Finansų ministerija planuoja, kad nuo kitų metų vykdantiems individualią veiklą mokesčiai didėtų, nes jiems nebūtų leidžiama iš apmokestinamųjų pajamų atimti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Be to, nuo dabartinių 30 proc. iki 20 proc. būtų sumažintas leidžiamų sąnaudų dydis. Taip pat šiems gyventojams tektų mokėti 1,31 proc. nedarbo draudimo įmokas.
Tai reiškia, kad praktiškai visiems daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų, kurie vykdo individualią veiklą (taip pat kitiems savarankiškai dirbantiems), teks mokėti daugiau mokesčių.
Jeigu šiuo metu individualios veiklos pajamoms taikomas nuo 5 proc. iki 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, tai siūloma, kad jis būtų nuosekliai didinamas, kol 2026 m. pasiektų 20 proc.
Kaip tik toks šiuo metu yra ir bazinis mokesčio tarifas gaunantiems pajamų pagal darbo sutartis.
Ir dirbantiems pagal sutartį, ir vykdantiems individualią veiklą papildomai prie 20 proc. būtų taikomas 5 proc. progresinis tarifas pajamoms, kurių dydis svyruoja nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus. Bendras GPM tarifas tokioms pajamoms būtų 25 proc.
Tačiau kai žmogaus pajamos viršytų 120 VDU, joms papildomai būtų taikomas 7 proc. mokesčio tarifas. Taigi ir dirbantiems individualiai, ir pagal darbo sutartį, ši pajamų dalis būtų apmokestinama bendru 32 proc. GPM tarifu.
Kiek daugiau reikės mokėti
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) skaičiuoja, kad priėmus Finansų ministerijos siūlomus pakeitimus, gerokai išaugtų mokesčių suma, kurią turės mokėti individualią veiklą vykdantys gyventojai.
Pavyzdžiui, dabar ją vykdydamas ir 40 tūkst. eurų per metus (3,33 tūkst./mėn) uždirbantis žmogus turi sumokėti 7,8 tūkst. eurų mokesčių.
Įgyvendinus visus siūlomus pakeitimus, uždirbantis tokią pačią sumą valstybei turės sumokėti 11,8 tūkst. eurų – per 4 tūkst. arba 51 proc. daugiau, nei moka dabar.
Tokia savarankiška veikla besiverčiančio ir šią sumą uždirbančio žmogaus mokesčiai beveik visiškai susilygins su darbuotoju, kuris dirba samdomą darbą pagal darbo sutartį.
Rinksis kitokią veiklą?
LBAA prezidentė Daiva Čibirienė dėl to abejoja, ar ateityje žmonės rinksis tokią veiklą, jei mokesčiai jai pakils.
„2026 m. su individualia veikla legaliai dirbančių ir daugiau nei 35 tūkst. eurų uždirbančių asmenų skaičius sumažės n kartų“, – įsitikinusi asociacijos vadovė.
Yra profesijos dirbančių su individualia veikla, kurios Lietuvoje mokėjo mokesčius, nors galėjo rinktis kitur juos mokėti. Po tokio pasiūlymo, individualios veiklos pajamos 2026m. sumažės daugiau kaip 2 tūkst. Infliacija tą sumažėjimą kažkiek gesins, bet sumažėjimas tikrai bus. Grįžimas 20 metų atgal...“ – svarstė D. Čibirienė.
Tuo metu į klausimą, kur dings nedirbantys su individualios veiklos pažymą, finansų viceministrė Rūta Bilkšytė atsakė taip:
„Jie galės steigti uždarąsias akcines bendroves ar mažąsias bendrijas, jei vykdo verslą ir naudotis smulkaus verslo lengvata, o jei individuali veikla panašesnė į darbo santykius – tai proga sugrįžti prie darbo (sutarties su įprastu) užmokesčiu“, – aiškino viceministrė.
Be kita ko, D. Čibirienė pastebėjo, kad daug daugiau savarankiškas darbas kainuos ir perkantiems verslo liudijimus.
Jos teigimu, dabar mažiausias terminas, kuriam galima nusipirkti verslo liudijimą yra 5 kalendorinės dienos. Numatoma, kad šis terminas bus pailgintas iki 30 kalendorinių dienų (nebent laikinas leidimas gyventi bus trumpesnis).
Taigi, minimali verslo liudijimo kaina bus bent 6 kartus didesnė nei dabar.
Galiausiai fiksuotą mokestį dirbant su verslo liudijimus bus galima mokėti tik tuo atveju, jei pajamos neviršys 20 tūkst. eurų. Didesnės pajamos būtų apmokestinamos taip, kaip dirbant su individualia veikla (arba ir darbo sutartimi).
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje individualią veiklą su pažyma vykdo 206 tūkst. gyventojų. Be to, per 58 tūkst. gyventojų yra įsigiję verslo liudijimus.
Per visus 2022 m. daugiau kaip 246 tūkst. gyventojų vykdė veiklą su pažyma bent 1 dieną, o per 93 tūkst. gyventojų buvo nusipirkę verslo liudijimus bent vienai dienai.
kas ieško kurioje šalyje veiklą perregistruoti. kas aiškinasi kaip registruotis bedarbiu.
- regionuose, kur darbo nėra ir veiklos ir su dabartiniais mokesčiais vos ant minimumo sukrapšto, galės visi užsidaryti ir registruotis užimtumo tarnyboje;
- dirbantys nuotoliu su kontraktais iš užsienio galės susirasti kur geriau tą veiklą registruoti, na, arba kaip pasiūlė, emigruoti į darbdavio šalį ir "sugrįžti" prie darbo sutarties