mokesčių reforma

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas nepritaria mokesčių reformai ir ragina rudens sesijoje prie jos negrįžti. „Nereikia kišti rankų prie mokesčių reformos. Apskritai, tai tapo tam tikru fetišu, – Žinių radijui trečiadienį sakė valdančiųjų „laisviečių“ frakcijos Seime seniūnas. – Lietuvoje nuolat kartojama, kad čia kažkas neveikia, kad blogai gyvename, tuo tarpu Lietuvos ekonomika vėl auga sparčiau, nei mes patys planavome, į biudžetą surenkama daugiau pinigų.

Konservatoriai, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki rinkimų, vėl iš stalčiaus nori traukti mokesčių reformą. Tą pačią, dėl kurios sudedamųjų dalių – pavyzdžiui, visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo, žmonės rinkosi ir po Seimo langais. Vis tik panašu, kad kitos partijos nenusiteikusios prieš rinkimus erzinti gyventojų ir sako kad reformai nepritars.

Prezidentus Gitanui Nausėdai metiniame pranešime sukritikavus Vyriausybė dėl neįgyvendintos mokesčių reformą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pats šalies vadovas neteikė jokios pagalbos palaikant mokestinius pakeitimus. Anot jos, G. Nausėdos kalboje buvo prieštaravimų savo paties teiginiams. „Neprisimenu prezidento jokios pagalbos palaikant mokesčių reformą. Pats prezidentas savo pasisakyme prieštaravimų neišvengė, kas, matyt, irgi yra įprasta.

Prezidentui Gitanui Nausėdai sukritikavus Seimo sprendimą didinti akcizus kurui kaip nepakankamai išdiskutuotą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako tikinti, jog šalies vadovas pasirašys šį ir kitus Seimo priimtus mokestinius pakeitimus. Mokesčiai didinami siekiant 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio finansavimo krašto apsaugai.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda apgailestauja, kad šios kadencijos valdančiajai daugumai nepavyko įgyvendinti mokesčių reformos. Anot jo, dėl nepriimtų sprendimų nukenčia valstybės biudžetas, taip pat tebevyrauja didelis mokestinis neteisingumas. „Šiandien mes vis dar stokojame realių pastangų siekti didesnio pajamų apmokestinimo progresyvumo. Aukštų pajamų mokesčių tarifai negali ir toliau priklausyti nuo veiklos formos. Tai atveria kelią dideliam mokestiniam neteisingumui.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jeigu atsirastų palaikymas bent daliai siūlytų įstatymo projektų, dar šios parlamento kadencijos metu gali būti grįžta prie mokesčių reformos. Ji tikino neturinti abejonių, kad sprendimai jeigu ne šios, tai kitos kadencijos metu bus priimti. „Tai yra nuolatinis procesas. Jeigu atsiras palaikymo kažkuriems sprendimams, galima bus grįžti į paskesnes stadijas, yra labai skirtingos stadijos.

Reikšmingiausias besibaigiančių 2023-ųjų metų ekonominis įvykis Lietuvoje buvo įstrigusi mokesčių reforma, taip pat energetikos sistemos transformacija, teigia dauguma BNS kalbintų ekonomistų. Visgi kai kurie pastebi, jog 2023-ieji buvo stabilumo ar net stagnacijos metai šalies ekonomikoje, todėl reikšmingiausią įvykį išskirti sudėtinga. Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš dešimties, jos manymu, svarbiausių šių metų įvykių išrinkti tris reikšmingiausius.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė kitais metais sieks įgyvendinti jau priimtus sprendimus, o diskusijos dėl mokesčių pertvarkos gali tęstis ne vienerius metus, tačiau galiausiai vis tiek turės būti priimta. „Vakar Vyriausybė kaip tik atnaujino priemonių planą iki kadencijos pabaigos, ką norėtume padaryti, turint minty, kad tai 11 mėnesių.

Kitų metų valstybės biudžeto svarstymas Seime baigėsi nė neprasidėjęs. Kol mokytojai, medikai, prokurorai ir kitų profesijų atstovai laukia žinių apie kitų metų algas, opozicija sugebėjo klausimą atidėti – esą valdantieji pažeidė Seimo Statutą. Tačiau daugiausiai aistrų sukėlė dviejų laisviečių balsavimas – jie palaikė opozicijos iniciatyvą ir vėl pakurstė kalbas apie koalicijos byrėjimą.

Beveik dešimt darbuotojų teisių apsaugos, žmonių su negalia, švietimo, aplinkosaugos bei žmogaus teisių srityse veikiančių skėtinių organizacijų, taip pat devyni mokslininkai kreipėsi į valdžios institucijas su prašymu neatidėlioti Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos priėmimo, taip pat ragina siekti, kad ji būtų ambicingesnė.

Valdančiosios Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad toliau nepalaikys Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos, net jeigu diskusijos šiuo klausimu atgimtų dėl rizikos negauti europinės paramos. Pasak jos, nors Lietuvoje mokesčių sistema galėtų būti teisingesnė, geriau netvirtinti jokios pertvarkos, nei pritarti tokiai, kokia dabar yra siūloma. „Mokestinė sistema galėtų būti teisingesnė.

Vyriausybei rengiantis svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jame daugiausiai papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. Po susitikimo su Nacionalinės šeimos tarybos (NŠT) atstovais prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuvai taip pat reikia konsoliduoto politinio posūkio stiprinant šeimas.

Lietuva ieško galimybių, kaip išvengti juodžiausio scenarijaus dėl stringančios mokesčių reformos netekti šimtų milijonų europinių lėšų. Europos Komisija (EK) sako, kad neįgyvendinus pertvarkos Lietuva rizikuoja negauti iki pusės milijardo eurų iš šaliai skirtų ekonomikos gaivinimo fondo (RRF) pinigų. Tokia suma yra susieta su europiniais pinigais per reformas apimantį „Naujos kartos Lietuva“ planą, kurį Vyriausybė teikė EK 2021 metais.

Valstiečiai ir žalieji pasitraukė iš nacionalinio partijų susitarimo dėl švietimo. Jais planuoja sekti ir kitos opozicinės partijos. Ar šis susitarimas žlugs? Kaip seksis politikams imtis kitų svarbių darbų, pavyzdžiui, mokesčių reformos ir kitų metų biudžeto, kai ant nosies net treji rinkimai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krik...

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Vyriausybė neketina prašyti politinės Europos Komisijos (EK) paramos šalies politikams diskutuojant dėl mokesčių reformos ir šaliai gresiant netekti dalies paramos iš Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo fondo, jei Seimas nepriims tam būtinų mokesčių įstatymų.  G. Skaistė BNS teigė, jog mokesčių pakeitimai yra „nacionalinė diskrecija“.  „Manau, kad mokesčių pakeitimai yra nacionalinė diskrecija.

Artėjant šildymo sezonui Seimas sugrąžina turto vertinimą skirstant gyventojams kompensacijas už šildymą. Valdantieji viliasi, kad taip sutaupys biudžeto pinigų, o kompensacijas gaus tik iš tiesų nepasiturintys gyventojai. Opozicija dėl naujovių pranašauja didžiulį chaosą. O Vilniaus savivaldybė nebelaukia įstatymo įsigaliojimo – lengvatų prašytojams kompensacijas jau skirsto ir turto nevertina.

Lietuvoje tebesitęsiant diskusijoms dėl mokesčių reformos turinio, mokestiniai pakeitimai planuojami įgyvendinti ir kitose Baltijos šalyse. Nors Latvijoje šiuo metu kalbos apie mokesčių reformą yra nutilusios, tačiau Estijoje jau nuo naujųjų metų numatomi konkretūs pokyčiai. Tarp esminių pokyčių šiaurinėje Baltijos valstybėje – didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), t. y. 22 proc. vietoje 20 proc. Taip pat – PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms bus padidintas nuo 9 iki 13 proc.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė mano, kad mokesčių reformos projektą jau galima laidoti ir jis nebus priimtas. Ji taip pat tikino, kad socialdemokratai numatytiems mokestiniams pakeitimams pritarti negali. „Tokiai (mokesčių – ELTA) reformai, kokia yra dabar pasiūlyta, mes, socialdemokratai, tikrai pritarti negalime. Pasidėjo naujas politinis sezonas – ir vėl valdantieji tarpusavyje nesusikalba.

Prasideda naujas politinis sezonas, kuris bus pažymėtas ne tik iečių laužymu dėl konkrečių reformų ir įstatymų, bet ir prasidėsiančia rinkimų kampanija, kadangi kitąmet vyks varžytuvės dėl prezidento posto bei Europos Parlamento ir Seimo narių mandatų. Ar pavyks politikams nepamesti galvų ir pirmiausia galvoti apie žmonių gerovę, o ne rinkimų sėkmę? Sekmadienį pirmasis Seimo rudens sesijos posėdis.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė negaili karčių žodžių konservatorių, laisviečių ir liberalų valdančiajai koalicijai. Jos teigimu, dar neįsibėgėjusi mokesčių reforma jau žlugo, krizės krečia sveikatos ir švietimo sektorius, o valdantieji nepriima reikalingų sprendimų, nes įsivėlė į tarpusavio kovas. Taip ji kalbėjo šeštadienį vykstančiame socialdemokratų tarybos posėdyje. Sekmadienį prasideda Seimo rudens sesija.

Žūtbūtinis mūšis dėl mokesčių reformos: dėl naujovių nesutariantys koalicijos partneriai – konservatoriai, liberalai ir laisviečiai – bando užkasti karo kirvius ir galų gale susitarti, kokia mokesčių reforma bus ir ar iš viso ją reikia svarstyti Seime. Opozicija situaciją vadina jovalu ir tvirtina, kad reforma likus metams iki rinkimų yra praktiškai neįgyvendinama. Konservatorių, liberalų sąjūdžio ir laisvės partijos atstovai renkasi Seimo pirmininkės kabinete.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Seimo valdyba ir aptarė svarbiausius naujo politinio sezono darbus. Tarp jų – pasiūlymai grąžinti mokesčio lengvatą vaikus auginančioms šeimoms ir spartesnis pensijų didinimas. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen džiaugėsi, kad matymas dėl svarbiausių klausimų sutampa. „Rudens sesijoje bene svarbiausias Seimo darbas bus artėjančio biudžeto aptarimas ir priėmimas.

Premjerės patarėjas ekonomistas Raimondas Kuodis stringančią mokesčių reformą vadina nepakankamai ambicinga, atsargia ir kosmetine, bet, anot jo, einama teisinga kryptimi. R. Kuodis kritikuoja ir siūlymus leisti žmonėms dalį pensijų fonduose sukauptų lėšų pasiimti iš karto. Anot jo, tokiu atveju tai nebūtų pensijų sistema.  „Reforma (mokesčių – BNS) nėra labai ambicinga – labiau kosmetinė, bet teisinga kryptimi, atsargi labai, bet nėra radikali“, – Žinių radijui pirmadienį teigė R. Kuodis.

Konservatoriai, liberalai ir laisviečiai bando nuspręsti, kokia mokesčių reforma bus ir ar iš viso ją reikia svarstyti Seime. Apie bene daugiausia ginčų keliantį artėjančios Seimo sesijos klausimą – mokesčių reformą – kalbamės su aplinkos ministru Simonu Gentvilu. Ar jūs palaikysite Tėvynės sąjungos siūlomą mokesčių reformą? Liberalai yra pasakę, kad svarstymo stadijoje tokiai reformai nepritars ir pasakė tris dalykus.

Nepaisant po COVID-19 pandemijos atsigavusios ekonomikos ir pamažu mažėjančios karo Ukrainoje sukeltos infliacijos, pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka viena aukščiausių Europoje – pagal daugelį rodiklių užimame pirmąsias vietas. Pasak ekspertų, pajamų nelygybė Lietuvoje daro neigiamą įtaką kitoms socialinėms problemoms – skurdo rizikai, demokratijai, taip pat ir visos šalies ekonominiam gyvenimui. Eurostat duomenimis, 20 proc.

Valdančiajai koalicijai nutarus neskubėti tvirtinti mokesčių reformą ir dėl jos diskutuoti etapais, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai yra vienintelis įmanomas kelias, kad mokesčių reforma nežlugtų.

Mokesčių reformos patvirtinti Seime šiais metais nebus skubama, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen.  „Bus svartsoma etapais ir neskubant“, – po valdančių konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė  Seimo vadovė.  Valdantieji aptarė artėjančios Seimo rudens sesijos darbus, Vyriausybės teikiamą mokesčių reformą ir kitas svarbiausias aktualijas.

Valstybės kontrolierius pareiškė, kad Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos poveikis valstybės biudžetui bus menkas. Mindaugo Macijausko teigimu, reforma galėjo būtų konstruojama labiau atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas dėl atskirų mokesčių.

Nesutarimai dėl mokesčių reformos valdančiosios koalicijos nesugriaus, teigia Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas. „Tikrai neturėtų sugriauti“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis. Kita vertus, parlamentaras pripažino, jog yra galimybė, kad ši reforma nebus priimta. „(...) koalicijos partneriai turi savo nuomonę.

Valdantieji konservatoriai, liberalai ir „laisviečiai“ trečiadienį koalicinėje taryboje aptars artėjančios Seimo rudens sesijos darbus, svarbiausias aktualijas, tarsis dėl Vyriausybės teikiamos mokesčių reformos likimo.   Laisvės frakcijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas BNS teigė, kad bus siekiama iš reformos paketo išbraukti mokesčių didinimą numatančius pakeitimus, be to, frakcija skatins kuo skubiau priimti Civilinės sąjungos įstatymą.

Seimui rudenį planuojant svarstyti Vyriausybės pateiktą mokesčių reformą, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas sako, kad nestabili mokesčių aplinka gali atbaidyti potencialius investuotojus.

Artėjant rudens politiniam sezonui Seime kyla vis karštesnės diskusijos dėl mokesčių reformos. Daugiau kaip pusšimtis verslo organizacijų siūlomai mokesčių reformai nepritaria. Daug priekaištų reformai žeria ir konservatorių koalicijos partneriai. Tačiau Lietuvos bankas vyriausybės siūlomas priemones iš esmės vertina pozityviai, tik ragina keisti nekilnojamojo turto apmokestinimo projektą.

Valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės partijos atstovui pareiškus, kad svarstant mokesčių reformą reikėtų koncentruotis tik į pelno mokestį, o gyventojų pajamų (GPM) bei nekilnojamo turto (NT) mokesčių pakeitimus „padėti į šalį“, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog tokiu atveju valstybės biudžeto pajamos nebūtų subalansuotos.   „Pelno mokesčio pakeitimuose yra daugybė lengvatų, kurios mažina valstybės biudžeto pajamas.

Trys Seimo komitetai trečiadienį svarstys Vyriausybės inicijuojamą mokesčių reformą – daugiausia permainų numatančio ir diskusijų keliančio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus.  Biudžeto ir finansų komitetas su Finansų ministerijos ir verslo atstovais aptars Vyriausybės siūlomas palikti ar naikinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatas, dovanų iš artimųjų apmokestinimą.

Opozicinės Seimo Darbo partijos nariai siūlo nepritarti kai kurioms Vyriausybės parengtos mokesčių reformos dalims, tarp jų – nemažinti prezumpcinių išlaidų savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių pajamos per metus nesiekia 65 tūkst. eurų ir nepritarti šios ribos sumažinimui iki 55 tūkst. eurų. Tai nurodoma antradienį Seime įregistruotame Gyventojų pajamų mokesčių pakeitimo ir papildymo pasiūlyme.

Gavę Lietuvos banko (LB) ekspertų išvadą dėl kelerius metus rengtos mokesčių pertvarkos valdantieji dėl jos likimo tarsis dar iki sesijos pradžios, galbūt jau kitą savaitę, sako valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės frakcijos vadovas. Vytautas Mitalas  įsitikinęs, kad tokiam reformos variantui, koks yra pasiekęs Seimą, nebus pritarta, todėl jis siūlo koalicijos partneriams konservatoriams atsitraukti nuo dalies Vyriausybės inicijuojamų pakeitimų.

Vyriausybė, siekdama teisingesnės ir ekonomikos augimui palankesnės mokesčių sistemos, jos pertvarkai daugeliu atvejų iš esmės pasirinko tinkamas priemones, teigia Lietuvos banko (LB) ekspertai.  Tačiau jie pripažįsta, kad kelerius metus rengta ir šiemet mažiausiai du kartus jau tikslinta pertvarka suteiks trumpalaikį impulsą ekonomikai, o tvariam jos augimui didelės įtakos neturės. Be to, sumažėtų paskatos rinktis individualią veiklą.

„Šios Vyriausybės mokesčių reformos įstatymų projektai nukreipti į vidurinės klasės naikinimą ir smulkiojo verslo žlugdymą, ypač apsunkinant gyvenimą verslininkams regionuose. Be to, tiek Pasaulio banko, tiek Tarptautinio valiutos fondo atstovai pabrėžia, kad Lietuvoje darbo pajamų apmokestinimas yra per didelis, o kapitalo – per mažas, taip pat ir skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų labai didelis“, – teigia Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius.

Vyriausybės siūlomi gyventojų pajamų (GPM), pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių pakeitimai gali sužlugdyti Lietuvos žemdirbius, sako šalies ūkininkų organizacijų atstovai.   Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad jei dabartiniai siūlymai bus priimti, vidutiniai ūkiai bus sunaikinti.

Realus darbo užmokestis Lietuvoje praėjusiais metais mažėjo taip smarkiai, kad, pagal šį rodiklį, Lietuva ir Čekija tapo skandalingomis rekordininkėmis. Nepaisant to, Vyriausybė mokesčių reformos atsisakyti neketina.  Kodėl dar ketiname kelti mokesčius laidoje „Dienos komentaras“ klausėme socialinių reikalų ir darbo ministrės Monikos Navickienės. Ekonomistai ir verslininkai kalba apie recesiją į kurią mes toliau žengiame ir nepaisant to dabar vykdoma mokesčių reforma.

Seimo komitetai pradeda svarstyti mokesčių reformą. Verslo atstovai sako, kad reforma siūloma blogu laiku ir tik apsunkins žmonių gyvenimą, kuris ir taip nelengvas dėl recesijos. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Artėjant kadencijos pabaigai, ši Vyriausybė pagaliau „išstenėjo“ seniai žadėtą mokesčių reformą. Šiomis dienomis ji pradedama svarstyti Seimo komitetuose.

Pusšimčiui opozicijos parlamentarų prašant ekspertinio mokesčių reformos vertinimo, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) antradienį turėtų patvirtinti konkrečius klausimus, į kuriuos ekspertai pateiktų atsakymus.   Ekspertų, kuriuos konkurso būdu parinks Seimo kanceliarija, išvada remtųsi ir parlamentarai, vertindami pataisas ir teikdami savo pasiūlymus, ir Seimas, rudenį apsispręsdamas dėl mokesčių reformos.

Šimonytės Vyriausybei dirbti likus kiek daugiau nei metus, Seime konservatoriai pristatė žadėtą mokesčių reformą. Dėl jos finansų ministrę prie sienos rėmė opozicija, vėliau savo kritikos salves pažėrė ir koalicijos partneriai. Vis tik Seimas reformai pritarė, už balsavo tiek ir liberalai su laisviečiais, tiek ir dalis socdemų.

Pripažindama, kad mokesčių pertvarkos Lietuvai reikia, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad be bendro politinio kompromiso priimti siūlymus dėl pokyčių mokesčių sistemoje nepavyks.

 Premjerė Ingrida Šimonytė teigia nebijanti opozicijos siūlomo ekspertinio mokesčių reformos vertinimo, tačiau jis turėtų būti visiškai nepriklausomas.

Antradienį po pateikimo Seimas pritarė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms. Jas galutinai patvirtinus, Lietuvoje iš esmės pasikeis gyventojų valdomo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Tokiu atveju už butus ar namus, kuriuose gyvena, mokės 400 tūkst. šalies gyventojų. Toliau šis ir kiti mokesčių reformos įstatymo projektai bus svarstomi Seimo komiteto.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį pateikė Vyriausybės praėjusią savaitę patvirtintą kelerius metus rengtą ir šiemet bent du kartus tikslintą mokesčių pertvarka.   „Mokesčių paketas, mūsų nuomone, yra tvirtas žingsnis link sąžiningesnės mokesčių sistemos, taip pat prisidės prie ekonomikos augimo dėl gausių paskatų, kurios yra suteiktos investicijoms bei smulkiam verslui“, – Seime sakė ministrė.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad Vyriausybės siūlomam mokesčių reformos paketui antradienį Seime per pateikimą bus pritarta. „Aš tikiuosi, kad (mokesčių reforma – BNS) praeis pateikimo stadiją. Labai tikiuosi, nes vis tiek būtų geriausia, jeigu ta diskusija Seime prasidėtų, komitetas (Biudžeto ir finansų – BNS) ir kiti komitetai galėtų pradėti dirbti“, – žurnalistams antradienį Seime sakė I. Šimonytė.

Antradienį į Seimo posėdžių salę pagaliau atkeliauja mokesčių reforma. Ruošta beveik dvejus metus, keletą kartų taisyta ir koreguota, girta, peikta ir daugybės ekspertų bei politikų aptarta. Nuomonės dėl palaikymo išsiskiria tiek valdančiųjų, tiek opozicijos gretose. Kol liberalai ketina uždegti žalią šviesą ir vėliau siūlyti savo pasiūlymus, laisviečių vedlė Aušrinė Armonaitė pripažįsta, jos partijos balsavimas bus skirtingas.