvau informuota.
Be to, buvo sąlygų, kurias sužinojau tik gavusi sutartį, nors turėjo pasakyti konsultacijų metu. Su konsultantėmis susisiekti praktiškai neįmanoma. Likau su griežta sutartimi, kurios negaliu nutraukti, negaliu nutraukti individualios veiklos, už kurią reikia mokėti mokesčius“, – apmaudo neslėpė pašnekovė.
Atvejus vertina individualiai
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė „Tauragės žinioms“ raštu pateikė tarnybos komentarą. 2020 m. profesinio mokymo priemonėje pradėjo dalyvauti 4889 asmenų. Jaunimas iki 29 metų sudarė 33 proc. visų dalyvių.
Vertinant įsidarbinimo efektyvumą po 6 mėn. 2020 m. I–III ketv. jis siekė 71,7 proc., kuris yra 4,4 proc. punkto didesnis nei bendras visų amžiaus grupių įsidarbinimo rodiklis. Profesinis mokymas finansuojamas iš valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų. Iš valstybės biudžeto skirta 2,5 mln. Eur, Europos socialinio fondo – 17,7 mln. Eur. Įsidarbinimo laikas (6 mėn.) numatytas Užimtumo įstatyme.
„Užimtumo tarnyba kiekvieną atvejį vertina individualiai ir svarsto, kaip surasti žmogui tinkamą sprendimą. Šiuo atveju jūsų minima pašnekovė turėtų raštu kreiptis į Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo skyrių, kuriame buvo registruota, ir savo prašyme paaiškinti susidariusią situaciją bei pasiūlyti, kaip jai būtų geriausia išspręsti problemą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasibaigus karantinui.
Savo ruožtu Užimtumo tarnyba, atsižvelgusi į pateiktas aplinkybes ir įvertinusi sutarties sąlygas, pasiūlys optimaliausią variantą“, – tarnybos atsakymą perdavė M. Jankauskienė.
Lieka ant ledo
Tačiau aiškėja, kad realybėje situacija kitokia nei deklaruoja valstybinės institucijos. Paklausta, ar kreipėsi į tarnybą, ar įjos atvejį konsultantai atsižvelgė, mergina sako, kad sulaukė neigiamo atsakymo.
„Skambinau, viską papasakojau, klausiau, gal pavyktų šiam mėnesiui, kol karantinas, grįžti į Užimtumo tarnybą ir gauti bent kokią nedarbo išmoką ar bent nemokėti mokesčių už individualią veiklą. Pasakė tik tiek, kad reikia per 15 dienų išsiimti individualią veiklą ir turėti ją 6 mėnesius. Jiems nesvarbu ar dirbi, ar ne pagal profesiją, svarbu turėti individualią veiklą ir mokėti mokesčius, kaip matau“, – nusivylimo neslėpė mergina.
Autorius: Jonas Valaitis
