Vyriausybė numatė pertvarkyti II pensijų pakopos sistemą. Pensijos būtų kaupiamos pagal naująją formulę. Vietoje 2+2+2, būtų 4+2: tai kaupimas II pensijų pakopoje, kai asmuo senatvei atideda 4 proc. nuo atlyginimo, o valstybė prideda 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Tuo pačiu 2 proc. mažėtų įmokos „Sodrai“.
Numatyta, kad kiekvienas nekaupiantis žmogus iki 40 metų arba kaupiantis nepaisant amžiaus bus automatiškai 3 kartus įtraukiamas į pensijų kaupimą su teise pasakyti „ne“, o šiuo metu kaupiantys II pensijų pakopoje ir pasakę „ne“ turės galimybę grįžti į „Sodrą“ arba stabdyti kaupimą paliekant sukauptą dalį fonde.
Be to, net ir apsisprendusieji dalyvauti pensijų kaupime turės galimybę 12–ai mėnesių stabdyti kaupimą privačiame fonde ir vėl atnaujinti. Taip pat numatyta savanoriška galimybė pačiam dirbančiajam arba jo darbdaviui prisidėti daugiau nei 4 proc. – už tai mokesčių lengvatos (pajamų arba pelno).
Žmonės rinksis čia ir dabar, o ne ateityje
Analitikams labiausiai užkliuvo chaotiškas pasiūlymas: kas nori kaupia, kas nori nebekaupia, o tiksliau renkasi ar 4 proc. nuo atlyginimo atsidėti ateičiai, ar gauti 2 proc. daugiau dabar pajamų.
„Luminor“ vyriausiasis analitikas Žygimantas Mauricas tv3.lt teigė, kad neaiškumų dėl pensijų sistemos kyla dar daugiau, atsiranda netgi diskriminacija dėl amžiaus, kur lyg ir norima pasakyti, kad gali po 40 metų iš viso nekaupti. O taip pat taip ir neaišku, koks yra paskatinimo mechanizmas, jei žmogus dar papildomai kaups, arba prisidės darbdavys.
„Bazinė pensija lyg ir iškeliama, bet dabar kadangi padarė 21 proc. gyventojų pajamų tarifą, kodėl jiems 21 proc. dirbantiesiems, o visiems kitiems 15 proc.? Ir čia gali būti nepageidaujamų pasekmių, kai ir kitoms pajamoms bus įvedinėjamas didesnis tarifas. Geriausia, kai yra vienas tarifas, aiški „Sodra“, kuri traktuojama ne kaip mokestis, o kaip draudimo įmoka. Tada sistema efektyviausia“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda taipogi iš karto pastebėjo, kad sumažinus socialinio draudimo įnašą bei pertvarkant II pensijų pakopą, žmogus galės pasirinkti, ar 2 proc. daugiau „į rankas“ gauti dabar, ar atsidėti juos savanoriškam kaupimui.
„Kaupimo atveju situacija nelabai skirsis nuo šiandieninės, tik pervedimo iniciatorius bus pats asmuo, o ne „Sodra“. Antruoju atveju žmogus rizikuos būsimuoju apsirūpinimu senatvėje didesnio šiandieninio vartojimo naudai. Nesu tikras, ar valstybės pažadas prisidėti 1/2 prie savanoriško žmogaus įnašo taip smarkiai užmotyvuos privatų kaupimą ir jis tiesiog „sužydės“ akyse. Juk ne paslaptis, kad ir dabar gerokai virš 600 tūkst. piliečių tenkinasi 2 proc. „Sodros“ įnašu ir savo pinigėlių kilniam kaupimo tikslui nenaudoja. Kodėl jų motyvacija turėtų staigiai išaugti nuo 2019 m., nežinau. Bet kuriuo atveju sunku įsivaizduoti, kaip viso šito pasekoje po poros dešimtmečių pensijų pakeitimo norma padidės iki 50 proc., t.y. žmogus gaus kaip pensiją pusę savo buvusio atlyginimo? Reikėtų remtis super optimistinėmis prielaidomis, kaip antai, žmonės nebeturės kur dėti pinigų, nes bus patenkinę visokiausius savo poreikius ir tada likutį atidės senatvei“, – komentavo G. Nausėda.
Tą pastebėjo ir ekonomistė Rūta Vainienė. Jos manymu naujoji sistema visiškai neskatina žmonių kaupti pensijos. Skurdžiau gyvenantys tikrai rinksis gauti pinigų daugiau šiandieną, o ne kaupti ateičiai. Tai reiškia, kad vargingiau gyvenantys skurs ir senatvėje.
„Asmuo matydamas tuos 4 proc. gali nenorėti prisidėti. Iš „Sodros“ ar taip, ar taip, ar „Sodrai“ moki, ar privačiam, bet kai čia galėsi arba dabar išleisti, arba kaupti, manau, kad tie kurie gauna mažas pajamas pasirinks išleisti dabar. Ir vėl ta dalis liks neaprūpinta ateityje. Mažesnes pajamas gaunantys galėjo bent šiek tiek įsitraukti į investavimo procesą, o dabar jei jau ubagas esi, tai jokių investicijų daryti negalėsi. Man tai grynas pensijų kaupimo žlugdymo planas“, – kategoriška R. Vainienė.
R. Vainienė: „Sodrą“ reikėjo išmontuoti
R. Vainienės teigimu, pirmiausia itin blogai tai, kad nėra nuoseklios politikos. Kažkada žmonės galvojo apie savo ateitį, turėdami viziją pasirinko II pensijų pakopą.
„Ši sistema buvo kaitaliota jau kokius aštuonis kartus. Ir dabar vėl pakeista. Iš „Sodros“ įmoka turėjo didėti, žmogus turėjo išsisodrinti ir įsikaupinti. Dabar perskirstomoji sistema padidinama iš esmės, o juk iš jos išeidinėjome dėl to, kad ta sistema negyvybinga, „Sodra“ nepaveža dėl demografinių dalykų. Vietoj to, kad ją išmontuoti, „Sodros“ sistema bus atstatoma“, – komentuoja ekonomistė.
Pasak jos, bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą taipogi situacijos neatitaisys, nes didėja ir gyventojų pajamų mokestis.
„600 mln. eurų tai nežinau kuo jie uždengs. Turiu įtarimą. Mokesčių ir pensijų permainos pristatytos darbo sutartis turinčių asmenų pavydžiu, ir nekalbėta apie kokius 250 tūkst. gyventojų, kurie turi verslo liudijimus, kurie gauna autorinius. Esu tikra, kad jiems didėja mokesčiai“, – sako ji.
Vyriausybė taipogi tvirtino, kad privatūs pensijų fondai bus priversti sumažinti savo įkainius perpus, mažinama minimali suma anuitetui įsigyti, fondai taikys „gyvenimo ciklo“ investavimo strategiją.
„Jie pasiekti ir sumažinti gali, bet a realu, ar tomis administravimo sumoms galės funkcionuoti privatūs pensijų fondai? Gal nebeapsimokės ir jie iš vis veiklą uždarys. Sumažės konkurencija. Dar užkliuvo, kad jie mažins anuiteto sumą, kas yra labai blogai. Kai visas pasaulis atsisako anuiteto, leidžia pačiam žmogui pasirinkti, kad gali pinigus išsiimti visą sukauptą sumą. Anuitetą išsiimant tu pelnu dar ir draudimo bendrovę finansuoji“, – teigė R. Vainienė.
Seimo nariai: visi galės elgtis, kaip norės
Seimo narė ekonomistė Aušra Maldeikienė po reformų pristatymo tikino, kad beprotiškai sunku suprasti, ką jie toje pensijų reformoje suformulavo. Tačiau yra ir teigiamų aspektų.
„Supratau, kad visi galės elgtis, kaip jiems ateina į galvą. Gal geriau, kad tie, kurie gavo mažutes pajamas ir melagingai jais manipuliuojant buvo privačių pensijų fondų pritraukti dalyvauti privačių fondų pensijų kaupime, iš jų nusisiurbta pinigų, tai jiems leis grįžti. Tai atrodo simpatiška“, – kalbėjo ji.
Socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad pirmiausia kyla mintis, jog vyriausybė ir toliau nepasitiki II pensijų pakopos sistema.
„Tad automatu įtraukia, o kitą dieną žmogus, jei nepramiegojo gali paimti ir parašyti, kad nedalyvaus. Mažai tikimybės, kad ši sistema toliau normaliai suksis. Mes nesame tokie drąsūs kaip vengrai ar lenkai, kurie nacionalizavo, kurie pamatė, kad ši sistema tik verslas privačių fondų valdytojams, žmonės iš to pralošia. Bet politiškai drąsos neužtenka pasakyti.
Vienintelis dalykais tai pakeitė, ką seniai reikėjo padaryti, kad nemokėti už tuos, kas pats nedalyvauja. Statistika rodo, net turtingai gyvenantys, daug uždirbantys net neveda į šitą 2 proc. savo mokesčių, o mes iš visų paimame ir 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio užmokame ir į „Sodrą“ dar numetame. Taip neturėjo būti“, – žurnalistams teigė A. Sysas.
Š. Ruzgys: pensijų reforma neturėtų pabloginti padėties
Tuo tarpu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys teigia sutinkantis, jog sistemą reikėjo keisti, kviečiant žmones labiau prisidėti ir savais pinigais.
„Gal labiau evoliucine ja vadintume, jeigu taip ir išliktų esami siūlymų kampai, kurie šiuo metu matomi, tai yra, kad dalyviai kviečiami pagrįstai motyvuotu būdu sistemoje likti ir papildomai prisidėti daugiau patys. Nes iš tikrųjų tie, kurie 2+0+0 (2 proc. perveda „Sodra“, pats žmogus ir valstybė nemoka nieko – BNS) kaupia ir neturi kitos galimybės, reikėjo kažką daryti. Mes gal būtume siūlę atidaryti naują „langą“ ir pakviesti prisidėti papildomai, bet šiuo metu padaryta labiau konsoliduojant mokestinę naštą (...) Kaupimo masiškumas turėtų išlikti“, – BNS sakė Š. Ruzgys.
Pasak jo, valdžios sprendimas susieti pensijų reformą su mokesčių pertvarka yra sveikintinas žingsnis.
„Šiuo metu žmogus prisideda 2 proc. (prie antrosios pakopos fondo – BNS), bet jeigu turės prisidėti 4 proc., tačiau mokestinė sistema tuo pačiu irgi adaptuojama, kad bus mažesnis bendras tarifas, tai reiškia, kad paprastam žmogui bent jau nebus blogiau, negu šiuo metu. Sveikintinas dalykas kartu su mokesčių sistema tai daryti ir tai priimtina ir logiška, tikriausiai“, – sakė Š. Ruzgys.
Jis iš esmės teigiamai vertina automatinį dalyvavimą sistemoje, nes tai rodo, jog ji veikia gerai. Vis dėlto, anot jo, vertėtų padidinti įtraukimo į sistemą amžiaus ribą.
„Diskutuotinas, matyt, klausimas amžiaus riba, kuri paskelbta 40 metų. Gal ta riba turėtų būti ir kitokia būti. (...) Bet čia turbūt diskusijų klausimas, mes būtume linkę, kad būtų didesnė riba“, – kalbėjo Š. Ruzgys.
Pirmadienį pristatyta ilgai laukta mokesčių ir pensijų reforma turės dar praeiti Seimo narių filtrą. Tikimasi, kad pasikeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos.
Vyriausybė pasiūlė mokesčių reformą
Vyriausybė, užsimojusi per trejus metus pakeisti mokesčių sistemą, siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), mažinti socialinio draudimo įmokas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ lubas.
Atlyginimo riba, iki kurios taikomas NPD, turėtų augti iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). NPD kitąmet siektų 280 eurų (dabar – 380 eurų, tačiau perskaičiavus pagal pagal naują mokesčių konsolidavimo tvarką, jis būtų 272 eurai).
Pasak Vyriausybės, gaunančiųjų VDU mokesčių našta per trejus metus sumažės 5,1 proc., o pokyčius turėtų pajusti 1 mln. dirbančiųjų. Kitais metais jų atlyginimas „į rankas“ turėtų padidėti 46 eurais.
Konsolidavus mokesčius darbuotojo pusėje, jis mokėtų 21 proc. pajamų mokestį ir 18,5 proc. socialinio draudimo įmoką, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą „Sodrai“. Darbdavio socialinio draudimo įmoka sudarytų 1,24 procento.
Vyriausybė, be to, siūlo įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 VDU, 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.
