Vytautas Mitalas įsitikinęs, kad tokiam reformos variantui, koks yra pasiekęs Seimą, nebus pritarta, todėl jis siūlo koalicijos partneriams konservatoriams atsitraukti nuo dalies Vyriausybės inicijuojamų pakeitimų. Jis siūlo susitarti dėl mažesnės apimties reformos.
„Finansų ministerija Lietuvos vardu įsipareigojo pakeisti bene daugiausiai mokesčių Europos Sąjungoje. Nors apie tai nei koalicijos sutartyje, nei kažkur kitur aiškiai įvardinta nebuvo. Tai nuo šito dalyko reikės atsitraukti ir tikrai reikės Finansų ministerijai ir Vyriausybei panaudoti visas savo jėgas Europos Komisijoje, nes, mano supratimu, perskaičius tokią išvadą (LB – BNS) tikrai nėra didelės vilties, kad mokesčių reforma nepakeista judės toliau“, – BNS antradienį teigė V. Mitalas.
„Manau, kad iki Seimo (rudens – BNS) sesijos tikrai įvyks koalicijos pasitarimas. Gal jau ir kitą savaitę. Ir apie tai (reformos likimą – BNS) bus proga padiskutuoti“, – tvirtino V. Mitalas.
Jis siūlo valdantiesiems susitarti dėl kitokio reformos turinio.
„Reikalinga atsitraukti nuo didesnės dalies pakeitimų ir susitarti dėl mažesnės apimties reformos įgyvendinimo paketo iš pradžių koalicijoje, o paskui – Seime“, – tvirtino V. Mitalas.
Jis pabrėžė visą laiką buvęs skeptiškas dėl tokio reformos varianto, koks yra pateiktas Seimui.
Pasak V. Mitalo, LB išvada dėl reformos neatsako į esminius klausimus, kurie kyla Seime jau prasidėjusiose diskusijose dėl reformos, pavyzdžiui, kokią įtaką ji turės ekonomikos šešėliui. Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad LB sukritikavo ir naują nekilnojamojo turto mokesčio modelį bei įrodė, kad ji neturės jokio poveikio viešosioms paslaugoms.
„Tik drumsčiamas vanduo dėl RRF lėšų“, – BNS teigė jis.
LB ekspertai sako, kad Vyriausybė, siekdama teisingesnės ir ekonomikos augimui palankesnės mokesčių sistemos, jos pertvarkai daugeliu atvejų iš esmės pasirinko tinkamas priemones. Tačiau kartu jie pripažįsta, kad pertvarka suteiks trumpalaikį impulsą ekonomikai, o tvariam jos augimui didelės įtakos neturės. Be to, sumažėtų paskatos rinktis individualią veiklą.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė BNS teigė, kad LB vertinimas suteikia daugiau užtikrintumo mokesčių pertvarkos įgyvendinimui.
Koalicijos partneriai liberalai anksčiau teigė norintys, kad būtų aiškiau nustatytos priemonės, skirtos pinigams ištraukti iš šešėlio, didinamas taršos ir turto apmokestinimas bei keičiamas siūlomas individualios veiklos apmokestinimas.
Liberalų lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra tvirtinusi, kad gali sutikti su dauguma verslo priekaištų Vyriausybės inicijuojamai mokesčių reformai. Jos teigimu, liberalai pasisakytų už tai, kad daugiau būtų fokusuojamasi į tuos mokesčius, kurie nemažina galimybių užsidirbti, – nekilnojamo turto, aplinkosaugos mokesčiai, pasak jos, yra tie, per kuriuos sistemą būtų galima subalansuoti.
54 verslo ir profesinės asociacijos yra paraginusio nedidinti gyventojų pajamų apmokestinimo – jos kreipėsi į parlamentines frakcijas ir komitetus įspėdamos, kad tai pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui, paskatins šešėlinę ekonomiką. Verslas sako, kad daroma klaida bandant individualią veiklą prilyginti darbo santykiams.
Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, jog reforma padarys mokesčių sistemą patogesnę, leis paskirstyti mokestinę naštą skirtingoms verslo formoms.
Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos. Jomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.
Opozicija tvirtina, kad pertvarka tebus mokesčių padidinimas, o ne reforma, ir baiminasi, jog pakeitimai gali būti įtvirtinti „buldozeriu“.
